Rekordinę sporto entuziastų minią – 28 tūkstančius žmonių pritraukusi Olimpinė diena sužavėjo ir visko mačiusius garsiausius šalies sportininkus. Dėl traumos vis dar į varžybas negrįžtanti D. Lobačevskė drąsiai nėrė į visiškai jai naujų sporto rungčių šurmulį.
„Atrodo su sportininkė, stipri, bet kiekviena sporto šaka reikalauja daug dėmesio ir darbo. Kai kur pasijutau tokia nevykėlė. Bėgime laimiu, bet kitoje sporto šakoje pasijutau tokia bejėgė. Puikiai dabar suprantu tuos, kurie pirmą kartą ateina bėgti“, – juokėsi maratonininkė.
Ji pasakojo, kad pirmą kartą išmėgino fechtavimą, šaudymą, jodinėjimą, karatė, taip pat gana sudėtingas neįgaliųjų rungtis – tinklinį sėdint ir krepšinį vežimėliuose. Tik į valtį sėdo drąsiau ir irklavo smagiau – mat jau ne kartą tai yra dariusi su savo vyru irkluotoju Mindaugu Griškoniu.
„Fechtavimas padarė didžiausią įspūdį – apranga sunki, su ja karšta. Neįsivaizduoju, kaip salėje su ja išbūti. Yra ką veikti, judesiai įdomūs. Buvau šiandien tikra muškietininkė, labai patiko“, – sakė D. Lobačevskė.
Kažką naujo išmėgino ir Lietuvos biatlono žvaigždė Tomas Kaukėnas. Šių metų Pjongčango žiemos olimpiadoje 13 vietą sprinto lenktynėse užėmęs ir šalies biatlono istorijoje ryškų pėdsaką palikęs sportininkas stebėjosi.
„Vieta pasirinkta puiki – glausta, prieinama, aišku. Nustebino ir Olimpinės dienos renginio didumas. Nesitikėjau tiek žmonių. Tai rodo, kad žmonėms įdomu, visi nori išmėginti įvairias sporto šakas“, – pasakojo jis.
T. Kaukėnas prisipažino, kad nepaisydamas baidarininkų perspėjimų, mėgino irkluoti sportinę baidarę: „Pasitikėjau savo jėgomis, galvojau, kad man pavyks. Vis dėlto jie buvo teisūs. Iš penkių mėginimų nė vienas nebuvo sėkmingas. Nė vieno yrio net nepadariau, tiesiog išvirsdavau iš baidarės. Labai sudėtinga“.
Jis kalbėjo, kad jei beisbole mesti kamuoliuką nėra sunki užduotis, tai jį atmušti – iššūkis.
„Gal tik kas penktas kamuoliukas atsitrenkė į mano lazdą. Kiek geriau sekėsi su lankais – iš trijų šūvių – du į centrą, vienas – šalia centro. Daugiau nespėjau, nors daugelį rungčių anksčiau buvau išmėginęs“, – teigė biatlonininkas.
Aktyvų poilsį po Pjongčango žaidynių jam nuo pirmadienio keičia pirmoji treniruočių stovykla Ignalinoje. Anot olimpiečio, šiais metais didelių aukštumų jis nesieks, nes prieš akis – keturmetis olimpinis ciklas, sportinę formą kels po truputį.
Panevėžyje vykusiuose bėgimuose triumfavo penkiakovininkų trijulė, po mėnesio vykstanti į pasaulio taurės finalą Kazachstane. 5 km distancijoje laimėjo Justinas Kinderis ir Ieva Serapinaitė, o 10 km greičiausiai įveikė Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė.
„Nesitikėjau laimėti, bet laimėjau, – sakė I. Serapinaitė. – Neteko kitų sporto rungčių išbandyti, nes manęs paprašė, kad parodyčiau fechtavimą. Po to jau turėjau grįžti į Vilnių. Tačiau šiaip buvo daug sportininkų, pažįstamų – tokia šventė, kur gerai jautiesi, savas“.
Penkiakovininkams artėjantis metas bus itin įtemptas. Po pasaulio taurės etapo jų laukia Europos čempionatas, o rugsėjį jie išmėgins jėgas planetos pirmenybėse.
Lietuvos treko karaliene tituluojama Simona Krupeckaitė Olimpinėje dienoje svečiavosi su šeima, tad rinkosi labiau vaikiškas rungtis. Dviratininkė negalėjo patikėti, kad prie rungčių vinguriavo eilės žmonių.
