„Vyriausybė ir toliau žlugdo sveikatingumo sektorių bei kasa duobę ilgalaikei žmonių sveikatai. Jeigu premjerė tikisi, kad pandemijai sulėtėjus sveikatos problemos išsispręs, tai teks stipriai nusivilti – visuomenės fizinė ir emocinė sveikata toliau blogėja. Sunku įsivaizduoti, kiek pinigų ir žmogiškųjų išteklių reikės norint padėti žmonėms. Aišku, jeigu Vyriausybė nori realiai gilintis į situaciją ir planuoti bent kelis žingsnius į priekį“, – teigia Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Anot jo, nors balandžio pabaigoje sporto klubai galėjo atsidaryti, Vyriausybė iš tiesų fizinio aktyvumo paskatinti net nesiruošė. Esą dėl paliktų ribojimų veikla yra nuostolinga.
„Vien pavyzdys su baseinais tai puikiai iliustruoja. Baseinai vis dar negali pradėti dirbti, nors ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažino, kad tam nėra aiškaus loginio pagrindo. Virusas vandenyje neplinta, chloruojamoje aplinkoje sportuoti dar saugiau“, – sako V. Šiugždinis.
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė kartu su Lietuvos sveikatingumo ir sporto atstovais parengė rekomendacijas saugiai baseinų veiklai, tačiau Vyriausybė jų nesvarstė.
LSKA vadovas mano, kad premjerės Ingridos Šimonytės komandai trūksta drąsos pasiūlyti ištaisyti paliktas klaidas ir ribojimus, kurių taikymui nėra realaus pagrindo.
„Plaukimo treneriai nedirba daugiau nei pusę metų, jie negali paslaugų teikti nuotoliniu būdu. Dalis svarsto keisti specializaciją. Kiek reikia kartoti apie žmonių sveikatą, kad valdžioje įsitaisę politikai pradėtų rūpintis ja tikrai prioriteto tvarka, o nestatytų sporto klubų į vieną eilę su barais ar lošimų salonais“, – klausimus kelia LSKA vadovas.
Grupiniai užsiėmimai sveikatingumo klubuose leisti tik 5 asmenims, todėl yra nuostolingi ir daugelio klubų nebevykdomi. Palyginimui, po pirmo karantino sporto klubai atsidarė leidžiant sportuoti 10 klientų vienu metu.
LSKA taip pat skundžiasi, jog parama verslui vėluoja, paraiškos svarstomos nuo 18 iki 38 darbo dienų, dėl smulkmenų prašoma papildyti informaciją, dėl to užsitęsia nagrinėjimo procesas.
„Matome, kad fizinis aktyvumas kaip buvo, taip ir liko absoliučiai nesvarbus Vyriausybei. Neplanuojama bent kelis metus į priekį, nematoma, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kaip buvo, taip ir yra pirmaujanti mirties priežastis Lietuvoje ir 5 kartus viršija ES vidurkį. Nekreipiamas dėmesys į sveikatingumą ir prevenciją, nenorima tokiu būdu taupyti lėšų sveikatos apsaugai. Rūpinamasi lovų trūkumu ligoninėse, tačiau negalvojama, kaip padėti žmonėms jų išvengti patiems“, – teigia V. Šiugždinis.
