Vėl ramiai miega
„Tai buvo gedulas. Goda beprotiškai išgyveno. Guodžiau, kad ji jauna, dar viskas priešakyje, bet buvo labai sunku“, – sudėtingus išgyvenimus prisiminė trenerė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.
Europos pirmenybių porinio čiuožimo varžybose Lietuvai atstovaujantys G. Butkutė ir rusas N. Jermolajevas dėl trumpojoje programoje padarytų klaidų turėjo baigti čempionatą anksčiau laiko.
Po pasirodymo
Čiuožėja sunkiai tramdė ašaras. Pora liko paskutinė ir neteko galimybės atlikti laisvąją programą, kurią padėjo kurti Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.
„Goda iš pradžių krito po trigubo išmetimo. Jį buvo gerai išmokę. Pernai gruodį per „Liepsnojančio ledo“ pasirodymus Lietuvos arenose iš 15 pasirodymų jį atliko 14 kartų. Paskui, grįžus treniruotis į Sankt Peterburgą, taip pat viskas puikiai ėjosi. Svarbiausiu momentu išėjo kitaip“, – atsiduso L. Vanagienė.
Anot jos, Nikita šiek tiek per aukštai Godą išmetė, ji pati dar per daug atsispyrė ir nusileidusi neišsilaikė ant vienos kojos. „Buvo labai apmaudu. O paskui – dar vienas griuvimas“, – prisiminė L. Vanagienė.
Pati G. Butkutė sako esanti atsigavusi po nesėkmės. „Jau ramiai miegu. Pirmos dienos buvo sunkios, netrūko ir isterijų. Dabar apsiraminome, gražiai visi keturi (šokėjai ir treneriai – aut. pastaba) pasikalbėjome. Aptarėme, kas buvo padaryta ne taip. Ir dirbame toliau, taisome klaidas“, – pasakojo mergina.
Suklupo atlikdami mėgstamą figūrą
Sportininkei pačiai sunku pasakyti, kas atsitiko. „Buvome pasirengę itin gerai. Ir per treniruotes, ir per apšilimą viskas ėjosi puikiai, atrodė labai stabilu. Dabar svarstau, kad galbūt tai ir sutrukdė – buvome per daug įsitikinę, kad viskas pavyks. Kita vertus, tai Europos čempionatas, svarbios varžybos, kuriose veikia jaudulys“, – tvirtino G. Butkutė.
L. Vanagienė žino, kad po tokių atvejų sportininkams sunku atsigauti. „Bet negalima laukti, reikia iš karto toliau sportuoti, daug fiziškai dirbti. Kitą rytą nuėjome su Goda į maniežą, gerai pasportavome, pasikalbėjome. Teko jai ir pas psichologą apsilankyti. Tikiu, viskas bus gerai“, – kalbėjo trenerė.
Sportininkė sako, kad trigubas išmetimas, po kurio griuvo, yra viena jos mėgstamiausių figūrų. Pagal atliktą apsisukimų ore skaičių šuoliai skirstomi į viengubus, dvigubus, trigubus arba keturgubus. Kokius šuolius čiuožėjas sugeba atlikti, priklauso nuo jo meistriškumo.
„Trigubas išmetimas yra privalomas, niekur nedings. Man išmetimai sekasi gana lengvai, kitoms jie sunkiau įveikiami. Šį elementą atlieku stabiliai gerai, tai parodė ir dalyvavimas „Liepsnojančio ledo“ pasirodymuose Lietuvoje“, – sakė G. Butkutė.
Įtaką daro ir didelės arenos
Goda pripažįsta, kad jos savijautą veikia didelėse arenose susirenkantys žiūrovai. „Sunkiau, kai yra daug žiūrovų. Žinoma, publika palaiko, jei kas nors nepasiseka, bet, kai žmonių beprotiškai daug, jaudinuosi. Supratau, kad mano jauduliui turi įtakos ir tai, ar čiuožiu šou pasirodyme, ar varžybose. Per šou niekada nekankina mintis, kad teisėjai neduos gerų balų, jei ko nors nepadarysi. Per šou viską darai negalvodama apie balus, atsipalaiduoji ir atlieki gerai. Per varžybas imi mąstyti, kaip ką daryti, ir tai trukdo“, – pasakojo čiuožėja.
„Aš dažnai sakau – taip gali visiems nutikti, nes ledas yra slidus. Šiek tiek pakreipi koją, ne taip briauną padedi ant ledo – ir griūni“, – pridūrė L. Vanagienė.
