Kryžiuojasi irklais

Penktadienį vyksiančioje Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) rinkiminėje konferencijoje didelės intrigos kilti neturėtų – prezidento pareigas einantis Aleksandras Alekrinskis šiuo metu yra vienintelis pretendentas vadovauti federacijai dar vieną kadenciją.

Bet karštos diskusijos veikiausiai įsiplieks palietus sprinto šešėlyje paprastai tūnančių baidarių ir kanojų irklavimo atšakų – slalomo ir kanupolo – klausimus.

Nors pastarąsias propaguojančius klubus visoje šalyje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, tarpusavio vaidai dėl to – nė kiek ne menkesni.

„Situacija kelia pasipiktinimą“, – DELFI skundėsi triskart pasaulio čempionas Artūras Vieta.

Buvęs baidarininkas dabar dirba treneriu ir vadovauja Trakuose įsikūrusiam savo vardo klubui.

Pastarasis šiemet priglaudė šešis žaidėjus, anksčiau sudariusius Vilniaus klubo „Regata“ kanupolo komandos pagrindą.

To pakako, kad nuo seno tarp dviejų sostinių tvyrojusi įtampa pratrūktų žaibais: „pabėgėliai“ atakuojami grėsmingai skambančiais laiškais, į pagalbą telkiamos „mirusios sielos“, galiausiai, pavojaus varpais skambinama dėl viso kanupolo ateities.

Kanupolo varžybos

Išpirkos – kaip už profesionalus

„Prašome sumokėti kompensacijos mokestį ir skolą, priešingu atveju, „Regatos“ klubas imsis teisinių priemonių ginant klubo interesus“, – tokio įspėjimo praėjusį mėnesį sulaukė 19-metis Šarūnas Zakarka ir pilnametystės dar nesulaukusių kanupolininkų tėvai.

„Regatos“ pirmininko Sauliaus Mažeikio pasirašyti raštai atkeliavo žaidėjams, praėjusį rugsėjį palikusiems daugiau nei 15 metų gyvuojantį ir per 30 įvairaus amžiaus auklėtinių turintį sostinės klubą.

Pasak Š. Zakarkos, kone visa pagrindinė komanda nusprendė atsisveikinti dėl to, jog nebuvo deleguojama į klubo kalendoriuje nurodytas kanupolo varžybas. Atskilę sportininkai ėmė treniruotis Trakuose, pasivadino „No name“ komanda ir Lietuvos jaunimo čempionate jau startavo savarankiškai.

Grįžti į „Regatą“ kanupolininkai nesiruošia, savo ruožtu, klubas taip pat neketina lengvai paleisti buvusių auklėtinių. Iš pastarųjų reikalaujama „išpirkų“, siekiančių nuo 600 iki tūkstančio eurų.

„Jeigu baigei sportuoti, jokių kompensacijų mokėti nereikia. Bet jei kažkas tave išviliojo, tai, būk malonus, atsiskaityk su klubu. Manau, tai labai teisinga. Jeigu klubas įdeda darbo, išugdo sportininką, už tai turėtų būti sumokama“, – DELFI aiškino „Regatos“ vadovas S. Mažeikis.

Pinigų jis pareikalavo remdamasis sutartimis, kurias su klubu buvo sudarę kanupolo žaidėjai.

Pastarosiose numatyta, kad vienašališkai klubą palikęs sportininkas neturi teisės dvejus metus atstovauti kitoms komandoms, kol nesumokėjo 200 eurų kompensacijos už kiekvienus treniravimosi klube metus.

Nors sutartys sudarytos 2015-ais, kaip kompensacijų sumos išaugo net iki tūkstančio eurų, S. Mažeikis nepaaiškino.

„Manau, kad čia – labai maža suma. Net ne simbolinis, o simbolinis kvadratu mokestis“, – patikino klubo pirmininkas.

Saulius Mažeikis

Tuo metu sportininkams ir jų tėvams neaišku, už ką jie turėtų mokėti klubui, iš kurio teigia gavę tik katino ašaras.

„Nesiruošiu mokėti, nes nesijaučiu pažeidęs sutarties. Saulius pats pradėjo nesilaikyti jos sąlygų“, – DELFI teigė Š. Zakarka.

