Aukštyn nė nesidairo
Visas ledo ritulio žvaigždes šiais metais subūrusi Lietuvos rinktinė galėjo laukti grėsmės iš dar pernai aukštesnėje pasaulio čempionato pirmo diviziono A grupėje žaidusios Ukrainos ar ambicingai nusiteikusios Japonijos.
Bet nei viena, nei kita nesužibėjo ant „Žalgirio“ arenos ledo. Tai padarė Estija, kuri šiame dešimtmetyje kaudavosi tik dėl išlikimo pirmame divizione ir apie medalius nė nesvajodavo.
Šeštadienį lietuviai ir estai tarpusavio mūšyje, prasidėsiančiame 19.30 val., išsiaiškins, kam atiteks vienintelis kelialapis į A grupę.
Lietuvos komanda per keturis turus surinko 11 taškų, antroje vietoje žengiantys estai – vienu mažiau.
Atrodytų, šiauriečių viltys laimėti svetimoje teritorijoje – minimalios, bet niekas iš tiesų nežino, ką dar iškrėsti gali prie potencialių autsaiderių prieš varžybas priskirta komanda.
Čempionato starte atėmę tašką iš japonų (1:2 per pratęsimą), vėliau estai paeiliui nustebino Ukrainą (2:0), Rumuniją (1:0) ir Kroatiją (5:1).
Tad šeštadienį susidurs galingiausią puolimą (22 įvarčiai per 4 mačus) ir geriausią gynybą (praleisti vos 3 įvarčiai) turnyre demonstruojančios ekipos.
Abi jos jau užsitikrino vienokios ar kitokios spalvos apdovanojimus. Jei lietuvius tenkintų tik auksas, estai apskritai neturėjo kokių nors aukštesnių tikslų. Neįsidrąsino jie net ir pradėję vieną po kitos skinti pergales.
„Mums dar per anksti taikytis į aukštesnę grupę. Ar bent jau garsiai apie tai kalbėti. Jei atvirai, manau, kad B grupė visiškai atitinka mūsų dabartinį lygį. Mūsų tikslas – gerinti žaidimą kiekvienose rungtynėse. Tiesiog norime kasmet būti vis stipresni ir stipresni, ir jei toliau laikysimės tokios krypties, pasiekimai ateis patys“, – DELFI teigė Estijos rinktinės lyderis Robertas Rooba.
Galbūt estai kuklinasi be reikalo?
Nuo lietuvių atsilieka keleriais metais
Suomijos aukščiausiosios lygos Juveskiulės JYP klube žaidžiantis R. Rooba pripažįsta, kad estiškas ledo ritulys šių metų sėkmei brendo jau kurį laiką.
„Žinoma, visiems tai staigmena. O mums patiems – joks siurprizas. Taip sėkmingai dar niekad nežaidėme, bet tai – logiška. Prieš ketverius metus Estijoje pradėjome ledo ritulio rinktinės projektą, pasikvietėme naujus trenerius. Ir kasmet mūsų žaidimas nuosekliai tobulėjo. Dabar pasiekėme piką, žaidžiame būtent taip, kaip visada reikalaudavo mūsų treneriai“, – aiškino 24-erių puolėjas.
Estijos rinktinei vadovauja suomis Jussi Tupamakis, į trenerių štabą pasikvietęs ir daugiau savo tautiečių.
Pasitelkę didesnės ledo ritulio valstybės patirtį, estai dviračio neišradinėjo – pasak R. Roobos, jie tiesiog kartojo tai, ką keleriais metais anksčiau pradėjo lietuviai.
Lietuvos nacionalinę komandą jau šeštus metus treniruoja vokietis Berndas Haake, jam talkina kanadietis George'as Kingstonas ir amerikietis Ty Newberry. Specialistai iš Šiaurės Amerikos dirba ir įvairių amžiaus grupių Lietuvos jaunimo rinktinėse.
„Lietuviai panašia kryptimi nuėjo šiek tiek anksčiau, todėl dabar yra priešakyje mūsų. Matau, kad ledo ritulio pažanga jūsų šalyje didelė, turite labai perspektyvaus jaunimo. O juk dar yra lietuviškos ledo ritulio tradicijos, kurias įkūnija Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis.
Manau, šiuo metu lietuviai lenkia mus ledo ritulyje, bet ir mes įgauname pagreitį. Puiku, kad galime lenktyniauti tarpusavyje, stumti vieni kitus, padėti vieni kitiems tapti geresniais“, – vertino R. Rooba.
