aA
170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose personalo išlaikymas. Biudžetinėje įstaigoje be direktoriaus dar darbuojasi finansininkė, administratorė, ūkvedys, darbininkas, dvi valytojos. Atrodytų, veikla kurorto sporto bazėje virte verda. Bet realybė kitokia – įstaiga ištisą dešimtmetį prižiūri neveikiantį objektą.
Sportininkų rengimo centras Druskininkuose, Julius Matulevičius, Ričardas Malinauskas (dešinėje)
Sportininkų rengimo centras Druskininkuose, Julius Matulevičius, Ričardas Malinauskas (dešinėje)
© DELFI montažas

Pirmas atidarymas nebuvo sėkmingas

Amžiaus statybomis sportininkų rengimo centras Druskininkuose nevadinamas tik todėl, kad didžiąją pašaipų dalį nuo jo nugriebia dar ryškesnis „konkurentas“ – Nacionalinis stadionas Vilniuje.

Beveik 10 hektarų ploto sklypą pušyne šalia Ratnyčėlės upės Druskininkų savivaldybė naujai sporto oazei skyrė 2006-aisiais.

Po dvejų metų parengtame techniniame projekte buvo numatytas sporto kompleksas su universaliomis salėmis, baseinu ir viešbučiu, lengvosios atletikos ir futbolo stadionas bei treniruočių aikštė.

Tais pačiais metais rangove tapusi bendrovė „Mitnija“ pradėjo 29 mln. eurų vertės statybas, kurios nepabaigtos iki šiol.

Iš valstybės biudžeto finansuojamus darbus stabdė ekonominis sunkmetis, besikeičiantys politiniai vėjai, neapsižiūrėjimas.

2015-ųjų pradžioje tuometis premjeras Algirdas Butkevičius ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas jau kirpo atidarymo juostelę pagrindiniame centro pastate, bet paaiškėjo, kad žirklės ištrauktos gerokai per anksti.

Dėl ribotų finansinių išteklių centro statybos buvo suskirstytos etapais: ketinta pirma įrengti kompleksą su uždaromis salėmis ir baseinu, tuomet imtis stadiono.

Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsisakė patvirtinti pastato statybų pabaigą, kol neužbaigtas visas projektas. Dėl to teko pernai Druskininkuose planuotą organizuoti pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalinį etapą perkelti į Vilnių, atšaukti kitus renginius.

„Idėja buvo kuo greičiau atidaryti bent dalį objekto. Bet statybos vyko ilgai, per tą laiką pasikeitė teisinė bazė, ir priduoti objekto etapais nebeišėjo. Jeigu rangovas būtų pabaigęs darbus bent keliais mėnesiais anksčiau, dar būtume suspėję“, – DELFI sakė statybų užsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) laikinoji generalinė direktorė Kornelija Tiesnesytė.

Ričardas Malinauskas (kairėje), Algirdas Butkevičius (viduryje/Foto: Druskininkų savivaldybė)
Ričardas Malinauskas (kairėje), Algirdas Butkevičius (viduryje/Foto: Druskininkų savivaldybė)

Tad visiškai įrengtas sporto kompleksas priverstas laukti greta kylančio stadiono kaip vienakojis – ramento. Ir taip – jau ketverius metus.

Tačiau dar ilgiau laukia specialiai centro valdymui įkurta biudžetinė įstaiga.

Įsteigta 2008 metais, kai sporto bazei tebuvo kasama pamatų duobė. Ir visą tą laiką veikusi nepaisant to, kad valdyti paprasčiausiai neturėjo ką.

Bazė dar negimė, bet jau gyvena – mokesčių mokėtojų sąskaita

Įsakymą dėl sportininkų rengimo centro įsteigimo pasirašė Anapilin jau iškeliavęs tuometis KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas, asmeniškai kuravęs projektą.

Po kelių mėnesių jo viršininkas Algirdas Raslanas centro direktoriumi paskyrė konkursą laimėjusį Julių Matulevičių.

Algirdas Raslanas
Algirdas Raslanas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šis Druskininkų sporto ir politinis veikėjas įstaigai vadovauja dešimt metų.

Remiantis DELFI gautais KKSD duomenimis, per tą laiką centras iš valstybės biudžeto pareikalavo iš viso 789 tūkst. eurų.

Dalis lėšų nukeliavo anksčiau užbaigto pastato komunalinėms paslaugoms ir priežiūrai, sporto inventoriui. O likę pinigai išleisti darbo užmokesčiui.

Įstaigos direktoriaus atlyginimas su priemokomis šiuo metu sudaro 1327 eurus (iki mokesčių). Neveikiantis centras iš viso turi septynis darbuotojus.

