Bet tuomet visą pasaulį užklupo COVID-19 pandemija ir vietoj pirmųjų sezono varžybų laukė ilgas ir nuobodus karantino laikotarpis.
Dabar, Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, atletams jau leidžiama sportuoti, bet Kaune gyvenanti plaukikė to daryti negali. Mat laikinojoje sostinėje šiuo metu iš visų baseinų išleistas vanduo.
Sportininkė nekantrauja, kada galės kibti į darbą su treneriu Giedriumi Martinioniu Šilainių ir Girstučio baseinuose.
„Vis dar negrįžau į baseiną. Kaune kol kas nėra baseino, kuriame būtų prileista vandens. Liūdna, kad viskas sukasi apie pinigus, o ne apie patį sportą“, – sportas.info teigė A. Šeleikaitė.
Ji, kaip ir dauguma sportininkų, galimybių pajudėti rado namų aplinkoje.
„Karantino pradžioje buvo labai keista ir neįprasta – daug laisvo laiko ir mažai veiklos. Esu įpratusi prie griežtokos rutinos, tai pirmas dvi savaites tikrai nebuvo lengva. Kovo 19-21 d. turėjo vykti Lietuvos plaukimo čempionatas, kuriam ruošiausi, tai buvo labai gaila, kad netekau galimybės startuoti ir pasitikrinti save. Buvau gana geros fizinės formos, nesinorėjo nustoti sportuoti, todėl stengiausi susikurti režimą su sportu namuose. Po kelių savaičių susidarė rutina ir karantinas tapo lengvesnis, nebuvo taip, kad atsikeli ir nežinai, ką šiandien veikti“, – pasakojo plaukikė.
Plaukikams karantino laikotarpis buvo sudėtingas dėl to, kad tobulinti įgūdžius ar palaikyti formą nesant vandenyje yra beveik neįmanoma.
„Gyvenu už miesto, prie miško, tai pagrindinis sportas buvo bėgiojimas. Šiaip bėgioti nelabai mėgstu, bet buvo puiki galimybė išbandyti kažką naujo. Taip pat dariau bazinius pratimus, kuriems nereikia inventoriaus. Dėl įgūdžių praradimo sunku pasakyti. Plaukimas – labai specifinė sporto šaka, neplaukiojus kelias dienas būna keistas pojūtis vandenyje. Labai lengva prarasti vandens pojūtį, „pamesti“ grybšnį, o dabar, nebuvus 7 savaites baseine, neįsivaizduoju kaip viskas bus grįžus. Bet pažiūrėsime“, – kalbėjo sportininkė.
A. Šeleikaitė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto antrakursė. Nuo sporto atitrūkti nenorinti plaukikė studijuoja kineziterapiją.
„Su studijomis – įdomus dalykas. Nuo kovo 17 dienos turėjo prasidėti 7 savaites truksianti praktika. Kadangi prasidėjo karantinas, neturėjome galimybės praktikuotis gydymo įstaigose. Buvo paskelbtos atostogos, per kurias universitetas svarstė, ką daryti su studijų programomis, kurioms šiuo metu turėjo vykti praktika. Pavyko sukeisti kelis dalykus vietomis, tačiau ne visus, tai šiuo metu paskaitų nėra daug – tik kelios teorinės paskaitos per savaitę. Tačiau studijų kokybė nepasakyčiau, kad suprastėjo. Tikrai nuotoliniu būdu galime dirbti taip, kaip dirbame auditorijose“, – pabrėžė A. Šeleikaitė.
2018 metais Buenos Airėse (Argentina) iškovotas jaunimo olimpinių žaidynių aukso medalis kol kas yra didžiausia karjeros pergalė. Nors padidėjo dėmesys, atsirado net palyginimai su Rūta Meilutyte, bet pati A. Šeleikaitė džiaugėsi, kad į padebesius skrajoti ji nepradėjo, o ir gyvenimas aukštyn kojomis neapvirto.
„Nepasakyčiau, kad po jaunimo žaidynių kažkas pasikeitė. Ko gero tik tai, kad 2018-2019 metų sezonas buvo neįprastas, nes spalio mėnesį buvo pagrindinės varžybos, kai įprastai svarbiausias startas būna vasarą, sezono gale. Daugiau niekas nepasikeitė, tikrai nepasakyčiau, kad atsirado daugiau dėmesio ar galimybių. Jaunimo sportas nėra populiarus, daugelis nežino, kad išvis yra tokios varžybos kaip jaunimo olimpinės žaidynės“, – pabrėžė plaukikė.
2019 metais A. Šeleikaitė skambiais rezultatais nepasižymėjo. Pasak jos, tai buvo sunkiausi metai jos gyvenime.
„Tikrai nesu patenkinta praėjusiais metais. Buvo daug sunkumų ne tik plaukime, bet ir asmeniniame gyvenime. Psichologiškai ir emociškai buvo, ko gero, sunkiausi metai mano gyvenime. Tai tikrai turėjo įtakos ir rezultatams, motyvacijai. Buvo sunku, – sakė Agnė. – Labai laukiau 2020-ųjų, nes jaučiau, kad tai tiesiog buvo ne mano metai. Tačiau per juos daug išmokau ir kitaip pradėjau vertinti daugybę dalykų.“
Koronavirusas jau smarkiai koreguoja visas šių metų varžybas, kurios vienos po kitų yra atšaukiamos arba atidedamos. Šiais metais nevyks ir Europos čempionatas. Kaip rasti motyvacijos sportuoti nežinant varžybų datų?
„Visada buvau sportininkė, kuri sportuoja tik dėl varžybų, tačiau praeitais metais išmokau mėgautis ir treniruočių procesu. Žinoma, smagu varžytis, jausti tą adrenaliną ir panašiai, tačiau, kad varžybose netektų jausti nusivylimo, turi būti joms gerai pasiruošęs, o pasiruošimas galimas tik atiduodant save treniruotėse. Kol kas manau, kad motyvacijos užteks. Galbūt pradžioje bus sunku įsivažiuoti, kai nežinai, kam tiksliai ruošiesi, kada bus artimiausios varžybos ir panašiai. Bet visiems situacija yra tokia pati. Nieko nepakeisi“, – nesigraužė A. Šeleikaitė.
Didžiausias metų sporto renginys – Tokijo olimpinės žaidynės – taip pat nukeltos į 2021-uosius. A. Šeleikaitė olimpinėmis mintimis sau galvos nekvaršina, bet tikisi, kad 2020 metais galės pagerinti savo rezultatus.
„Manau, kad olimpinių žaidynių nukėlimas yra teisingas sprendimas ir dauguma sportininkų apsidžiaugė. Tikiu, kad visada yra kur tobulėti, o papildomas laikas tam suteikia galimybę“, – teigė A. Šeleikaitė.
