Kartą prašovęs lietuvis distanciją įveikė per 25:04,1 min. ir 22,1 sek. nusileido tik be klaidų šaudžiusiam dukart Sočio žiemos olimpinių žaidynių čempionui Martinui Fourcade'ui iš Prancūzijos. Trečias finišavo austras Simonas Ederis (25:16.0 min.).
Kitas Lietuvos atstovas Karolis Dombrovskis (27:14,1 min.) ugnies ruože suklydo du kartus ir buvo 25-tas tarp 61-o startavusio biatlonininkų, tarp kurių, be jau išvardintų, buvo ir tokie pasaulio biatlono elito atstovai, kaip M. Fourcade'o vyresnysis brolis Simonas, slovėnas Klemenas Baueris, norvegas Larsas Bergeris, rusas Aleksandras Loginovas ir kiti.
Olimpinėse žaidynėse į 10-uką patekęs latvis Andrejus Rastorgujevas užėmė 5-tą vietą, septyniskart pasaulio taurės etapų nugalėtojas norvegas L. Bergeris – 6-tą, o šio sezono IBU taurės bendros įskaitos nugalėtojas rusas Aleksejus Slepovas – 7-tą.
– Pasaulio kariškių žaidynėse susirinko daug elitui priklausančių sportininkų. Ar tikėjai, kad gali būti tarp prizininkų?
– Netikėjau. Net neanalizavau protokolo ir nežinojau, kas dalyvaus. Per treniruotę mačiau, kad atvažiavo daug stiprių sportininkų, bet apie tai negalvojau.
– Papasakok, kaip sekėsi trasoje.
– Pradėjau labai ramiai, nes iš starto iššliuožus yra pakilimas, nors nestatus, bet ilgas, todėl nesistengiau nuo pat pradžių greitai šliuožti. Gulint sušaudžiau be klaidų ir man išvažiuojant iš šaudyklos kaip tik startavo Alexanderis Osas (Norvegijos biatlonininkas, pasaulio čempionatų prizininkas – aut. past.). Su juo šliuožiau visą antrą ratą. Kadangi jo tempas buvo pakankamai greitas, todėl iš paskos važiuoti buvo gerai.
Antrame šaudyme nepataikiau paskutinio šūvio ir iššliuožiau vėl kartu su A. Osu. Su juo važiavau iki paskutinio nusileidimo, kuris veda į finišą. Ten norvegą aplenkiau, nes jis šliuožė į šaudyklą, o man reikėjo finišuoti.
– Neapmaudu, kad būtent paskutinis šūvis buvo netikslus?
– Apmaudu... Viskas buvo taip gerai, tikėjausi aš jį pataikyti, bet kaip atsitiko, taip atsitiko. Ir taip viskas labai gerai išėjo.
– Paskutiniame pasaulio taurės etape nebuvai geriausios sportinės formos, nes sirguliavai. Ar dabar savijauta buvo gera?
– Dabar gerklės jau neskaudėjo, tik su keliu turiu problemų. Vis tik tas netrukdė šliuožti. Kelionėje iš Oslo (ten vyko paskutinis pasaulio taurės etapas – aut. past.) pailsėjau, po to sugebėjau padaryti treniruotę, kokią ir turėjau atlikt prieš varžybas. Šiandien savijauta buvo gera, bet kada šliuožiau, nejaučiau, jog būtų labai gera sportinė forma. Vis dėlto rezultatas parodė, jog ji buvo.
– Ar tai buvo paskutinės sezono varžybos?
– Manau, kad taip.
* * *
Tarptautinės sporto organizacijos CISM organizuojamuose kariškių čempionatuose Lietuvos kariuomenė dalyvauja nuo 1994 metų. Keletas pasaulio kariškių čempionatų vyko ir Lietuvoje. CISM kasmet surengia apie 100-120 kontinentinių ir nacionalinių čempionatų, 10-12 pasaulio čempionatų, o kas ketverius metus organizuoja pasaulio kariškių sporto žaidynes.
