Vyriausybės sprendimu, nuo balandžio 27 d. bus leidžiamos atrankos į olimpines ir parolimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusių sportininkų ir olimpinių rinktinių kandidatų, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiančių sportininkų aukšto meistriškumo pratybos sporto paskirties pastatuose ar sporto paskirties inžineriniuose statiniuose, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui, ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir grupių.
Leidžiami sportininkų užsiėmimai atviruose sporto paskirties inžineriniuose statiniuose, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir grupių.
Taip pat leidžiami laisvalaikio užsiėmimai atviroje erdvėje – golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose, jei užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir grupių.
Nuo kovo vidurio, kai buvo paskelbtas karantinas, iki šiol sporto salėmis ir treniruočių erdvėmis yra virtę sportininkų namai ir jų apylinkės. O atletų treneriams teko sukti galvą, kaip išlaikyti savo auklėtinių sportinę formą ir išsaugoti motyvaciją. Ypač po to, kai buvo paskelbta, jog Tokijo olimpinės žaidynės perkeliamos į 2021 m.
Tiesa, kai kuriems sportininkams atidėta olimpiada suteikė galimybę išsigydyti traumas ir geriau pasirengti jai.
Sportuoja visa šeima
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Andrejus Zadneprovskis su pagrindine auklėtine matosi kasdien, nes jis treniruoja savo žmoną, olimpinę čempionę, geriausią 2019 m. mūsų šalies sportininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.
Praėjusių metų Europos čempionė ir pasaulio taurės finalo laimėtoja viena pirmųjų iš lietuvių iškovojo kelialapį į Tokijo žaidynes.
Vėliau olimpinius bilietus pelnė dar du Lietuvos penkiakovininkai – Justinas Kinderis ir Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė. Pastarieji sportininkai šį sezoną jau startavo ir vasario pabaigoje Egipte vykusiose Pasaulio taurės I etapo varžybose. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė jas nutarė praleisti. Netrukus buvo paskelbta COVID-19 pandemija, tad olimpinė čempionė šį sezoną jėgų varžybose kol kas dar neišbandė.
Prieš pat paskelbiant karantiną L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė grįžo iš treniruočių stovyklos Rusijoje, todėl jai ir A. Zadenprovskiui teko porą savaičių praleisti saviizoliacijoje.
„Sportuojame namuose, esame prikaupę visokio inventoriaus, pagalbinių įrankių, tad viską išsitraukėme iš po lovų, nuėmėme nuo spintų. Turime šaudymo taikinį, špagą. Tarpusavyje, aišku, nesifechtuojame, nėra vietos, bet Laura su pabado kabantį kamuoliuką. Kaip tik buvo proga prisiminti įvairius pratimus, kuriuos yra tekę daryti atsigaunat po traumų ir neturint galimybių normaliai treniruotis“, – atskleidė dvejų olimpinių medalių savininkas A. Zadneprovskis.
Treneris tvirtino, jog karantinas – labai gera proga padidinti žinių bagažą: „Internete galima rasti daugybę mokymų, įvairios medžiagos. Daug kas matyta, bet yra ir naujovių. Labai tinkamas laikas pasidaryti namų darbus.“
Saviizoliacijai pasibaigus Laura bėgioja lauke. Kojas pramiklina ir A. Zadneprovskis. Bet ne su žmona: „Nespėju aš jau su ja. Pabėgioju su dukra. Atsikeliame 7.30 val. ir, kol Adrianai prasideda nuotolinės pamokos, spėjame prasibėgti, prasimankštinti. Dukra lanko plaukimą, tad jai, kaip ir penkiakovininkams, šiuo metu reikia kentėti be baseino. Adriana sportuoja ir su Laura – daro kai kuriuos pratimus“.
A. Zadneprovskis džiaugėsi sumažintais apribojimais sportuoti: „Dabar rinktinės nariai galės rimčiau sportuoti, nors ir su tam tikrais apribojimais. Vis kažkoks judesys. Tik dėl baseinų nežinomybė. Laukiame karantino pabaigos, kai galėsime jau normaliai rengtis olimpinėms žaidynėms“.
Plaukikų galvosopis
Sausra baseinuose – didžiausias galvosopis plaukimo treneriams. Vienas jų – olimpinės rinktinės kandidatę Kotryną Teterevkovą treniruojantis Michailas Romanovskis, dar dirbantis ir su dviem Vilniaus miesto sporto centro plaukikų grupėmis.
