aA
Daugkartinis Lietuvos plaukimo rekordininkas, Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis Saulius Binevičius dabar savo patirtį ir žinias perduoda jauniesiems sportininkams. 206 cm ūgio vyras yra Kauno plaukimo mokyklos baseino „Dainava“ ugdymo vedėjas ir treneris, siekiantis ir plaukimo teisėjo karjeros.
Saulius Binevičius ir Rugilė Mileišytė
Saulius Binevičius ir Rugilė Mileišytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žmona – garsi plaukikė

Prieš trejus metus S. Binevičius susituokė su puikia plaukike, daugkartine šalies rekordininke, Pekino olimpinių žaidynių dalyve Rugile Mileišyte. Tačiau S. Binevičius pasikuklino, išgirdęs klausimą apie garsiausią Lietuvos plaukikų porą.

– Jūs dalyvavote trejose olimpinėse žaidynėse, jūsų žmona Rugilė – Pekino olimpiadoje. Esate garsiausia plaukikų pora ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje?

– Abu esame daug pasiekę šiame sporte. Dabar stengiamės savo žinias perduoti jauniesiems sportininkams. Ar esame garsiausia plaukikų pora? Tiesą sakant, apie tai niekada negalvojome.

– Jus ir Rugilę suvedė plaukimas?

– Taip, susipažinome baseine. 2008 metais lėktuvu skridome į Pekino olimpiadą. Atsitiktinai atsisėdome šalia vienas kito. Skridome ilgai, buvo laiko pasikalbėti. Kuo toliau, tuo labiau supratome, kad turime daug bendrų interesų. Garsus plaukikas Rolandas Gimbutis mane jau senokai piršo su Rugile. Per šią kelionę įsitikinome, kad jis neklydo. Abu – buvę plaukikai, todėl vienas kitą labai gerai suprantame.

– Kiek laiko draugavote, kada atšokote vestuves?

– Kai baigėme savo pasirodymą Pekino olimpinėse žaidynėse, atslūgo tvyrojusi įtampa. Tada pradėjome daugiau bendrauti, kartu lankėme Pekino įžymias vietas, stebėjome kitų Lietuvos sportininkų varžybas. Grįžę į Lietuvą vis daugiau bendravome ir pastebėjome, kad sutampa mudviejų laisvalaikis, ir vienas kitą traukiame.

Tačiau Rugilei po olimpinių žaidynių teko grįžti mokytis į JAV – ji studijavo WSU universitete. Aš baigiau sportininko karjerą ir pradėjau dirbti Kauno plaukimo mokykloje. Kadangi Rugilė studijavo JAV, kelerius metus draugavome per atstumą, kartu leisdavome tik vasaras. Susituokėme 2012 metų gegužės 12 d. Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje, o vestuves atšokome Birštone.

Pagerino daug rekordų

– Ir jūs, ir Rugilė esate ne kartą pagerinę Lietuvos rekordus. Kurių rungčių rekordus esate pagerinęs jūs, kurių – žmona?

– Esame pagerinę daugybę rekordų, bet sportas nestovi vietoje. Daugelis mūsų rekordų jau pagerinti. Kelis kartus pats mačiau, kaip buvo „sumušti“ mano rekordai, nes dabar teisėjauju plaukimo varžybose. Tada apima įdomus jausmas: mintimis grįžti į praeitį, prisimeni gražiausias karjeros akimirkas. Taip pat džiaugiuosi dėl naujųjų rekordų.

Paskutinis mano rekordas, kurį pasiekiau 2003 metų Europos čempionate, „nukrito“ prieš metus Lietuvos pirmenybėse – jį pagerino panevėžietis Danas Rapšys.

Rugilei priklausė daug rekordų: 50 m, 100 m nugara (25 ir 50 m baseine), 100 m kompleksiniu būdu (25 m baseine), 50 m laisvu stiliumi, 200 kompleksiniu būdu (50 m baseine) ir estafetiniuose plaukimuose. Vieni rekordai jau pagerinti, kiti dar likę.

– Kada pirmą kartą pagerinote šalies rekordą? Kurios rungties?

– Pirmą rekordą pagerinau 1996-ais ilgiausioje plaukimo distancijoje – 1 500 m laisvu stiliumi. Tada distanciją nuplaukiau per 15 min. 46,48 sek. Šis rekordas išsilaikė apie 15 metų. Rugilė pirmą kartą Lietuvos rekordą pagerino savo 15-o gimtadienio išvakarėse, plaukdama 50 m nugara.