„Žiauriai faina, bet labai daug žmonių. Norėjosi visur pabūti ir sudalyvauti, bet šventė baigėsi net neprasidėjusi. Reikėtų trijų dienų, tai sudalyvautume visose atrakcijose. Man patiko, paliko varginantį, bet gerą įspūdį“, – pasakojo ir apie alinantį karštį užsiminusi olimpietė.
S. Krupeckaitė atskleidė, kad norėjo išmėginti boksą ir biatloną, tačiau nespėjo. Paklausta, ar daug žmonių Panevėžyje ją atpažino ir mėgino užkalbinti, ji nusijuokė: „Mažoka, maniau, daugiau bus norinčių iniciatyvą parodyti. Ar nedrįsta, ar labai užsiėmę“.
Kol kas intensyvias treniruotes treko dviratininkė atidėjo į šalį – dėl sveikatos problemų po pasaulio čempionato vis dar neatsigavo.
„Europos čempionatas rugsėjo mėnesį, bet nežinau, ar dalyvausiu. Važiuoti šiaip sau man netinka, noriu maksimaliai varžytis. Sportinė forma nebus geriausia, tai nesinori nusivilti“, – abejojo savo galimybėmis S. Krupeckaitė.
Boksininkas Tadas Tamašauskas išmėgino jėgas lietuviškose ristynėse. „Tai nauja sporto šaka man, neteko anksčiau girdėti. Vyrai anksčiau taip išsiaiškindavo jėgas. Šių ristynių gilios tradicijos, kaip ir mano bokso, tad radau panašumą“, – įspūdžiais dalijosi daugkartinis Lietuvos čempionas.
Triatlono rungtis – bėgimą, važiavimą dviračiu ir plaukimą pamėgęs T. Tamašauskas Panevėžyje išmėgino ir 500 m plaukimo rungtį: „Bokso fiziniam pasirengimui tai netrukdo. Nežinau, kelintas atplaukiau, bet ne paskutinis. O toks ir buvo mano tikslas“.
Anot jo, Olimpinėje dienoje buvo daug žmonių ir kolegų, visi laimingi, geranoriški. „Graži tradicija. Kitais metais, manau, Olimpinėje dienoje Klaipėdoje taip pat pasirodysiu“, – davė pažadą T. Tamašauskas.
Kadangi šiais metais didelių startų nėra, jis turėjo laiko traumai išsigydyti ir planuoja metų pabaigoje dalyvauti Lietuvos bokso čempionate. „Buvo užtektinai laiko pasveikti, eisiu į naujus startus ir kovosiu dėl bilieto į Tokijo olimpiadą“, – ryžtingai nusiteikęs kalbėjo boksininkas.
Ambicijų prasibrauti į Tokijo olimpiadą neslepianti ir imtynininkė Indrė Bubelytė Panevėžyje išmėgino tai, kas arčiausiai širdies – dvikovines sporto rungtis boksą ir muaitai.
„Labai patiko boksas, olimpinis prizininkas Evaldas Petrauskas truputį pamokė, – pasakojo Panevėžyje dirbanti I. Bubelytė. – Taip pat išmėginau šuolį su kartimi. Unikali rungtis, kurios stiprių sportininkų deja neturime“.
Pasak jos, buvo ne tik fizinės rungtys, bet ir olimpinės kartos užduotys: „Klausinėjo, kokie yra olimpinių žaidynių principai, vertybės, buvo edukacinės užduotys. Japonai kvietė prie savo palapinės parašyti norą ar palinkėjimą“.
Po pėdos operacijos sveikstanti imtynininkė kitais metais planuoja startuoti Europos žaidynėse.
Ji pastebėjo, kad žmones labai domino „CrossFit“ treniruotės ir krepšinis. „Grįžtame visi įdegę. Prie visų rungčių buvo daug žmonių, susidomėjimas didelis, oras puikus. Jei lytų lietus, vargu ar tiek žmonių būtų atėję“, – sakė I. Bubelytė.
Nemokamas LTeam dalyvio paso rungtis išbandė 14 tūkstančių asmenų. Bėgimo, irklenčių, „Affidea“ plaukimo, LTEam 3x3, dviračių ir paspirtukų varžybose dalyvavo dar 3,5 tūkstančio žmonių.
Partnerių taurėje aktyviai varžėsi 150 žmonių, Lietuvos mokyklų žaidynių finale kovėsi 500 moksleivių. Pasak organizatorių, sportuojančius šeimos narius ir draugus palaikė apie 10 tūkstančių žmonių.
Kitais metais Olimpinė diena keliasi į Klaipėdą.