„Visu inventoriumi sportininkus turėjo aprūpinti klubas, bet gavome tik šalmus. Startinius mokesčius, kelionių į varžybas išlaidas taip pat reikėdavo padengti tėvams.

Treniruodavosi kūdroje prie trenerio namų, plaukiodavo niekieno neprižiūrimi: vyresniems liepdavo žiūrėti mažiukus, o treneris dingdavo. Toks ten ir treneris: neturi nei licencijos, nei pedagoginio išsilavinimo“, – prisiminusi sūnaus pratybas „Regatos“ klube, širdo vieno sportininkų mama Eglė Tuskienė.

Kanupolas prieš slalomą

Labiausiai nepatenkinti kanupolininkai buvo dėl to, jog žaidimą kamuoliu turėjo derinti su kitu sportu – baidarių slalomu.

S. Mažeikis yra šalies slalomo rinktinės treneris. Kanupolo ir slalomo kalendoriai dažnai sutampa, ir „Regatos“ sportininkai, jų pačių teigimu, buvo verčiami rinktis pastarąją sporto atšaką. Galiausiai klubo vadovybė esą net neberegistravo komandos kanupolo varžyboms.

S. Mažeikis tokius priekaištus vadina nepagrįstais.

„Į varžybas jie buvo siunčiami, melas, kad nedelegavome. Tiems pabėgėliams – aš juos taip vadinu – buvo sudarytos sąlygos slalomu nebeužsiimti. Bet tai tėra preteksto ieškojimas“, – tikino „Regatos“ pirmininkas.

Sportininkai vadovaus treneriams

Į „Regatą“ palikusių sportininkų pašto dėžutes įkritusiais laiškais istorija nesibaigė. Nors S. Mažeikis nesako, ką ketina daryti, jei nesulauks prašomų kompensacijų, konfliktas tarp klubo ir pasitraukusių kanupolininkų jau išplito į naują akvatoriją.

Lapkritį klubų atstovų susirinkime su LBKIF kanupolo komiteto pirmininko postu buvo priverstas atsisveikinti Regimantas Vaičiulis.

Vienas lietuviško kanupolo pradininkų, dabar užsiimantis medienos apdirbimo verslu, teigia pats nedegęs noru likti šiose visuomeninėse pareigose.

Bet naujo pirmininko ir komiteto rinkimus jis vadina ne itin gražiu spektakliu.

Iki tol kanupolo aktyvą sudarė šeši klubai iš Vilniaus, Trakų, Kauno ir Alytaus. Prieš posėdį „išdygo“ dar trys, perdavę įgaliojimus balsuoti S. Mažeikiui ir jam prijaučiančiai frakcijai.

„Tai – dirbtiniai klubai, kurie neturi savų sportininkų: tie patys žmonės „prirašyti“ prie kelių klubų. Nepaisant to, jie turėjo balso teisę. Juridiškai viskas padaryta teisingai, bet nelabai gražiai“, – sakė R. Vaičiulis.

Nauji balsai padėjo suformuoti penkių narių komitetą, kuriame atsidūrė ir 21-erių S. Mažeikio sūnus Simantas.

Simantas Mažeikis trasoje (Arturasz Photography nuotr.)

Tik metais vyresnis alytiškis Vilius Rasimavičius, o pirmininku išrinktam kauniečiui Andriui Kmieliauskui – 25 metai.

Lietuvos jaunimo kanupolo rinktinės trenerei Rasai Kudabienei po tokių rinkimų šiaušiasi plaukai.

„Negali sportininkas vadovauti treneriui. Kur tai matyta, kokia čia logika?“ – stebėjosi Trakų rajono kūno kultūros ir sporto centre dirbanti specialistė.

Bet dar labiau trakiškiai nuogąstauja dėl to, kad kanupolo komitetas dabar esą bus tampomas už virvučių.

Siūlys „mirusias sielas“ išsiųsti į dausas

R. Kudabienė įsitikinusi, jog dėl vadovybės pasikeitimo pirmiausia atsirūgs „Regatą“ palikusiems „pabėgėliams“.

„Žinodama Saulių, bijau, kad bus rasta būdų, kaip tiems vaikinams neleisti žaisti rinktinėje“, – nerimavo trenerė.