Kam reikėjo operatoriaus, kol nepastatyta sporto bazė?

„Niekas negalvojo, kad statybos truks taip ilgai. Kažkas ten turėjo būti ir prižiūrėti darbus, bet kokiam procesui reikalingas koordinavimas. KKSD pats vietoje žmogaus niekad neturėjo, mūsų specialistai iš Vilniaus atvažiuodavo kartą į savaitę ar dažniau apžiūrėti darbų. Turbūt todėl tuomet buvo pasirinktas toks modelis“, – svarstė K. Tiesnesytė.

Tiesa, šiemet departamentui vadovauti pradėjusi KKSD senbuvė pripažino, kad J. Matulevičius nėra statybų ekspertas ir formaliai su statybų priežiūra neturi nieko bendra.

„Sporto bazės nėra paprastas reikalas, statant iš karto reikia galvoti apie jų įveiklinimą, skaičiuoti įkainius.

Be to, durys, baldai, sportui skirta įranga iš niekur neatsiranda. Statybų rangovas šitų dalykų neįrengė, tuo pasirūpino pačios įstaigos vadovas ir jo pavaldiniai. Tame pastate iš esmės jau viskas paruošta, galima eiti ir iškart naudotis. Ir tai – įstaigos nuopelnas“, – dėstė K. Tiesnesytė.

Bet sportininkų rengimo centro nuostatuose nurodomi visai kiti įstaigos uždaviniai: sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio sportininkams kelti meistriškumą, rengtis varžyboms ir atlikti reabilitaciją, sudaryti sąlygas sporto ir sveikatinimo renginiams organizuoti.

Sportininkų rengimo centras Druskininkuose ("Mitnija"/L. Rekevičienės nuotr.)
Sportininkų rengimo centras Druskininkuose ("Mitnija"/L. Rekevičienės nuotr.)

Per dešimtmetį dar nė vienas sportininkas Druskininkų centre nepakėlė savo meistriškumo, ir suorganizuoti buvo tik keli renginiai 2015 metais, kol susizgribta, kad jie nelegaliai vyksta bazėje, kuri formaliai tebėra statybų aikštelė.

Projekto „krikštatėvis“ – ne Vilniuje, o pačiuose Druskininkuose?

Druskininkų politikas Antanas Balkė mano, kad ieškant atsakymų į sportininkų rengimo centro galvosūkius, reikia vadovautis ne visuomeninių interesų logika.

„Tokie dalykai pas mus yra tapę norma. Visur Malinausko žmonės sėdi, direktoriauja. O J. Matulevičius – gana aktyvus mero apologetas, bičiulis. Koks skirtumas, ar tas centras veikia, ar neveikia – svarbu, kad J. Matulevičius direktorius, gauna atlyginimą. Tokia yra periferijos kasdienybė“, – karčiai juokėsi opozicijos atstovas.

Centro direktorius J. Matulevičius yra mero politinis bendražygis ir savivaldybės taryboje priklauso tai pačiai frakcijai „Už Druskininkus“.

Prieš paskiriant į naujas pareigas, jis buvo netiesioginis R. Malinausko pavaldinys: dirbo savivaldybės įstaigos Druskininkų sporto centro direktoriumi.

Prieš dešimt metų abu jie dar priklausė Socialdemokratų partijai, kaip ir tuometis KKSD vadovas A. Raslanas.

A. Balkės nuomone, visas sportininkų rengimo centro projektas – įkvėptas R. Malinausko.

„Pradinėje stadijoje buvo svarbu kaip nors prastumti, įsisavinti pinigus, ir per KKSD tai buvo padaryta. O kadangi tai – valstybės, o ne savivaldybės lėšos, pačiuose Druskininkuose dėl to niekam ir galvos labai neskauda. Bet žiūrint valstybės mastu, aišku, kad toks objektas neturi racionalaus pagrindo. Statoma, kad kažkam būtų gerai, juk statybos apskritai yra vienas mėgstamiausių mūsų politikų užsiėmimų.

Neabejoju, kad Malinausko įtaka skiriant lėšų šitai investicijai buvo didelė, lygiai taip pat ir paskiriant įstaigos direktorių. Niekas čia to labai neslepia, niekam tai ne kokia nors ypatinga naujiena“, – samprotavo konservatorius.

Antanas Balkė (dešinėje)
Antanas Balkė (dešinėje)
© Algimanto Černiausko nuotr.