Su auklėtiniais jis bendrauja kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę parengia jiems treniruočių planus. Su visais dirba individualiai, nes suderinti laiką bendroms nuotolinėms treniruotėms labai sunku, be to, nėra ir būtinybės.
„Neturiu iliuzijų, kad visi viską padarys. Net ir stropiausiai iš visų dirbanti Kotryna. Ji žino savo tikslus, supranta, kad reikia nuo plaukimo pailsėti, bet reikia neprarasti ir formos, nes jis gal prasidėti bet kada – gal po mėnesio, gal po dviejų, o gal ir dar anksčiau“, – teigė treneris.
Kokia jo auklėtinių forma, M. Romanovskis tikrina specialiais testais, gerai žinomais sporto pasaulyje – Cooperio ir Ruffier, skirtais įvertinti ištvermę, jėgą ir organizmo gebėjimą atsigauti po krūvio.
Pirmą kartą karantino metu atliekant Cooperio testą K. Teterevkova pranoko visus – net ir vaikinus. Taip pat ir trenerį.
Olimpinį A normatyvą medžiojančiai plaukikei trenerio sudarytame tvarkaraštyje laisvas yra tik sekmadienis. Pirmadienį – įžanginė treniruotė. Antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį – jėgai ir ištvermei skirtos pratybos. Jose K. Teterevkova naudoja ir Lietuvos plaukimo federacijos bei LTOK dėka gautus ergometrus. Trečiadienis ir šeštadienis skirti aktyviam poilsiui – pasivaikščiojimui, bėgimui, pasivažinėjimui dviračiu.
„Sudarydamas programas, bandau ir tai, ką jau žinojau, ir ieškau naujovių. Porą kompleksų atsiuntė estai. Priderinome ir Lietuvos rinktinės schemą, tik ją truputį pakeitėme, nes ne viską galima padaryti, o ir ne visko dabar reikia iš tų dalykų, kuriuos Kotryna darydavo dirbdama su trenere Ina Paipeliene“, – paaiškino M. Romanovskis.
Treneris atkreipė dėmesį, kad kai nėra galimybes plaukioti baseine, fizinio pasirengimo treniruotės labiau nuvargina plaukikus: „Treniruotė vandenyje turi ir šiokį tokį masažavimo efektą, kiek atpalaiduoja kūną.“
Anot M. Romanovskio, iki karantino jo auklėtinė buvo pasiekusi neblogą sportinę formą. Tai parodė ir prieš pat uždarant baseinus Klaipėdoje atliktas testas, kai reikėjo tris kartus iš eilės nuplaukti 200 m distanciją. Su rinktinės vyrais plušėjusi K. Teterevkova trečią kartą nuotolį krūtine įveikė per 2 min. 36 sek., o jai planuojamas rezultatas yra 2 min. 24 sek.
„Trenerės Inos Paipelienės treniruotės yra daug intensyvesnės, nes jos apskaičiuotos Danui Rapšiui. O Kotryna buvo vienintelė mergina rinktinėje. Jai buvo tikrai sunku, bet tai, kad ji po sunkiausios treniruotės tik 12 sek. atsiliko nuo planuojamo rezultato parodo, kad funkciškai tuo metu buvo gerai pasirengusi. Dar po savaitės turėjo būti Lietuvos čempionatas. Lūkesčiai buvo labai dideli. Tačiau viskas susijaukė“, – apgailestavo M. Romanovskis.
Per karantiną mėgstamam darbui sode laiko suradęs treneris tikino, kad netikėta pauzė sportiniame gyvenime jo auklėtinei yra ir naudinga: „Atsigaus galva. Nes pastarieji treji metai buvo labai sunkūs. Labiausiai viską iš ritmo išmušė 2018 m. jaunimo olimpinės žaidynės Buenos Airėse, vykusios spalį. Tuo metu paprastai tik pradedame rengtis sezonui baseine, o jai jau reikėjo dalyvauti varžybose. Pasirodė puikiai – iškovojo du medalius. tačiau pasekmės jaučiasi iki šiol. Aišku, vyresniems plaukikams tie papildomi metai, atsiradę atidėjus olimpines žaidynes, ne į naudą, bet Kotrynai poilsis buvo labai reikalingas.“
Šiemet Vilniaus Žemynos gimnazijos dvyliktokės laukia ir brandos egzaminai. O svarbiausias startas – į rugpjūčio pabaigą iš gegužės nukeltas Europos čempionatas.