Rengiasi atrankai
Lietuvos moterų rinktinės ir Vilniaus TEO komandos strategas R. Paulauskas neslepia ambicijų pasiekti aukštų rezultatų kitų metų Europos čempionate.
Dabar R. Paulausko vadovaujamos krepšininkės rengiasi Senojo kontinento pirmenybių atrankos varžyboms, kurios startuos rugpjūčio 13 dieną.
„Turime gerą komandą, todėl viskas priklausys nuo darbo, – pažymėjo R. Paulauskas. – Tačiau, žiūrint į ateitį, situacija kitokia. Mergaičių krepšinis yra apgailėtinos būklės ir tik keli treneriai Lietuvoje gali pasigirti surenkantys krepšinio grupes. Reikia kardinalių permainų“.
„Šiuo metu nematau naujų žaidėjų, kurios belstųsi į Lietuvos rinktinės duris“, – pareiškė D. Kurtinaitienė.
Parengė planą
Siekdama stiprinti moterų krepšinį, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) praėjusį mėnesį parengė veiklos strategiją. Pagal ją numatyta iki 2016 metų išugdyti kuo daugiau krepšininkių.
„Reikia išplėsti merginų sporto mokyklų tinklą, kuris bent kiek prilygtų vaikinų krepšiniui“, – apie tikslus kalbėjo LKF prezidentas Vladas Garastas.
LKF šiemet Marijampolėje įsteigė merginų krepšinio centrą. Į kurį miestą bus žengiama kitąmet, kol kas neaišku.
„Merginų krepšinio centrui Vilniuje trūksta tvarkos, – neslėpė V. Garastas. – Galbūt reikia naujų trenerių. Jaučiame jų trūkumą“.
Ragina keisti sistemą
LKF prezidentas supranta, kad jauni treneriai renkasi lengvesnį kelią ir dirba su berniukais. Su jais mažiau problemų – berniukai nori žaisti krepšinį, pagrindinių krepšinio elementų išmoksta žaisdami kiemuose. Norinčios treniruotis merginos retai turi krepšinio įgūdžių.
„Be to, jaučiame trenerių trūkumą, – dar vieną problemą įžvelgė V. Garastas. – Įgiję trenerio specialybę žmonės pasuka kitomis kryptimis. Iš 20 baigusiųjų studijas trenerio kelią pasirenka tik keli“.
LKF prezidentas norėtų, kad Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) keistų sistemą – baigimo diplomą išduotų tik tuomet, kai studentai kelerius metus padirbėtų treneriais.
„Reikia ieškoti išeičių, kad specialistų kaita būtų kuo mažesnė“, – konstatavo V. Garastas.
Stokoja dėmesio
Svarstydama, kodėl Lietuvoje krepšinis tarp merginų nėra populiarus, D. Kurtinaitienė įžvelgė daugiau problemų.
„Merginos veržiasi tapti modeliais ir šokėjomis, – pareiškė D. Kurtinaitienė. – Tie konkursai anksčiau nebuvo populiarūs. Dabar - daugiau pasirinkimų, tai jas atsijoja nuo krepšinio“.
R. Paulauskas skundžiasi mažu žiniasklaidos dėmesiu.
„Jei palygintume, kiek spaudoje ir televizijoje pateikiama informacijos apie moterų ir vyrų krepšinį, tai santykis būtų maždaug vienas ir dešimt“, – mano rinktinės strategas.
Treneriui išgyventi galima
R. Paulauskas anksčiau treniravo vyrus, tačiau specialistą suviliojo Lietuvos čempionės TEO komandos pasiūlymas. Vėliau R. Paulauskas paskirtas ir nacionalinės moterų rinktinės strategu.
„Pinigai yra vienas svarbiausių dalykų, kodėl Lietuvoje nėra moterų krepšinio trenerių, – savo asistentei D. Kurtinaitienei pritarė R. Paulauskas. – Tačiau aš išgyvenu ir nemirštu. Ir valgyti gaunu, ir į automobilį benzino įsipilu. Darbas – asmeninis kiekvieno trenerio reikalas. Kaip dirbi – taip ir uždirbi“.
R. Paulauskas neslėpė nesigailintis, kad perėjo į moterų krepšinį.
„Galėjau dirbti vyriausiojo trenerio asistentu netgi vyrų Eurolygos komandose. Tačiau manau, kad priėmiau labai teisingą sprendimą. Kažkas turi dirbti tą darbą ir imtis iniciatyvos“, – pažymėjo strategas.
Turi verslą
D. Kurtinaitienė 2006–2007 m. dirbo Ukrainos moterų krepšinio rinktinės vyriausiosios trenerės asistente ir spėjo įsisukti į verslo verpetą.
Europos čempionių kapitonė tapo lažybų kontoros bendraakcininke. „Labai neblogai sekasi“, – neslėpė D. Kurtinaitienė, pamažu kopianti karjeros laiptais.
Jos nuomone, darbas Lietuvos rinktinėje – žingsnis į priekį jos, kaip trenerės, karjeroje.
„Dirbti savoje šalyje – šimtą kartų maloniau nei užsienyje, – pareiškė Europos čempionė. – Labai šauniai jaučiuosi eidama savo pareigas. Malonu dirbti su protingu, intelektualiu treneriu, iš kurio galima daug išmokti“.
Rodo pavyzdį
Dabartinės rinktinės krepšininkės lygiuojasi į D. Kurtinaitienę.
„Merginos trokšta pasiekti tą patį lygį, kokį buvome pasiekusios mes, – pažymėjo 1997 metų Europos čempionė. – Vakarais prie puodelio arbatos dažnai šnekučiuojamės ta tema. Merginoms yra į ką lygiuotis“.
Lygindama savo laikų rinktinę ir dabartinę, D. Kurtinaitienė netrunka rasti skirtumų.
„Dabar treniruotis sudarytos geros sąlygos, – įsitikinusi buvusi krepšininkė. – Mes dirbdavome prastose salėse. Būdavo, kad dėl vamzdžių remonto neturėdavome karšto vandens“.
„Dalia yra išskirtinė asmenybė, – įsitikinti spėjo R. Paulauskas. – Ji - fanatikė, serganti krepšiniu. Galėtų nesukti galvos, kaip gyventi be krepšinio. Jos rūpestis ir užsidegimas – geriausias pavyzdys jaunimui“.
„Kol kas dar jaučiuosi stipresnė kaip krepšininkė, o ne kaip trenerė“, – šyptelėjo D. Kurtinaitienė.
Rinktinės dalijasi žaidėjomis
Jau dabar Lietuvos moterų krepšinio rinktinė jaučia krepšininkių stygių. Europos čempionato atrankos varžyboms besirengianti komanda dar nesulaukė visų žaidėjų.
19-metė Gintarė Petronytė baigė pasirodymą Europos jaunimo (iki 20 metų) merginų čempionate, kuriame lietuvės liko aštuntos.
Aurimė Rinkevičiūtė ir Giedrė Paugaitė atstovauja jaunių (iki 18 metų) merginų rinktinei.
Nerimą treneriams kelia tai, kad, atvykus visoms žaidėjoms, iki Europos moterų čempionato atrankos varžybų starto bus likusi tik savaitė.