R. Malinauskas iš tokių prielaidų juokiasi ir retoriškai klausia, gal jis skiriąs ir Lietuvos prezidentą.

„Ne savivaldybės objektas, ne savivaldybė parinko ir jo direktorių. O kad J. Matulevičius yra vienas geriausiai išmanančių sportą specialistų regione, tai faktas. Mums buvo didelė netektis, kai jis išėjo iš savivaldybės įstaigos. Mielai susigrąžintume atgal.

Prie paties objekto, kuris reikalingas visos Lietuvos ir ne tik jos sportui, atsiradimo mūsų mieste prisidėjau, kaip galėjau ir kiek galėjau. Džiaugiamės, kad jis bus, tik gal liūdna, jog jo atidarymas tiek laiko buvo užvilkintas. Bet, ačiū Dievui, pagaliau atsidarys, šaunu“, – kalbėjo ilgametis Druskininkų meras, nesiėmęs vertinti, ar grandiozinis kompleksas bus pakankamai apkrautas ir atsipirks.

Ričardas Malinauskas
Ričardas Malinauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dešimt metų mokėsi

Pats J. Matulevičius teigia centro direktoriumi tapęs tik dėl laimėto konkurso ir apie tariamą mero užnugarį nieko nežinantis.

„Pas mus yra toks juokelis: dėl visko, kas vyksta Druskininkuose – ar gero, ar blogo – kaltas Malinauskas, – ironizavo J. Matulevičius. – Tokios kalbos mane truputį žeidžia. Aš daug kur dirbęs, turiu patirties. O jei meras manęs nekeikia ir piktuoju nemini, ką aš galiu padaryti?“

62-ejų buvęs krepšininkas, sovietmečio pabaigoje rungtyniavęs šalies krepšinio išsišokėlėje Viečiūnų „Drobės“ komandoje, tvirtino, kad jo vadovaujama įstaiga nesėdi rankų sudėjusi, nors tiesioginės savo funkcijos – valdyti dar neatidarytą sporto bazę – atlikti ir negali.

Pasak jo, centras organizavo sporto įrangos viešuosius pirkimus, užsiėmė komplekso reklama, priėmė svečių iš Lietuvos ir užsienio.

„Jau dabar yra potencialių klientų, kurie skubina greičiau užbaigti statybas, nes nori atvykti į Druskininkus. Užmezgėme nemažai kontaktų. Tai nepadaroma per vienerius metus“, – tikino J. Matulevičius.

Anot direktoriaus, darbuotojų gretos įstaigoje išaugo 2015 metais, kuomet tikėtasi atidaryti pagrindinį centro pastatą ir pradėti veiklą. Tačiau planams žlugus, iki šiol niekam nešovė į galvą, kad personalo nedirbančiame objekte yra per daug.

Saulius Skvernelis (viduryje), Julius Matulevičius (dešinėje) (Foto: Druskininkų savivaldybė)
Saulius Skvernelis (viduryje), Julius Matulevičius (dešinėje) (Foto: Druskininkų savivaldybė)

„Buvo laiko šitus klausimus iškelti ir anksčiau. Gal kur nors KKSD apie tai ir buvo diskutuojama, bet man niekas nieko nesakė. Kiek departamentas leido, tiek žmonių ir buvo priimta į centrą, o paskui vis ruošėmės jį atidaryti. Ir nebuvo taip, kad nieko neveikėme – susipažinome su kilnojamu ir nekilnojamu turtu, važinėjome ir žiūrėjome, kaip organizuojamos įvairių sporto šakų varžybos. Mes netgi vertinome, kaip bazėje judės žmonių srautai: per kur ateis, kur išsisklaidys.

Jei galima taip išsireikšti, į darbuotojus buvo investuojama. Jie jau viską žino, moka. Pats suprantate, kad gerų darbuotojų dabar surasti nėra taip lengva“, – kalbėjo J. Matulevičius.

Toks centro personalo „kvalifikacijos kėlimas“ valstybei, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skaičiavimu, vien per šiuos metus kainuos 172 tūkst. eurų, reikalingų darbo vietų išlaikymui.

ŠMM nepasirodė, kad biudžeto lėšos Dzūkijos kurorte leidžiamos efektyviai – centrą pasiūlyta likviduoti. Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė atitinkamą nutarimą.

Tad dešimtmetį veikusi įstaiga bus uždaryta taip ir nesiėmusi to, kam buvo įkurta.

Dar kartą bandys atsidaryti vasarą

Likvidavus sportininkų rengimo centrą, Druskininkų kompleksą perims kita KKSD pavaldi biudžetinė įstaiga – už valstybei priklausančių sporto bazių valdymą atsakingas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC).

Gali būti, kad kartu su baze į LOSC persikels ir jos prižiūrėtojai.

