Anot savivaldybės administracijos sporto skyriaus vedėjo Evaldo Martinkos, biudžetinių sporto mokyklų įkainiai nebuvo keičiami dešimtmetį, todėl nebeatitiko realijų.
„Tėvai kartais net nesuprasdavo, ar nurodytą sumą reikia už vieną treniruotę mokėti, ar kaip. Senos kainos 2014 metais tik buvo konvertuotos į eurus, o dabar jas suapvaliname atsižvelgdami į rinką“, – DELFI sakė E. Martinka.
Tiesa, kai kurių sporto šakų treniruočių įkainiai taps pastebimai „apvalesni“. Pavyzdžiui, plaukimą, vandensvydį ar futbolą biudžetinėse mokyklose lankantys jaunuoliai anksčiau kas mėnesį turėjo mokėti nuo 4,34 euro, gimnastikos, sportinių šokių atstovai – nuo 5,79 euro.
Ateityje mėnesinis mokestis visiems jiems turėtų išaugti iki 20 eurų.
„Paradoksali situacija: baseinai uždaromi, o treniruočių kaina kyla“, – stebėjosi Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, turėdamas omenyje Lazdynų baseiną, kuris bus pradėtas griauti kitą mėnesį.
Tuo metu Vilniaus futbolo mokyklos (VFM) direktorius Kęstutis Paknys nemano, kad brangesnės treniruotės atbaidys dalį auklėtinių.
„Kaina seniai bebuvo didinta, o norinčių žaisti futbolą netrūksta. Tiesiog dabar nebereikės papildomai iš tėvų rinkti pinigų aprangoms, kamuoliams, kelionėms“, – svarstė K. Paknys.
VFM treneris Algimantas Liubinskas, praeityje pats vadovavęs sostinės savivaldybės sporto skyriui, taip pat nesureikšmina mokesčio už treniruotes dydžio. Anot jo, svarbesni kiti klausimai, kuriuos miestas esą sprendžia ne taip, kaip turėtų.
„Privačios mokyklos dabar renka po 40-50 eurų iš tėvų. Reikalas tas, kad savivaldybė nepadengia visų kaštų biudžetinėms įstaigoms ir neužtikrina joms bazių. Kam jos tada apskritai reikalingos – gal geriau reorganizuoti į viešąsias įstaigas, kurios galėtų rinkti pinigus be dabartinės begalinės biurokratijos tvarkant apskaitą.
Kitas dalykas, kad dabar pagal normatyvus treneris turi dirbti su 14 vaikų. O ką jis vienas gali padaryti? Tokiai grupei reikia mažiausiai dviejų trenerių ir dar fizinio pasirengimo specialisto. Mano nuomone, sporto mokyklos meistriškumo turėtų siekti labiau nei masiškumo ar užimtumo, bet politikams atrodo kitaip“, – samprotavo buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės strategas.
Savo ruožtu, Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) direktorius Vytenis Tupčiauskas nuogąstavo, kad išaugęs treniruočių įkainis gali komplikuoti mergaičių grupių komplektaciją.
„Mergaičių krepšinis – problema, ir taip būdavo sunku jų surinkti“, – pripažino biudžetinės ugdymo įstaigos vadovas.
VKM jau anksčiau savarankiškai buvo pakėlusi mėnesinio mokesčio dydį: vaikinams jis sudarė 18 eurų, merginoms – 12 eurų. Savivaldybės tarybai palaiminus naujų įkainių projektą, ateityje už krepšinio pratybų lankymą tektų pakloti 20 eurų kas mėnesį.
Tiesa, numatyta ir įvairių lengvatų: mokesčio už sportininkų ugdymą nereikėtų mokėti socialinę pašalpą gaunančioms šeimoms, neįgaliems ar be tėvų globos likusiems sportininkams, tarptautinėse jaunimo varžybose pasižymėjusiems atletams, taip pat šeimoms, kuriose trys ar daugiau mokyklinio amžiaus vaikų lanko biudžetines neformaliojo švietimo įstaigas.
Pagal projektą, surinktą mokestį būtų galima naudoti tik dalyvavimui nacionaliniuose čempionatuose ir kitose varžybose bei mažaverčio inventoriaus įsigijimui. Papildomų rinkliavų iš tėvų biudžetinės mokyklos rinkti negalėtų, išskyrus savanorišką paramą.
Primename, kad po 2014 metais atliktos reorganizacijos Vilniuje liko keturios biudžetinės sporto mokyklos: Vilniaus miesto sporto centras, „Tauro“ sporto mokykla, futbolo ir krepšinio mokyklos.
