Ginasi pinigų stygiumi
Iki Londono olimpinių žaidynių liko vos pusmetis, tačiau Lietuvos atletų motyvacija prieš svarbiausią sporto renginį planetoje, panašu, rūpi tik jiems patiems.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio teigimu, kitąmet premijos už svariausius sportinius pasiekimus, kurios buvo nubrauktos teisinantis sunkmečiu, nedidės, nors tai padaryti Vyriausybė įsipareigojo prieš dvejus metus.
„Premijų padidinimas kitų metų biudžete nėra numatytas – jei tai padarytume, reikėtų ir didesnio biudžeto, ko šiuo atveju tikėtis nėra realu. Planuoti didesnių premijų tiesiog nėra galimybių“, – dėstė K. Rimšelis.
Anot jo, Vyriausybė iki metų pabaigos turėtų priimti nutarimą, kuriuo laikino premijų sumažinimo laikotarpis bus pratęstas.
Remiantis nuo 2010-ų galiojančiu Vyriausybės nutarimu, olimpinių žaidynių aukso medalis yra įvertintas 200 tūkst. litų, sidabras – 100 tūkst. Lt, bronza – 75 tūkst. Lt. Olimpinių šakų pasaulio čempionams skiriama 40 tūkst. Lt, Europos čempionams – 20 tūkst. Lt premija.
Nutarime buvo numatyta, kad nuo 2012 metų sausio 1 d. visi premijų dydžiai turėtų šoktelėti dvigubai ir pasiekti ikikrizinį lygį.
Kitų metų KKSD biudžete atletų premijoms rezervuota 3,4 mln. litų.
Nežino, ar apgaudinėti – moralu
DELFI pasiteiravus, kuo sportininkai prastesni už, pavyzdžiui, pensininkus, kuriems kitąmet žadama atkurti sunkmečiu sumažintas senatvės pensijas, K. Rimšelis negalėjo pateikti logiško atsakymo.
„Klausimas, kas prastesnis, yra politinis: tai yra pasirinkimo objektas. Klausiate, ar tai moralu, bet vertinti tokius dalykus – jau ne mano kompetencija“, – išsisukinėjo KKSD vadovas, paprastai mėgstantis pagirti Vyriausybę už neva didėjantį dėmesį šalies sporto problemoms.
K. Rimšelis teisinosi, jog, dėliojant 2012 metų KKSD biudžetą, buvo pasirinkti kiti prioritetai: per 6 mln. litų padidintas finansavimas olimpinių rinktinių rengimo ir sportininkų sveikatos priežiūros programai, šiemet išaugo tarptautinėje arenoje pasižymėjusiems atletams mokamų stipendijų dydžiai.
Belsis į sąžinę
Ketinimai dar mažiausiai metams įšaldyti premijų dydžius pribloškė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sportininkų komisijos vadovę Dainą Gudzinevičiūtę, kuri apie juos sužinojo tik iš DELFI.
2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė nenorėjo patikėti, kad atletų lūkesčiai gali būti apvilti, ir vylėsi, kad valdžia dar persigalvos.
„Nors pasiekimai aukšti, mūsų sportininkai neuždirba labai daug, todėl tos premijos padeda išgyventi. Tikėkimės, kad Vyriausybė visgi ištesės savo pažadus, mes dėl to irgi imsimės žygių. Nei badausime, nei piketuoti eisime, bet bandysime prašyti, apeliuoti į sąžinę. Daugiau nieko padaryti negalime“, – atsiduso šaulė.
Beje, antradienį D. Gudzinevičiūtė su grupe įžymių Lietuvos sportininkų ir trenerių viešėjo pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuriai išsakė savo skundus dėl sporto padėties.
„Kalbėjome apie susikaupusias problemas: ir apie Lietuvos olimpinio sporto centro finansavimo trūkumus, dėl kurių nuskriausti medikai, masažuotojai, ir apie trenerių atlyginimų sistemą, pagal kurią jie nėra motyvuojami siekti aukštesnių rezultatų“, – pasakojo D. Gudzinevičiūtė.
