Ketvirtą poziciją po fechtavimo ir plaukimo rungčių išsaugojęs J. Kinderis suklupo savotiška loterija vadinamame jojime. Ten besiožiavusį žirgą „On The Top“ šiaip ne taip suvaldęs jis pabaigė distanciją, bet prarado daug taškų ir bendroje įskaitoje smuko į 16-ą poziciją.
Paskutinėje kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje stebuklo sukurti nepavyko – galutinėje įskaitoje lietuvis užėmė 18-ą vietą.
„Tas kliūtis buvo įmanoma įveikti, bet su tuo žirgu reikėjo ne vieną ir ne dvi treniruotes padaryti. Jį reikia pažinoti, nes jeigu taip joji, kaip moko – pagrindai A, B, C – laikai blauzdą, kontaktą pavadžiu ir eini į kliūtį, jis nešoka ir kertasi. Tas pavadžio kontaktas jam nepatinka ir jis stabdo. Apšilime turėjau daug problemų. Galvojau, kad nebaigsiu maršruto. Kad 18-as išlikau, tikrai džiaugiuosi“, – po finišo kalbėjo J. Kinderis.
Ir tęsė: „Su treneriu prieš startą kalbu – mano galva švari, nes apšilimą blogą padariau. Nueina visa baimė, darome, kaip moku, galiu ir judu į priekį. Treneris sako, leisk pavadį ir bandyk eiti į priekį. Bet taip – be kontrolės, tuomet žirgas turi pasirinkimo teisę, atsiduodi likimui. Apšlilime buvo daug nešokimų, tai pirmai progai pasitaikius žirgas mane ir išmaudė.
Tuomet antrą kartą mėginau šokti iš trumpesnio posūkio, kad laiką sutaupyčiau, reikėjo juk rizikuoti, bet vėl sustojimas. Praradau daugiau nei minutę laiko. Niekas taip neskaičiuoja, tų olimpinių čempionų taip netilptų ant pakylos, bet toks vistiek... Čia buvo geriausias mano fechtavimas gyvenime. Ypač olimpinėse žaidynėse tai parodė šiokią tokią brandą. Bet viskas apsivertė aukštyn kojom, toks sportininko gyvenimas...“.
– Po fechtavimo rungties turėjote daugiau lūkesčių?
– Iš tikrųjų susimąsčiau ir padėjau tuos lūkesčius į kamputį. Mačiau daug ašarų ir galvojau, kad visko gali būti. Su britais kalbėjome, kad po moterų jojimo žiniasklaidoje viskas mirga, daug klausimų, kodėl taip, koks čia sportas. Patys matote, patiems kyla klausimai. Surinkti tokią krūvą žirgų, kurie būtų vienodo lygio, yra iššūkis. Kažkas turi pasimauti ir nukentėti. Neįsivaizduoju, koks turėtų būti pasiruošimas. Gal žirgai ir geri, bet lemia visokie niuansai.
– Kiek sudėtinga emociškai atsitiesti po to, kai žirgas nešoka per kliūtį. Matėme per moterų varžybas, kaip lydere buvusi vokietė plūdo ašaromis.
– Tuo momentu dirbu automatiškai, mėginu išsisukti iš situacijos. Kai kertu finišo liniją, tuomet ta emocija ateina. Dviguba, triguba. Galvoji tuomet, kur save dėti, kaip save valdyti. Tikrai niekam nelinkėčiau tokios būsenos. Net nežinai, kiek tų taškų, bet žinai, kad varžybos praktiškai baigėsi.
– Kiek sunku buvo nusiteikti paskutinei rungčiai?
– Nusiteikimas buvo, bet nebuvo susikaupimo. Atbėgau – trys ar keturi šūviai Dievui į langus. Nėra manęs. Bėgant viskas susikratė ir trečiame ar ketvirtame šaudyme jau kažką padariau. Tokio ramumo, koks buvo fechtavime, nebuvo. Fechtavime buvo aš ir aš, o bėgime – bėgimas, šaudymas ir žirgas, tik tuomet pradėjau vėl būti savimi. Nors nemanau, kad tos pirmos dvi šūvių serijos būtų mane išgelbėjusios. Tie, kurie sujojo, liko pirmoje sąrašo dalyje, o kurie nesujojo – kitoje.
– Londono, Rio de Žaneiro olimpiados, o dabar Tokijas. Ką išsivešite iš šių žaidynių?
– Kaip bežiūrėsi, pradžia buvo labai gera. Toks stabilus fechtavimas, plaukimas – super. Džiaugiuosi. Kai eini iš rungties į rungtį, galvoji, kiek praleista valandų, kiek įdėta darbo. Ne veltui kėleisi ryte. Pirmoji pusė kaip ir neblogai, bet žirgas užbrėžė raudoną brūkšnį ir galutinis rezultatas – 18-a vieta. Tuo gyvenimas, aišku, nesibaigia.
– Ar padėkojote šį kartą žirgui?
– Dažniausiai atleidžiu pavadį, sutvarkau kilpas. Nei mušiau aš jo, nei ką, nepagavokite... Šįkart nebuvo už ką jam dėkoti ir glostyti. Kad ir kaip norėčiau suvaldyti save ir suprasti, kad tai – sportas, gyvenimas, bet ne visada taip parasta.
– Ar išvysime jus dar Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
– Nežinau. Manau, kad sunkiai.
Tai trečiosios olimpinės žaidynės J. Kinderiui. 2012 metais Londone jis užėmė 8-ą vietą, o 2016 metais Rio de Žaneire dėl nesėkmės jojimo rungtyje, turėjo tenkintis 34-ąja.
Primename, kad mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės žvaigždės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės likus dviem dienoms iki olimpinių žaidynių uždarymo iškovotas sidabro medalis yra pirmasis ir kol kas vienintelis visos Lietuvos delegacijos trofėjus Tokijuje.
Arčiausiai apdovanojimų pakylos liko moterų porinės dvivietės valties įgula Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, kuri užėmė ketvirtą vietą. Treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė moterų komandų sprinto varžybose buvo penktos, disko metikas Andrius Gudžius ir vienviečių valčių irklavimo atstovas Mindaugas Griškonis finaluose liko šešti, penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė – septinta, o Danas Rapšys 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale – paskutinis aštuntas.
Liepos 23 dieną prasidėjusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis sekmadienį.
