Kompensacija už milijonus, kuriuos surijo Europos čempionatas
Didžiausią kąsnį kasmetėse Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) pinigų dalybose įprastai atsiriekdavęs krepšinis šiemet nebus valstybės išlaikytiniu.
Lėšas sporto šakų plėtojimui skirstanti KKSRF taryba pasinaudojo praėjusiais metais Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimo sutartyje įrašytu punktu, kuris numato, kad, LKF uždirbus pelno iš pirmenybių rengimo, atitinkamai turėtų būti pakoreguotas valstybinis krepšinio finansavimas 2012 metais.
Nors prieš savaitę paskelbtame LKF biudžete buvo suplanuota iš KKSRF gauti 2 mln. litų – tiek pat kiek 2011-ais, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, kad federacija išsivers ir be valstybės dotacijos.
„Galėjome kautis, reikalauti šių pinigų, bet to nedarėme. Iš čempionato organizavimo – daugiausia dėl sėkmingos prekybos bilietais – uždirbome 8 mln. litų. Tokio pelno neturėjo nė viena kita Europos krepšinio pirmenybes rengusi federacija. Todėl džiaugiamės galėdami tokiais sunkiais metais padėti kitiems sporto atstovams. Dažniausiai visame pasaulyje kitas sporto šakas remia futbolas, tačiau Lietuvoje jo vaidmenį atlieka krepšinis“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
Pasak jo, likusi per Europos čempionatą LKF uždirbto pelno dalis – maždaug 6 mln. litų – bus investuojama į ilgalaikes programas, skirtas spręsti trenerių rengimo ir moterų krepšinio problemoms. Be to, LKF ruošiasi įsigyti patalpas naujai federacijos būstinei Kaune.
Praėjusią savaitę patvirtintas LKF biudžetas siekia 7,5 mln. litų, didžiąją jo dalį tikimasi surinkti iš privačių rėmėjų.
Primename, kad praėjusiais metais Europos krepšinio čempionato organizavimui valstybė LKF skyrė 9,8 mln. litų, sumokėjo 3 mln. eurų (per 10 mln. Lt) vienkartinį mokestį už teisę rengti čempionatą, dešimtys milijonų buvo išleista universalių arenų statyboms.
Sąrašo viršūnėje atsidūrė lengvoji atletika
Krepšinio sąskaita sutaupytą sumą KKSRF taryba padalino kitų sporto šakų atstovams. Pavyzdžiui, Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) papildomai gaus 144 tūkst. litų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) – 137 tūkst. litų, Lietuvos futbolo federacija (LFF) – 32 tūkst. litų.
Tiesa, iš pinigų dalybų pasitraukus stambiausiam žaidėjui atsiradusį prieaugį nusveria bendras KKSRF disponuojamų lėšų sumažėjimas daugiau nei 2 mln. litų – nuo 18,5 mln. litų 2011-ais iki 16,4 mln. litų 2012-ais.
Daugiausia pinigų šiemet, kaip ir pernai, skirta sporto šakų plėtojimui – per 9 mln. litų. KKSRF taryba dosniausia buvo lengvajai atletikai (812 tūkst. Lt), šiuolaikinei penkiakovei (642 tūkst. Lt), aviacijos sporto šakoms (623 tūkst. Lt), dviračių sportui (535 tūkst. Lt) ir plaukimui (512 tūkst. Lt).
Futbolui teskirta 206 tūkst. litų, tačiau dar 150 tūkst. litų LFF susižers pagal masinio sporto plėtros programą, 350 tūkst. litų gaus Kaune veikianti futbolo akademija.
2012 metais paramos iš KKSRF sulauks iš viso 63-ijų sporto šakų federacijos. Lėšos sporto šakų plėtotei kasmet dalijamos atsižvelgiant į praėjusių metų sportininkų pasiekimus tarptautinėje arenoje bei masiškumo rodiklius.
Tarp atstumtųjų – ir ledo ritulys
Valstybės dotacijų šįsyk negavo ne tik federacijos, kurių atstovaujamų sporto šakų tarptautinės organizacijos nėra pasirašiusios Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kodekso, bet ir Lietuvos ledo ritulio federacija (LLRF).
LLRF buvo numatyta skirti 186 tūkst. litų, tačiau šie pinigai buvo įšaldyti, kadangi federacijos banko sąskaita yra areštuota dėl įsisenėjusių skolų.
„Jei pervestume lėšas LLRF, jas iš karto nuskaitytų antstoliai, o skirti pinigų skolų dengimui negalime. Nors ledo ritulininkai į olimpiadą nepatenka, bet kažkodėl juos apėmusi olimpinė ramybė – nematome jokio judesio, kaip išspręsti susikaupusias problemas“, – aiškino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, kuris yra ir fondo lėšas skirstančios KKSRF tarybos pirmininkas.
Neoficialiomis žiniomis, ne vienerius metus LLRF velkami įsiskolinimai šiuo metu sudaro apie 600 tūkst. litų.
Iš viso įvairios sporto organizacijos fondui šiemet pateikė 711 paraiškų ir pageidavo daugiau nei 70 mln. litų paramos. KKSRF taryba nusprendė paremti 289 projektus.
KKSRF lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Primename, kad bendras šalies sporto biudžetas, įskaičiuojant investicijas į infrastruktūrą ir privalomuosius mokėjimus, šiemet siekia 84,5 mln. litų ir yra net 33,5 mln. litų kuklesnis nei prieš metus, kuomet Lietuvoje vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas.
KKSRF tarybą, be jos pirmininko K. Rimšelio, sudaro Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sportininkų komisijos pirmininkė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas ir LTOK vykdomojo komiteto narys Valentinas Paketūras.
Sporto šakos, kurių plėtrai skirta daugiausia lėšų iš KKSRF (tūkst. Lt)
Lengvoji atletika – 812Šiuolaikinė penkiakovė – 642
Aviacijos sporto šakos – 623
Dviračių sportas – 535
Plaukimas – 512
Boksas – 317
Buriavimas – 308
Rankinis – 301
Imtynės – 298
Irklavimas – 266
Baidarių ir kanojų irklavimas – 251
Gimnastika – 233
