Turbūt dviejų metrų pločio pečiai apsisuka, o mano širdis krenta į kulnus – net neįsivaizduoju kokio atsakymo sulauksiu.

„Klausau“, – maloniai atsako 135 kg raumenų kalnas ir šiltai nusišypso. Akimirksniu nusiraminu, o pasišiaušę mano nugaros plaukai ramiai sugula į savo vietas.

Dar vienas stereotipas sulaužytas: stiprus – nebūtinai piktas, o tituluotas – nebūtinai užrietęs nosį.

„Kodėl galiūnų sportas?“ – pradedu pokalbį su naujuoju pasaulio vicečempionu.

Žydrūnas Savickas pastūmėjo. Jo pasiekimai, pergalės“, – trumpai, bet aiškiai atsako V. Lalas.

– Norite jį aplenkti?

„Visi to nori (juokiasi – SportIN.lt). Bet ne visiems pavyksta“, – atvirai dėsto galiūnas.

– Tačiau pasaulio čempionate buvote arti to? Prieš paskutinę – svarmenų kėlimo ant piramidės – rungtį vis dar pirmavote...

– Ne, – tautiečio pranašumą besąlygiškai pripažįsta V. Lalas. – Paskutinė rungtis man buvo neparanki. Bendrai, visos finalo rungtys buvo paruoštos aukštiems galiūnams. Man, kaip 178 cm ūgio, buvo nerealiai sunku.

– Bet laimėjote dvi rungtis, Ž. Savickas likusias keturias, tad lietuviai neturėjo lygių?

– Faktiškai taip. Man atrodo, kad amerikiečiai perdegė. Jie per daug pasitikėjo savo jėgomis ir vėl neįvertino Ž. Savicko. Jie visada daro šitą klaidą (juokiasi – SportIN.lt). Man, geriausiu atveju, buvo prognozuojama šešta vieta.

– Toks nuvertinimas prideda papildomų jėgų?

– Taip. Ir mane, ir Žydrūną tai papildomai motyvuoja. Toks tas amerikiečių mentalitetas – į lietuvius jie žiūri skeptiškai. Jie turi didelius įsipareigojimus rėmėjams, privalo patekti į trejetuką, nes kitaip praranda sutartis. Todėl mūsų pergalės jiems buvo didelis šokas. Amerikiečiai net neabejojo, kad laimės čempionatą, o galiausiai net nepateko tarp prizininkų (Brianas Shaw liko ketvirtas, o Mike‘as Jenkinsas – penktas, – SportIN.lt).

– O kaip jums sekasi su rėmėjais?

– Neturiu nė vieno, – nelinksmai nusijuokia V.Lalas. – Už viską moku pats: skydžiai, viešbučiai ir t.t. Galiūnų sportas man yra kaip hobis. Myliu jį, todėl ir dalyvauju.

– Gal išlaidas atperka piniginiai prizai?

– Ne. Išleidžiu daugiau, nei laimiu.

– Bet gal situacija dabar pasikeis, nes tapote pasaulio vicečempionu?

– Ne, – net nesvajoja iš Mažeikių kilęs galiūnas. – Lietuva yra labai maža šalis. Rėmėjai nori amerikiečių, kur didelė rinka. Kas tie 3 mln. lietuvių prieš 300 mln. amerikiečių? JAV galiūnai yra didžiausios žvaigždės, sudalyvauja dvejose varžybose per metus – pasaulio čempionate bei „Arnold's Strongest Man‎“ – ir jiems to užtenka. Tuo tarpu net ir Žydrūnas šiemet dalyvavo 14 varžybų. Amerikiečiai negali patikėti, kaip mes tiek pajėgiame.

– Tai iš kur semiatės jėgų?

– Sportininko karjera – trumpa, tad norisi sudalyvauti kuo daugiau varžybų. Kaip jau sakiau, myliu šį sportą, nepaisant nieko – nepasiduosiu ir eisiu iki galo.

– O kur tas galas?

– Turiu svajonę – tapti pasaulio čempionu (šypteli – SportIN.lt).

– Bet tam reikės nugalėti Ž. Savicką. Ar tai įmanoma? Kokie Jūsų pranašumai?

– Neturiu tokių, – nuoširdžiai prisipažįsta V. Lalas. – Žydrūnas neturi silpnų vietų. Ar įmanoma jį nugalėti? Galbūt, jei rungtys būtų parankesnės man. Vienintelis mano pranašumas prieš jį – amžius. Esu jaunesnis 7 metais.

– Tapsite Ž. Savicko įpėdiniu?

– Ne – jis nepakartojamas. Žydrūnas man labai daug padeda, pataria, stumia į priekį. Puikiai sutariame ir tuo stebiname amerikiečius, kurie negali patikėti, kad konkurentai gali būti ir draugai.

Vytauto Lalo karjera:

Buvęs absoliutus Lietuvos rankų lenkimo čempionas (2005 m.) į galiūnų sportą profesionaliai pasinėrė nuo 25-erių. Iš Mažeikių kilęs stipruolis, dabar gyvenantis Airijoje, laimėjo Lietuvos jaunimo (2005 m.), o 2010-aisiais – ir suaugusiųjų čempionatą. Po metų jis triumfavo Čempionų lygos etape Suomijoje, bet svarbiausias pergales iškovojo šiemet, kai tapo Europos bei pasaulio galiūnų vicečempionu, nusileisdamas tik Ž. Savickui.

Nuo 2012-ųjų V. Lalui priklauso pritūpimų su 320 kg svorio štanga (11) ir akmenų sukėlimo (17,49 sek.) pasaulio rekordai. Jaunesnis V. Lalo brolis – Marius Lalas – taip pat yra profesionalus galiūnas, šiemet užėmęs trečią vietą Čempionų lygos etape Rusijoje.