Žodžiais stumdo jau ne vienerius metus
Apie tai Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai pirmininkaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas prabilo trečiadienį vykusiame susitikime su olimpinių sporto šakų federacijų vadovais.
Anot K. Smirnovo, KKSD būtų galima inkorporuoti į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM).
„Sportas turėtų atsirasti ministerijoje, pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir sporto. Tie dalykai dabar svarstomi Vyriausybėje“, – teigė Seimo naujokas.
Panašių minčių turėjo ir praėjusių kadencijų politikai, bet iki realesnių žingsnių prieita nebuvo.
Nuo nepriklausomybės atgavimo nesikeitęs formalus KKSD statusas yra Vyriausybės įstaiga.
Kalbos apie sporto padėtį valstybės instituciniame modelyje suintensyvėjo po 2008 metų Seimo rinkimų. Juos laimėję konservatoriai KKSD priskyrė vidaus reikalų ministro valdymo sričiai.
2012-aisiais valdžią perėmę socialdemokratai svarstė galimybes KKSD sujungti Jaunimo reikalų ar net Valstybiniu turizmo departamentu. Vėliau sportą mėginta perkelti į krašto apsaugos sistemą – to pageidavo tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Bet KKSD iki šiol išliko pavaldus Vidaus reikalų ministerijos vadovybei.
Ko būtų siekiama sportą prišliejant prie kurios nors ministerijos, K. Smirnovas nedetalizavo.
Pats sau prieštarauja?
Prakalbęs apie sporto „paaukštinimą“ iki ministerijos, parlamentaras čia pat užsiminė apie planus atsisakyti dalies valstybės funkcijų.
Pasak jo, elitinių sportininkų rengimu, kurį dabar prižiūri ir finansuoja KKSD pavaldus Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), ateityje turėtų rūpintis nacionalinės sporto federacijos.
„Naujasis Seimas galvoja, kad federacijos turi būti stiprios ir savarankiškos. LOSC yra pereinamas laikotarpis, vedantis prie nevyriausybinių organizacijų savivaldos“, – sakė K. Smirnovas.
Taip Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas reagavo į Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio skundą, neva valstybinis reguliavimas sporte yra sovietinis reliktas.
„Buvo Klemensas Rimšelis (buvęs KKSD generalinis direktorius – DELFI) – mes jį išėdėme. Dabar ėdame Edį Urbanavičių. Bet iš tikrųjų reikia panaikinti priežastį, dėl kurios pykstamės. Problema ta, kad Europos norminiuose aktuose pasakyta, jog sportas turi būti autonomiškas, nepriklausomas. O Lietuvoje, kaip sovietmečiu, už jį atsakinga valstybė. Valstybė turi suteikti lėšas, bazes, bet valstybė neturi ruošti sportininkų. LOSC funkcijas reikia perduoti kažkuriai skėtinei federacijai, pavyzdžiui, LSFS. Ir tada mes patys tarpusavyje tartumėmės, gyventume kaip vienoje šeimoje“, – priimti iš valstybės biudžeto per 2 mln. eurų pasisiūlė R. Kveselaitis.
Likusiems už borto teks išplaukti patiems
Susitikimas tarp parlamentarų, KKSD vadovybės ir sporto federacijų atstovų surengtas dėl prieštaringai vertinamos LOSC reformos, įsigaliojusios nuo Naujųjų metų.
Pagrindinės naujovės: apribotas valstybės remiamų sportininkų skaičius, panaikintas jų kofinansavimo iš skirtingų šaltinių principas, pakeistos trenerių sutartys.
Jei praėjusiais metais LOSC kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) finansavo 106 olimpinės rinktinės kandidatus, šiemet valstybė ketina apmokėti tik apie 60 pačių pajėgiausių atletų pasirengimo išlaidas. Tačiau jiems žadamas šimtaprocentinis finansavimas.
Naują tvarką pristatė LOSC direktorius Linas Tubelis. Pasak jo, 2017-aisiais sportininkų dalyvavimui treniruočių stovyklose ir varžybose iš viso bus atriekta 1,2 mln. eurų – vienam atletui vidutiniškai po 20 tūkst. eurų.
Pridėjus išlaidas inventoriui, administravimui, aptarnaujančio personalo ir trenerių atlyginimams, LOSC biudžetas pakyla iki 2,3 mln. eurų. Beje, treneriams skirtas darbo užmokesčio fondas paaugo pusantro karto iki 524 tūkst. eurų. Tačiau dalį jo „suvalgys“ išeitinės kompensacijos atleistiems LOSC darbuotojams – optimizuojant įstaigos darbą, etatų skaičius sumažintas nuo 190,5 iki 159.
LOSC taip pat nebeliko olimpinės ir perspektyvinės pamainos grupių, kurioms priklausė 164 jaunieji atletai. Atsakomybė už dabartinių sporto žvaigždžių įpėdinių rengimą palikta Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikiančioms sporto gimnazijoms.
Šiuo metu sutartis su LOSC dėl finansavimo 2017 metais jau yra sudarę 45 sportininkai, atstovaujantys 14 vasaros ir žiemos olimpinių sporto šakų. Dviračių sporto ir plaukimo federacijų pateikti 13 sportininkų pasirengimo planai kol kas nėra patvirtinti.
Federacijų atstovai labiausiai nuogąstavo, ką reikės daryti į elitinį 60-uką nepatekusiems atletams. K. Smirnovo atsakymas buvo lakoniškas – jis federacijoms pasiūlė savarankiškai prašyti paramos iš LTOK arba šalies savivaldybių.