– Kuris jūsų pasiektas rekordas išsilaikė ilgiausiai?

– Jau minėtas rezultatas 1 500 m distancijoje laisvu stiliumi. Prieš metus buvo pagerintas mano rekordas, kurį pasiekiau prieš 11 metų, plaukdamas 200 m distanciją laisvu stiliumi.

Rugilės 100 m nugara ir estafečių plaukimų rekordai liko iki šiol. Prie jų buvo priartėjusios Ugnė Mažutaitytė ir mūsų auksinė žuvelė Rūta Meilutytė.

– Jūsų mėgstamiausia rungtis?

– Rugilės mėgstamiausia rungtis buvo 50 m laisvu stiliumi, šią distanciją ji plaukė Pekino olimpinėse žaidynėse. Žmonai patiko plaukti ir 100 m nugara.

Man labiausiai patiko plaukti estafetę 4 po 100 m laisvu stiliumi ir 200 m laisvu stiliumi. Šioje estafetėje Lietuvos komanda 2005 metų pasaulio čempionate užėmė ketvirtą vietą, buvo per žingsnį nuo medalių. Ši rungtis olimpiadose labiausiai vertinama po 50, 100 m distancijų laisvu stiliumi, nes ne kiekvienai didelei šaliai pavyksta surinkti 4 panašaus pajėgumo plaukikus. Tais metais mūsų komanda už nugaros paliko visas Europos ekipas, mes nusileidome tik JAV, Kanadai ir Australijai.

– Didžiausias jūsų sporto laimėjimas – 2003 metų Europos čempionate Dubline pelnyta bronza. Kokią distanciją tada plaukėte?

– Tada plaukiau 200 m laisvu stiliumi. Bronzos medalis man buvo netikėtas. Labai malonu tai prisiminti.

– Dalyvavote trejose olimpinėse žaidynėse. Kurios labiausiai įsiminė?

– Labiausiai įsiminė olimpinės žaidynės Australijoje, nes vyko labai įdomiame žemyne ir man buvo pirmos rimtos varžybos. Tačiau smagiausia buvo Pekino olimpiadoje, nes olimpinėse žaidynėse dalyvavau trečią kartą, turėjau patirties ir nebejaučiau įtampos.

Sieks teisėjo karjeros

– Žinomus krepšininkus Lietuvoje pažįsta daugelis. O plaukikus? Ar tada, kai sportavote, jausdavote didelį žmonių dėmesį?

– Nesiskundėme dėmesiu, tačiau jis mažesnis nei krepšininkų. Tai natūralu, nes krepšinio rungtynės vyksta kas savaitę, jas stebi daugiau žiūrovų, o plaukikams svarbiausi čempionatai vyksta 1–2 kartus per metus. Manau, kad tiek pasiekę krepšininkai jau slepiasi nuo dėmesio visą gyvenimą, o plaukikai gali ramiai gyventi. Ramybė − didesnė vertybė nei nuolatinis dėmesys.

– Kaune sportavote kartu su kitu dvimetriniu plaukiku Rolandu Gimbučiu. Dabar jis gyvena JAV. Ar bendraujate su Rolandu?

– Lietuvos plaukikų rinktinė prieš 10 metų buvo vadinama krepšininkų rinktine, nes 4–6 plaukikai buvo beveik 2 m ūgio. Rolandas – puikus draugas, su juo niekada nenustojome bendrauti. Šiemet jis buvo grįžęs į Lietuvą, pasimatėme. R. Gimbutis Kalifornijoje yra vieno klubo vyriausiasis treneris, su žymiais plaukikais kuria plaukimo įrangą.

– 2013 metais kartu su žmona stažavotės Plimute. Ten treniruojasi R. Meilutytė. Ar Kauno plaukikams lieka tik pavydėti treniruočių sąlygų Plimute? Gal dabar, kai rekonstruotas Girstučio baseinas, geros sąlygos ir Kaune?

– Plimute iš arti pamačiau plaukimo virtuvę. Yra dvi medalio pusės. Mes neturime tiek daug sportininkų, su kuriais galėtume dirbti kaip Plimute. Jie turi pasaulinio lygmens sportininkų su Rūta priešakyje, bet Plimute plaukikai kai ko galėtų mums pavydėti. Kaune plaukikų grupės yra gerokai mažesnės, ir sportininkai gauna daugiau dėmesio.