Rinktinė kalba angliškai
Angliškai dabar kalbama ne tik Estijos rinktinės trenerių štabe, bet ir rūbinėje.
Pavyzdžiui, Suomijoje užaugęs Riho Embrichas nemoka estiškai, tačiau tai jam nekliudo vesti į priekį komandą.
25-erių puolėjas Kaune yra rezultatyviausias ekipos žaidėjas, kurio sąskaitoje – 3 įvarčiai ir 1 rezultatyvus perdavimas. Būtent jis tapo dramatiškų rungtynių su Rumunija didvyriu, kuomet pelnė vienintelį įvartį likus 53 sekundėms iki susitikimo pabaigos.
„Turime puikių vaikinų grupę, kurioje vienas kovoja už visus ir visi – už vieną, kuri trenerių nurodymus pildo šimtu procentų. Todėl tokie ir rezultatai. Manau, mums lubos – tik dangus. Apie kažkokius tolimus siekius nenoriu kalbėti – kaskart mes ruošiamės konkrečioms rungtynėms, ir viskas.
Bet, žinoma, dėl komandos ir visos šalies bandysime pakilti tiek aukštai, kiek tik leidžia mūsų jėgos“, – DELFI sakė R. Embrichas, prieš šešerius metus žaidęs dabar nebeegzistuojančiame Vilniaus „Baltica“ klube.
Kaimynų įtaka Estijos ledo ritulyje vis stiprėja. Atrodytų keista, kad ji anksčiau neiškėlė estų į prideramą padėtį – juk iš visų pusių šalį supa ledo ritulio bastionai: Rusija, Latvija, Suomija, Švedija.
„Tai tikrai yra svarbus faktorius – pavyzdžiui, man tereikėjo keltu perplaukti Suomijos įlanką, ir atsidūriau tikrame ledo ritulio krašte, kur žaidžiu jau daugelį metų. Nemažai jaunuolių renkasi tokį patį kelią, kai kurie išvažiuoja į Rusiją, Švediją. Tačiau mums patiems trūksta ledo ritulio tradicijų, mūsų istorijoje yra didžiulių baltų lapų, kai nevyko visiškai nieko, tik trepsėjome vienoje vietoje“, – svarstė R. Rooba.
Trokšta pasigalynėti su įžymybėmis
Baltų dėmių būta ir lietuviško ledo ritulio istorijoje, bet dabar ji visa tarsi prisikėlė antram gyvenimui: D. Kasparaičio ir D. Zubraus bei tokių veteranų kaip Mindaugas Kieras, Artūras Katulis ar Rolandas Aliukonis pavidalu.
Ir estams būsimos dvikovos su praeities Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) žvaigždėmis atrodo lyg laiko mašinos suteikta galimybė.
R. Rooba prisipažįsta – 45-erių D. Kasparaičio žaidimo jis nedaug matė net per televizorių, kadangi gynėjo „auksiniais laikais“ dar buvo pernelyg mažas.
„O Zubrų puikiai pamenu iš NHL transliacijų. Jis buvo vienas tų, kurie mane įkvėpė, nes yra iš Baltijos šalies, iš čia nuėjo visą kelią iki stipriausios pasaulio lygos. Bus puiku išbandyti jėgas su tokiomis įžymybėmis. Manau, Lietuvai taip pat puiku, kad jie čia atvyko. Šie veidai tikrai padės vystyti ledo ritulį Lietuvoje“, – neabejojo estas.
Šeštadienį jis su tautiečiais laukia nepamirštamo reginio – jau išvakarėse buvo parduota per 7 tūkst. bilietų į lemiamas rungtynes, tad turnyro lankomumo rekordas turėtų būti smarkiai pagerintas.
Varžybų organizatoriams estai negaili komplimentų. Nors per poilsio dienas „Žalgirio“ arenoje šeimininkavo Eurolygos ketvirtfinalyje pergalingai kovoję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, o ledo ritulio rinktinės savo treniruotes turėjo rengti Kauno ledo rūmuose, nusiskundimų svečiai neturi.
Nebent dėl žiūrovams malonios, o žaidėjams sekinančiai aukštos temperatūros arenoje.
„Šilta, bet po kelių rungtynių pripranti. Tik ledas minkštokas. Tačiau nieko baisaus, jis vienodas visoms komandoms“, – pažymėjo R. Embrichas.
