„Iš Londono noriu parsivežti dar vieną medalį“, – nedvejodamas pareiškė E. Kavaliauskas, kai ketvirtadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) oficialiai atsiėmė šalies olimpinės rinktinės nario regalijas.
Praėjusią savaitę iki pasaulio čempionato pusfinalio nužygiavęs trenerio Jurijaus Kolyčevo auklėtinis (svorio kategorija iki 69 kg.) pirmasis iš Lietuvos boksininkų pelnė kelialapį į 2012 metų olimpines žaidynes.
Kol likę šalies bokso rinktinės atstovai ruošis kitų metų balandį Stambule (Turkija) vyksiančiam olimpinės atrankos turnyrui, kuris bus paskutinė galimybė įšokti į olimpinį traukinį, E. Kavaliauskas galės skirti laiko poilsiui ir išsilaižyti savo žaizdas.
Į Londoną lietuvis važiuos jau turėdamas olimpinių žaidynių patirties, tiesa, gana karčios. 2008 metais Pekine E. Kavaliauskas pralaimėjo jau pačią pirmą savo kovą.
„Pirma olimpiada man nelabai pavyko – šįkart bandysiu pasirodyti kur kas geriau. Mano tikslas – medalis. Galbūt pasiseks, galbūt – ne, bet to tvirtai sieksiu“, – žurnalistams teigė boksininkas, kuris prieš kiekvieną dvikovą stiprybės semiasi iš Aukščiausiojo.
– Prieš Pekino olimpines žaidynes nespėjote išsigydyti senų traumų. Šįkart laiko pakaks? - paklausėme E. Kavaliausko
– Taip. Į praėjusias olimpines žaidynes patekau tik po atrankos turnyro, po kurio iki olimpiados tebuvo likę keli mėnesiai. Dabar turiu daugiau nei pusę metų ir bandysiu viską išsigydyti.
– Londone žadate siekti medalio. Ar yra priešininkų, kurių žūtbūt norėtumėte išvengti olimpinėse žaidynėse?
– Neįveikiamų varžovų nėra. Visi jie – žmonės, tereikia pasirinkti tinkamą kovos taktiką.
– Kas jums atneša pergales ringe?
- Dievas. Esu religingas žmogus ir kaskart prieš kovą meldžiuosi, prašau Aukščiausiojo malonės. Į ringą einu tikėdamas, kad viskas bus gerai.
– Treneris skundėsi, kad Kaune jums tenka sportuoti šaltoje salėje. Galbūt ketinate keltis kitur?
– Dvejus metus sportavau šaltyje. Nežinau, kaip bus šią žiemą – tikiuosi, kad geriau. Pernai temperatūra salėje kartais būdavo 10 laipsnių šalčio, tekdavo sportuoti su striukėmis, kepurėmis.
– Ar galėjote bent pasvajoti, kad pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje nokautuosite Europos čempioną Fredą Evansą iš Velso?
– Visą dieną prieš ketvirtfinalį galvojau, kad būtų puiku gražiai pabaigti kovą. Žiūrėjau geriausių dvikovų vaizdo įrašus, kurie man padeda susikaupti – ten buvo užtektinai ir nokautų, ir nokdaunų. Manau, visi boksininkai taip daro – žiūrėdamas, kaip kovėsi įžymybės, bandai „užsivesti“, bandai būti panašus į juos.
– Turbūt ne kartą esate žiūrėjęs ir vaidybinį filmą apie boksininką Rokį Balboa?
– Visas filmo apie Rokį serijas dar vaikystėje peržiūrėjau po penkis ar daugiau kartų (juokiasi – DELFI). Galima sakyti, kad tai – mėgstamiausias mano filmas.
