Priežastis paprasta – I. Kovalčiukas atlydėjo vieną iš sūnų į tarptautinį 2009-ųjų metų gimimo vaikų futbolo turnyrą „Ateities Cup“. Pasirodo, ledo ritulininko vyresnėlis lanko Sankt Peterburgo klubo „Zenit“ akademiją ir jau gali pasigirti nebloga kamuolio valdymo technika.
Filipui Kovalčiukui įmušus pergalingą įvartį vienose iš turnyro rungtynių, hockey.lt pasinaudojo proga užduoti keletą lietuviško prieskonio klausimų žymiajam jo tėvui, jau keletą metų ginančiam Sankt Peterburgo SKA komandos spalvas.
– Ilja, labai smalsu, kokie vėjai atpūtė jus į Vilnių?
– Komandą, kurioje žaidžia mano vyresnis sūnus, pakvietė į gerą vaikų turnyrą. Palankiai susiklosčius aplinkybėms KHL atkrintamosiose varžybose, gavau kelias išeigines ir atvykau kartu. Juolab, išvyka į Vilnių – ypatinga, nes šiame mieste gimė mano žmona Nikolė. O aš jame – pirmą kartą. Miesto dar nespėjome apžiūrėti, bet apsistojome Senamiestyje, tad vakare būtinai pasivaikščiosime.
– Ar žinote, kad balandžio pabaigoje Kaune vyks pasaulio ledo ritulio I diviziono B grupės čempionatas, ir jame Lietuvos rinktinei atstovaus jūsų seni pažįstami – Darius Kasparaitis ir Dainius Zubrus?
– Apie tai nežinojau, bet girdėjau, kad Darius sužaidė Lietuvos rinktinėje keletą rungtynių. Neretai matau Kasparą, nes jis gyvena Majamyje, o aš ten būnu vasaromis. Neabejoju, kad ir jis, ir Dainius gerai pasiruoš turnyrui.
– Su D. Kasparaičiu atstovavote Rusijos rinktinei, laimėjote bronzos medalius Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse. Kokie prisiminimai liko apie lietuvį?
– Kasparas – linksmas vyrutis. Visada sėdėjo autobuso gale, laidė juokelius. O aikštėje – puikus komandinis žaidėjas, kietas gynėjas. Konkrečiai 2002-aisiais komandoje buvo apstu žvaigždžių, ir man, 18-mečiui vaikiui, tai buvo puiki patirtis.
– Dariui dabar 45-eri...
– Jaromiras Jagras tokio amžiaus dar NHL žaidė šį sezoną, nekreipkite dėmesio į metus. Mačiau Darių, jis puikios formos, akivaizdžiai palengvėjęs. Lieka vėl plaukus atsiauginti, ir viskas bus gerai (šypsosi).
– Su D. Zubrumi žaidėte NHL klube „New Jersey Devils“. Ko, Jūsų manymu, pritrūko „velniams“, 2012-ųjų metų Stenlio taurės finalo serijoje, kai nusileidote „Los Angeles Kings“ ekipai?
– Vienu žodžiu neatsakysi... „Kings“ buvo labai gera, jauna komanda. Mūsų – „veteraniškesnė“, turėjome daug traumų. Jeigu prisimenat, pirmus du serijos mačus pralaimėjome namie po pratęsimų. Abusyk turėjome galimybių įmušti lemiamą įvartį, bet pasisekė varžovams. Galėjo ir kitaip viskas pasisukti. Ledo ritulys – toks žaidimas, daug ką lemia smulkmenos.
– Jūs jau keletą metų žaidžiate Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL). Ar atkreipėte dėmesį, kad šiemet Rygos „Dinamo“ komandoje debiutavo du Lietuvos rinktinės nariai: gynėjas Nerijus Ališauskas ir vartininkas Mantas Armalis?
– Žinau, kad šį sezoną lygoje buvo lietuvių, tačiau, prisipažinsiu, per dvejas tarpusavio rungtynes su „Dinamo“ jų neįsidėmėjau. Bet jūsų nacionalinei komandai gerai, kad žaidėjai pasiekė tokį lygmenį. Tobulės patys ir padės tobulėti kitiems.
– Neįmamona susilaikyti nuo klausimo apie KHL sezono finišą. SKA – favoritas, jau pateko į Vakarų konferencijos finalą. Su kuo jums asmeniškai įdomiau būtų žaisti – su Helsinkio „Jokerit“ ar Maskvos CSKA (pokalbiui vykstant dar nebuvo žinoma, kad seriją tarp pastarųjų komandų laimėjo CSKA – hockey.lt past.)?
– Mūsų santykiai yra „šilti“ ir su vienais, ir su kitais, tad didelio skirtumo nėra.