„Suprakaituoji vos užlipęs ant ledo. Daugumai žaidėjų labiau įprasta žemesnė temperatūra. Bet man yra tekę žaisti daug kur Europoje – visose didelėse arenose būna panašiai kaip čia, net ir NHL arenose. Aišku, maloniau, kai būna šalčiau, bet tai neturi reikšmės. O šiaip įspūdžiai – puikūs, arena šauni, sirgaliai – taip pat, organizacija – aukšto lygio, galėjome mėgautis savaite Kaune. Neturiu ko prikišti“, – pridūrė R. Rooba.
Vokiečių pavyzdys suteikia vilties
Priekaištų organizatoriams neturėjo ir Lietuvoje viešintis Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) tarybos narys Franzas Reindlas.
„Man labai patinka ši arena, čia gali pajausti tikrą pasaulio čempionato atmosferą. Patinka ir lietuvių požiūris į savo rinktinę, pagarba, kurią jie jaučia savo šaliai. Viskas vyksta labai sklandžiai, savanoriai – draugiški ir paslaugūs, taigi turnyras – fantastiškas. O jo lygis, sakyčiau, viršija B grupės standartus“, – kalbėdamas su DELFI, komplimentus žėrė vokietis.
Pastaraisiais mėnesiais jam pačiam tenka išklausyti daug pagyrų – F. Reindlas yra Vokietijos ledo ritulio federacijos prezidentas. O jo tautiečiai praėjusį vasarį Pjongčange sensacingai nuskynė olimpinius sidabro medalius.
F. Reindlo nuomone, jei šuolis į žvaigždes pavyko iki tol kalnų ledo ritulyje neversdavusiems vokiečiams, perspektyvų turi ir mažesnės šalys kaip Lietuva ar Estija.
„Pažįstu tiek B. Haake, tiek G. Kingstoną, todėl pastaraisiais metais sekiau ledo ritulio situaciją Lietuvoje. Matau, kad jis tikrai žengia į priekį, tampa vis konkurencingesnis. Aišku, sunku lyginti Lietuvą su Vokietija. Bet mes prieš ketverius metus pasaulio reitinge irgi buvome 13-i, o dabar esame 7-i. Vadinasi, progresas įmanomas, reikia tik tinkamų žmonių tinkamoje vietoje: vadovų, trenerių.
Tiesą sakant, aš nemanau, kad mes, vokiečiai, pasaulyje tikrai esame 7-i pagal pajėgumą. Iš tiesų, iššokome aukščiau bambos, turėtume būti žemiau. Norėtume kilti, bet tai – ilgas kelias. Jeigu nepradėsi juo eiti, tai ir niekada nepasieksi tikslo. Ledo ritulio pasaulyje properšos traukiasi, lygis vienodėja. Viskas įmanoma, ką ir įrodėme Pjongčange. Ne tik mums, bet ir tokioms šalims kaip Lietuva.
Darbas, kurį atlieka B. Haake, tikrai duos naudos. Jis yra visiškas ledo ritulio fanatikas – dirbo įvairiausius darbus įvairiausiame lygyje. Berndas yra Vokietijos ledo ritulio ambasadorius visame pasaulyje. Jeigu kas nors kur nors turi problemų, gali kreiptis į Berndą, ir jis padės. Jaučiu jam didelę pagarbą, nes jis negalvoja, kaip užsidirbti pinigų. Jo tikslas – padėti ledo rituliui vystytis“, – visuomeniniais pagrindais Lietuvos rinktinei vadovaujantį 72-ejų tautietį gyrė F. Reindlas.
Primename, kad pastaruosius ketverius metus iš eilės Lietuvos rinktinė planetos čempionato pirmo diviziono B grupėje, kurioje varžomasi dėl 23-28 vietų pasaulyje, užimdavo trečią poziciją.
„Žalgirio“ arena yra didžiausia per visą istoriją, priėmusi planetos ledo ritulio čempionato pirmo diviziono varžybas. 2014 ir 2009 metais pastarosios vyko Vilniuje, „Siemens“ arenoje, o 2004 metais IIB pogrupio kovas stebėjo Elektrėnai.
| Komanda | Rungt. | Perg. | Perg. po pr. | Pral. po pr. | Pral. | Įv. sant. | Tšk. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | 4 | 3 | 1 | 0 | 0 | 22:8 | 11 |
| Estija | 4 | 3 | 0 | 1 | 0 | 9:3 | 10 |
| Japonija | 4 | 1 | 2 | 0 | 1 | 10:12 | 7 |
| Ukraina | 4 | 1 | 0 | 1 | 2 | 9:11 | 4 |
| Kroatija | 4 | 1 | 0 | 0 | 4 | 8:14 | 3 |
| Rumunija | 4 | 0 | 0 | 1 | 3 | 5:15 | 1 |
