Teismas sugrąžino vieną olimpinį apdovanojimą į Rusijos taupyklę ^{vėl pirmauja Sočio medalių įskaitoje}

Tai reiškia, jog Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) teks atkurti pradinę šios rungties prizininkių rikiuotę.

Ukrainietei Vitai Semerenko reikės tenkintis bronzos medaliu, o ketvirtą vietą Sočio olimpinėje trasoje užėmusi italė Karin Oberhofer liks tuščiomis.

Sprinto olimpine čempione 2014 metais tapo Slovakijai atstovaujanti rusė Anastasija Kuzmina.

Medalis iš O. Vilukchinos 2017 metais buvo atimtas nustačius, jog ši su savo tautietėmis dalyvavo Rusijos sukurtoje dopingo mėginių klastojimo schemoje.

Vis dėlto sprendžiant dėl asmeninės sportininkės atsakomybės CAS nepakako pateiktų įrodymų, ir teismas patenkino karjerą jau baigusios 32-ejų biatlonininkės apeliaciją.

Tokį patį sprendimą CAS priėmė medalių Sočyje nelaimėjusios Janos Romanovos atžvilgiu.

Priešingas verdiktas paskelbtas ryškiausiai Rusijos moterų rinktinės žvaigždės Olgos Zaicevos atžvilgiu. CAS patvirtino, jog pastaroji buvo diskvalifikuota pagrįstai.

Dėl to rusėms nepavyko susigrąžinti moterų estafetėje pelnytų, bet vėliau atimtų sidabro apdovanojimų.

Bendroje medalių lentelėje skandalingųjų Sočio žaidynių šeimininkė jau anksčiau grįžo į pirmą vietą (11 aukso/10 sidabro/9 bronzos medaliai), aplenkdama Norvegiją (11/5/10).

Po CAS sprendimų reabilituoti buvo olimpiniai čempionai Aleksandras Legkovas (slidinėjimas) ir Aleksandras Tretjakovas (skeletonas), vicečempionai Maksimas Vilegžaninas (slidinėjimas), Olga Fatkulina (greitasis čiuožimas), Albertas Demčenka (rogutės), vyrų slidinėjimo estafetės ir sprinto estafetės komandos bei rogučių estafetės komanda, taip pat bronzinė skeletono prizininkė Jelena Nikitina.

Vis dėlto Rusija išlieka daugiausiai olimpinių medalių dėl vėlesnių diskvalifikacijų praradusi šalis. Iš rusų olimpiečių per visą istoriją atimti 12 aukso, 20 sidabro ir 11 bronzos apdovanojimų.