Sportininkė yra įpratusi griūti per treniruotes. „Aukšto lygio sportininkai krinta rečiau. Bet mokantis naujų judesių krintama labai labai dažnai. Kojos visą laiką mėlynėmis nusėtos. Patiriu ir itin skausmingų griuvimų. Tačiau sezono metu nėra laiko gulėti ir gydytis. Turi stotis ir treniruotis toliau“, – sakė G. Butkutė.
Artėja svarbiausias startas
Nuo trejų metų pradėjusi čiuožti G. Butkutė ir N. Jermolajevas suaugusiųjų varžybose debiutavo praėjusį sezoną. Pirmajame Europos čempionate jie iškovojo 11 vietą, o pasaulio pirmenybėse užėmė 17.
Dabar poros laukia turnyras Insbruke kovo 2–5 dienomis. „Čia pamatysime, kaip Goda atsigavo po tos nesėkmės, o paskui įvyks svarbiausias šių metų startas – pasaulio čempionatas. Pernai jame dalyvavo 22 poros. Šiemet susirinks apie 30 porų – visos stipriausios, nes sieks iškovoti teisę čiuožti olimpiadoje“, – sakė L. Vanagienė.
Dėl olimpinių kelialapių čiuožėjai kovos pasaulio čempionate Helsinkyje kovo 29–balandžio 2 dienomis. Juos pelnys 1–16 vietas užėmusios poros.
„Vietas Pjongčango olimpiadoje iš karto užsitikrins 48 solistai – 24 moterys ir tiek pat vyrų, 19 ledo šokių ir 16 porinio čiuožimo duetų. Paskutiniai bilietai į žaidynes bus išdalyti rugsėjo mėnesį Vokietijoje, tačiau ten solistams teks po šešis kelialapius, ledo šokių poroms – penki, porinio čiuožimo atstovams – keturi“, – sakė L. Vanagienė.
Iškovoti olimpinį kelialapį – pusė darbo. Kita pusė – N. Jermolajevui gauti Lietuvos pilietybę, kad galėtų atstovauti Lietuvai olimpiadoje. Istorija sako, kad tai gali būti kur kas sudėtingesnė užduotis.
Treniruojasi pas Europos čempioną
Goda su Nikita yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos porinio čiuožimo pora. Čiuožėja jau penktus metus gyvena Sankt Peterburge. Ji ten išvyko, nes Lietuvoje nerado partnerio.
Beje, Rusijoje, būtent Sankt Peterburge, gimė G. Butkutės prosenelis. Čia ir dabar gyvena močiutės pusseserės. Pačią sportininkę globoja mama arba močiutė.
Godai iš pradžių buvo sunku priprasti gyventi dideliame mieste, kur daug žmonių, automobilių, o į treniruotes metro tenka važiuoti valandą. „Dėl sporto pasiaukojau, dabar jau negaliu kitaip. Pripratau prie visko. Čia jaučiuosi beveik vietinė, miestą neblogai pažįstu. Rusiškai kalbu jau be akcento. Vietiniai supranta, kad nesu rusė, kai vardą pasakau“, – pasakojo kaunietė.
Goda daug laiko skiria čiuožimui. Ji treniruotes pradeda 10 valandą. Iš pradžių valandą trunka apšilimas, paskui – 1 val. 15 min. treniruotė ant ledo. „Per pietų pertrauką nevažiuoju namo, nes per mažai tam laiko. Po pietų – vėl apšilimas ir treniruotė, prasitempimai. Namo grįžtu apie 18–19 valandą. Tada ilsiuosi, ruošiu pamokas“, – pasakojo mergina. Porą Sankt Peterburge treniruoja Europos porinio čiuožimo čempionas Aleksandras Smirnovas.
Pasiilgsta duonos ir sūrio
Gyvendama Rusijoje, ji mokosi nuotoliniu būdu, į Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnaziją grįžta atsiskaityti. „Nėra lengva“, – pripažino G. Butkutė.
Rusijoje jai trūksta lietuviško maisto. „Specialiai jo čia neieškau. Man atveža lietuviško maisto, o grįždama iš Lietuvos pati atsivežu duonos, sūrio“, – sakė sportininkė.
Tiesa, ji negali valgyti, ką ir kada panorėjusi. „Turiu laikytis dietos. Dabar mano svoris auga labai greitai – visoms mergaitėms taip nutinka tokiame amžiuje. Po varžybų dažnai būna nutrūkimų, kai per kelias dienas galiu ir kelis kilogramus priaugti. Labai pasistengusi, galiu ir kilogramą per dieną pridėti (juokiasi). Bet paskui reikia greitai grįžti į vėžias“, – sakė G. Butkutė.