Rasa Kudabienė

Tuo metu A. Vieta būgštauja, kad kanupolo komitete dominuoti ims slalomo klausimai, ir penktadienį ruošiasi kreiptis į LBKIF konferencijos dalyvius, prašydamas nepripažinti naujos komiteto vadovybės.

„S. Mažeikis linksta į slalomą, nes jo sūnus ten sportuoja. Todėl ir traukia antklodę į tą pusę. Manau, kad dėl to nukentės kanupolo interesai.

Komitete buvo prirašytos „mirusios sielos“, kurios niekur nedalyvauja – nei varžybose, nei susirinkimuose. Negali į veikiančių klubų veiklą kištis visiškai neveiklūs. Todėl federacijos konferencijoje siūlysiu atšaukti komiteto rinkimų rezultatus ir surengti juos iš naujo“, – grąžinti status quo vylėsi tituluotas baidarininkas.

Juodomis spalvomis kanupolo ateitį paišo ir R. Vaičiulis.

„Mano tikslas buvo spręsti klausimus diskutuojant, subalansuojant priešingų pusių nuomones. Dabar taip nebebus daroma, viskas eis tik blogyn. Tiesiog slalomas tiems žmonėms rūpi labiau“, – atsiduso buvęs kanupolo komiteto pirmininkas.

S. Mažeikis tvirtina priešingai. Pasak jo, rinkimai neturėjo nieko bendro su buvusių „Regatos“ auklėtinių istorija, juose dalyvavę klubai yra ne „popieriniai“, o realūs, ir kanupolui tokios permainos – tik į naudą.

„Manau, bus geriau negu buvo. Į komitetą išrinkti visų miestų atstovai, jauni žmonės, entuziastai, galvojantys, kaip vystyti visą sportą, o ne vien kautis dėl savo klubo interesų“, – sakė „Regatos“ vadovas.

Kitaip nei kanupolas, baidarių slalomas yra olimpinė rungtis. Bet jai reikalingų gamtinių sąlygų – sraunių ir akmenuotų kalnų upių – Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Tuo metu kanupolą kiaurus metus galima žaisti bet kuriame tvenkinyje, ežere ar baseine.

Federacija nusiplauna rankas

Lapkritį suformuotas kanupolo komitetas darbą galės pradėti, jei jo sudėtis bus patvirtinta LBKIF konferencijoje išrinktos naujos kadencijos vadovybės.

LBKIF generalinis sekretorius Romas Petrukanecas DELFI patvirtino, kad trys it Pilypas iš kanapių išdygę ir kanupolo komiteto rinkimų rezultatus nulėmę klubai yra įstoję į federaciją ir sumokėję nario mokestį.

To LBKIF veikiausiai ir pakaks – įdėmiau pasigilinti į situaciją federacijos vadovai nenusiteikę. Kaip ir nesiruošia tarpininkauti ginče tarp „Regatos“ klubo ir durimis trenkusių žaidėjų.

„Vidinius kanupolo reikalus palikome spręsti jiems patiems ir stengiamės į juos nelįsti. Be to, federacija nereglamentuoja sutarčių tarp klubo ir sportininkų. Mano nuomone, jei klubas kažką investavo, turi teisę kažką ir gauti, tik sumos turėtų būti proto ribose. Čia – kaip banke: jeigu pasirašei sutartį neperskaitęs visų punktų, pats kaltas“, – palyginimą rado R. Petrukanecas.

Kanupolo varžybos

Kanupolas žaidžiamas penkiese prieš penkis 23x35 metrų dydžio aikštėje, pažymėtoje netekančio vandens plote. Komandų tikslas – įmesti vandensvydžio kamuolį į 2 metrus virš vandens iškeltus vartus.

Kanupolui skirtos trumpos – 3 metrų ilgio – ir manevringos baidarės, irkluojamos dviejų menčių irklais. Kadangi žaidimo metu netrūksta kontaktų, sportininkai dėvi šalmus su veido apsauga ir gelbėjimosi liemenes.

Lietuvoje žaisti kanupolą dar sovietmečio pabaigoje pirmieji pradėjo alytiškiai. Šalies rinktinė pirmą kartą pasirodė 1997 metų Europos čempione, nacionalinės pirmenybės rengiamos nuo 2004-ųjų. Šiuo metu čempionų titulas priklauso Alytaus sporto ir rekreacijos centro komandai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)