Treniruočių sąlygos Kaune po truputį gerėja, tačiau gerų bazių trūksta ne tik mūsų mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Rekonstruotame Girstučio baseine geriausiems Kauno plaukikams sudarytos puikios sąlygos treniruotis. Todėl tikiuosi, kad kauniečių Lietuvos plaukimo rinktinėje padaugės.

– R. Meilutytė pasiekė puikių rezultatų – tapo olimpine, pasaulio ir Europos čempione. Ar Rūtos sėkmė paskatino vaikus rinktis plaukimo treniruotes?

– Plaukimo grupės Kaune nuolat būdavo pilnos, bet tik po Rūtos pergalių plaukimas labiau minimas žiniasklaidoje. Daugiau pinigų gauname per „Moku plaukti“ programas. Per jas gal atrasime naujų rūtų, saulių ir rugilių.

Norisi, kad ši programa grįžtų į mokyklas. Dabar nemažai moksleivių nelanko kūno kultūros pamokų, tačiau gal plaukimo pamokos juos sudomintų?

– Kiek vaikų lanko Kauno plaukimo mokyklą?

– Daugiau nei 1 500. Berniukų yra kur kas daugiau.

– Dabar daugiau Europos šalių gali pasigirti, kad turi geresnes treniruočių sąlygas. Ar mes galime džiaugtis, kad lenkiame daugelį šalių?

– Mes esame stipriai atsilikę tiek treniruočių sąlygomis, tiek tėvų požiūriu į sportą. Lietuvoje daugelis tėvų, atvedę savo atžalą į pirmą treniruotę, tiesiai pasako: „Treneri, mes nenorime iš savo vaiko daryti R. Meilutytės, norime, kad jis išmoktų plaukti.“ Tokiems atsakau, kad jie tokių šansų ir neturi. Tačiau priėmęs vaiką, žiūriu į jo galimybes. Jei vaikas gabus, sudarau sąlygas, kad jam patiktų plaukimas. Tada tėvams nelieka kito pasirinkimo, jie leidžia atžalai daugiau treniruotis ir vykti į varžybas.

– Ar Kaune dabar yra jaunų plaukikų, kurie ateityje mestų iššūkį mūsų dabartiniams plaukimo lyderiams?

– Yra, bet iki 18 metų jų pergalės nėra afišuojamos, o sulaukę tokio amžiaus jie gerų rezultatų pasiekia vis rečiau. Plaukimo mokykloje stengiamės šią situaciją pakeisti ir tikimės išugdyti kuo daugiau būsimų čempionų, kurie meistriškumu prilygs dabartiniams lyderiams.

– Praėjusią vasarą teisėjavote Baku vykusiose Europos žaidynėse. Kada pradėjote teisėjo karjerą, ar patinka ši veikla?

– Teisėjauti Europos žaidynėse buvo smagu, už tai esu dėkingas Lietuvos plaukimo federacijai. Teisėjauti pradėjau baigęs karjerą.

– Tikriausiai turite tikslą teisėjauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose?

– Taip. Sportuodamas siekiau aukščiausių tikslų, jų sieksiu ir teisėjaudamas.

– Prisiminkite vaikystę, treniruotes „Šilainių“ plaukimo baseine. Kokios buvo sąlygos tobulėti?

– Baseinas nebuvo pats naujausias: keturi 25 m plaukimo takeliai. Neturėjome salės su moderniais treniruokliais, iki tobulų sąlygų trūko labai daug. Tą baseiną reikia pamatyti, kad būtų aišku, kokiomis sudėtingomis sąlygomis mes mokame dirbti. Deja, iki šiol ten niekas nepasikeitę.

Žaidžia krepšinį

– Esate 206 cm ūgio. Kodėl nepasirinkote krepšinio? Ar vaikystėje ūgiu neišsiskyrėte iš bendraamžių?

– Iš pradžių dvejus metus lankiau krepšinio treniruotes. Buvau aukštas ir plonas berniukas. Treneris buvo neblogas, bet jis man visai neskyrė dėmesio. Plaukimu susidomėjau, kai man buvo 10 metų. Treneris Šarūnas Mažutaitis darė viską, kad nemesčiau plaukimo: pasiprašė pas tėvus į namus ir, atrodo, sekė pasakas apie sportinę karjerą. Tačiau iki šiol viskas išsipildė, tik olimpiniu čempionu netapau. Visada būsiu dėkingas savo treneriui: jis mano gyvenimą sudėliojo taip, kad esu tas, kas esu.

– Dabar žaidžiate krepšinį Kauno krepšinio mėgėjų lygoje.