Julius Matulevičius (dešinėje/Foto: Druskininkų savivaldybė)
Julius Matulevičius (dešinėje/Foto: Druskininkų savivaldybė)

„Manau, tai – teisinga ir neišvengiama, sportininkų rengimas turi būti centralizuotas. Tiksliai nežinau, tik esu girdėjęs, kad mes būsime kaip LOSC padalinys. Investavome į žmones, mūsų darbuotojai, kiek tai leidžia kompetencija, gilinasi, aiškinasi, mokosi, ruošiasi. Jie turėtų likti“, – sakė J. Matulevičius, nesiryžęs spėlioti dėl savo paties ateities.

Iki šiol bazės statybose atlikta darbų už 27 mln. eurų, o likusių stadiono tribūnų patalpų apdailos ir inžinerinių sistemų montavimo darbų vertė – 2 milijonai. KKSD tikisi, kad paskutiniai statybininkai centrą paliks ateinančio pavasario pabaigoje arba vasarą.

Bendras komplekso pastatų plotas siekia 15 tūkst. kvadratinių metrų. Be 25 metrų 8 takų plaukimo baseino ir dvikovinių sporto šakų salių, universalių uždarų aikščių, objekte taip pat yra 8 takų lengvosios atletikos ir futbolo natūralios dangos stadionas, dirbtinės dangos futbolo aikštė, atskiras metimo rungčių sektorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klaipėdos „Dragūno“ klube pasklido koronavirusas – komanda izoliavosi

Startuoja LRF vyrų taurės ketvirtfinalio etapo kovos. Vis dėlto jau dabar aišku, kad Alytaus...

Drobiazko – apie jaudinantį triumfą Rusijoje: draugai klausė, kaip reikia vadinti žmones, kurie nugali olimpinius čempionus? (6)

„Kalbant apie teisybę ir neteisybę... Kad ir kaip būtų, gyvenimas viską sustato į savas...

Baltijos ledo ritulio lyga: lietuviai ir latviai Vilniuje už bortų paliko estus

Sekmadienį Vilniuje baigėsi Baltijos lygos Dariaus Kasparaičio grupės etapo turnyras. Paskutinėse...

Kėdainiuose medaliais džiaugėsi 13 karatė klubų auklėtiniai

2020 metų Lietuvos kiokušin karatė jaunių (iki 18 metų) čempionate medalius pelnė 13 klubų...

Lietuvos tinklinio čempionate – asmeninė pergalė po septynerių metų pertraukos

Savaitgalį Lietuvos vyrų tinklinio lygoje įvyko intriguojanti Šiaulių „Elga-Master Idea-SC...

Top naujienos

Kur, kaip ir už kiek galima privačiai išsitirti dėl COVID-19? (244)

Užsiregistruoti koronaviruso tyrimams į mobiliuosius punktus ir po to sulaukti atsakymo gali...

Lietuvė jau septynerius metus su šeima gyvena Ruandoje: papasakojo, kaip čia auginami vaikai ir kodėl ši šalis tapo jos namais (94)

Sutikite, kad susidūrimas su lietuviu Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ar netgi tokioje tolimoje...

Orai: spaus vis stipresnis šaltukas (4)

Gruodžio 1-os dieną mūsų šalies orus pradės lemti nuo Rusijos į vakarus tįstantis...

Žmonės patraukė gyventi į naujai statomus kaimus, tačiau galima ir labai skaudžiai suklysti ką būtina įvertinti bėgant iš miesto (177)

Gerėjant pragyvenimo lygiui žmonės iš miestų patraukė gyventi į priemiesčius ir netgi netoli...

Kasiulevičius palaiko mokytojų prašymą: tikslingiausia būtų bent 6 savaitėms pereiti tik į nuotolinį mokymą (444)

Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius...

Mirė grupės „Naujieji lietuviai“ narys Linas Rugienius (66)

Pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos kupinos žinutės, kuriose...

Siūlo Seime kurti „auksinio balso frakciją“: pretenduotų ir į postus (75)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis parlamentaras...

Eugenija Grižibauskienė | D+ nariams

Jonavoje gimstančios medžiagos žavi ne tik vietinius: hercogienės vilkėta suknelė padės metus baigti be nuostolių

Dešimtį kilometrų besidriekiantys lino audiniai – tokius įspūdingus kiekius baltos lino...

Laisvės frakcija dėl Valkiūno žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (238)

Reaguodama į Seimo nario Valdemaro Valkiūno žeminančius žodžius, išsakytus iš Seimo tribūnos,...

|Maža didelių žinių kaina