– Baigęs plaukiko karjerą, panorau save išbandyti krepšinyje. Mėgėjų lygoje nesijaučiu geras, tačiau turiu kitą puikų trenerį Bronių Sabecką, kuris moko krepšininkus, kaip paduoti kamuolį tiesiai į rankas, nes aš ne krepšininkas, o plaukikas. Prieš kelerius metus, kai žaidėme B lygoje, buvau tapęs blokų karaliumi, bet pelnomų taškų skaičiumi pasigirti negaliu.

– Jūsų dukrelei Izabelei dveji metukai. Ar ji jau moka plaukti?

– Rugilė dukrelei baseiną parodė, kai jai buvo du mėnesiai. Dukrelė mokėsi nardyti ir buvo neblogai išmokusi. Tačiau dabar nebeplaukioja. Manau, dar spės ir mokės gerai plaukti.

– Ar norėtumėte, kad dukrelė sektų tėvų pėdomis?

– Mes su Rugile jos nespausime, leisime pasirinkti tai, kas jai patinka.

„Savaitraštis Kaunui“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mindaugas Bilius: Aušros istorija – akivaizdus įrodymas, kad dažnai žmogui tiesiog reikia šanso

Aušra Garunkšnytė 2019-uosius drąsiai gali vadinti sėkmingiausiais sportinėje karjeroje....

Ramūnas Navardauskas Gabone finišavo pirmame penketuke (2)

Afrikoje, Gabone, vykstančių 15-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „La Tropicale Amissa...

Kanadietiška rokiruotė: Lietuvos rinktinę treniruos kitas specialistas iš ledo ritulio tėvynės Zubrus sprendimo dar nepranešė (3)

Olimpinėje atrankoje ir pasaulio čempionato IB divizione šiemet kovosiančiai Lietuvos ledo ritulio...

Lengvaatlečių dešimtmetis: daugiausiai medalių į Lietuvą parvežė Palšytė ir Gudžius

Kitą savaitgalį LLAF taurės varžybomis dauguma pajėgiausių Lietuvos lengvaatlečių pradės...

Lietuvos stalo tenisininkai Portugalijoje varžysis dėl kelialapių į olimpines žaidynes

Sausio 22-26 dienomis, Gondomaro mieste Portugalijoje vyks stalo teniso pasaulio komandinis atrankos...

Top naujienos

Po VTEK sprendimo – sumaištis dėl nemokamų pietų: įstatymui pažeisti užtenka regimybės (231)

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymu nustatytus interesų derinimo...

Mažeika pripažįsta, kad aplinkosaugos sistema – supuvusi: pažeidėjus planuoja gaudyti pasitelkdami policiją (162)

Kasdien vis nauji ekologiniai skandalai Lietuvoje, panašu, atskleidžia visos aplinkos apsaugos...

Britanijos parlamentas galiausiai pritarė „Brexit“ sutarties projektui (86)

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos...

Adomaitis kaifavo po Butkevičiaus tritaškio ir dalinosi išvakarėse gauta Bendžiaus žinute (14)

Dainius Adomaitis trečiadienį kažkuria prasme prisijungė prie „Siemens“ arenos publikos....

Kur keliausite šiemet? 2020 metų lankytinos vietos Lietuvoje (6)

Jau penktadienį prasidės tradicinė ir visų keliautojų laukiamiausia Didžiausia Baltijos šalyse...

Gediminas Grigelevičius

„Grigeo“ skandalas skaičiais: kiek uždirba, kam priklauso ir su kuo galime palyginti

Lietuvos teisėsauga nustatė, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte...

Orijaus kelionės. Audringiausias Raudonųjų žibintų kvartalas Europoje (32)

Ši Hamburgo dalis skirta vyresniems nei 18 metų turistams. Žiūrint paprastai – Raudonųjų...

Puiki pergalė: „Rytas“ nesustabdė NBA čempiono, bet išplėšė itin svarbų tašką TOP-16 etape (124)

Vilniaus „Ryto“ (2/1) krepšininkai trečiadienį stojo į itin svarbų Europos taurės TOP-16...

Žvaigždė tapo mįsle astrofizikams: skleidžia bangas, kurios žymi katastrofinius įvykius (3)

Žvaigžzdei Betelgeizei trūksta dėmesio – ji ne tik mirksti pritemdama ir paryškėdama, bet dar...

Intymi problema, kuri gali užklupti netikėtai: kaip atskirti įaugusį plauką nuo pūslelinės? (3)

Pūslelinė ir įaugę plaukai – dažnas dalykas, o jų simptomai panašūs. Kaip atskirti vieną...