Š. Marčiulionis iš Ispanijos parsivežė egzotišką sporto šaką ^{su A. Zadneprovskiu įkūrė federaciją}

Vienintelį aikštyną turi savo sodyboje

Ispaniškas žodis „padel“ reiškia irklą, tačiau stebint padelio teniso partiją veikiau atrodo lyg žaidėjai vikriai darbuotųsi keptuvėmis.

Nuo teniso šis žaidimas skiriasi tiek inventoriumi, tiek aikšte, tiek ir taisyklėmis.

Jei kamuoliukas primena įprastą, tai iš stiklo pluošto pagamintos bestygės raketės labiau panašėja į tas, kuriomis naudojasi stalo tenisininkai. Padelio teniso aikštė yra triskart mažesnė nei sporto šakos, iš kurios išsivystė, iš šonų ją juosia vielos tinklas, o galuose suręstos betono arba grūdinto stiklo sienos. Žaidėjai gali naudotis visomis sienomis kaip skvoše, kad pergudrautų savo oponentus.

„Šiame žaidime visada turi antrą šansą, nes gali mušti nuo sienos atšokusį kamuoliuką. Taktika gali būti labai išradinga, daug nelauktų sprendimų, be to, žaidimas vargina mažiau nei tenisas ir turėtų patikti moterims“, – DELFI padelio teniso privalumus vardino Š. Marčiulionis.

49-erių krepšinio įžymybė naują pomėgį susirado viešėdamas Ispanijoje. Ši šalis laikoma pasaulinio padelio teniso centru, nors pats žaidimas prieš keturis dešimtmečius buvo sugalvotas Meksikoje.

Jei Pirėnų pusiasalyje padelio teniso aikščių dabar priskaičiuojama tūkstančiais, Lietuvoje jų yra dvi, suręstos Š. Marčiulionio sodyboje Dubingiuose. Tačiau jeigu lietuviškų padelio teniso pionierių idėjos virs kūnu, per metus aikščių turėtų padaugėti kone dešimtgubai.

Lietuvius mokys ispanas

Naujos sporto šakos populiarinimu dabar rūpinasi sausį įkurta LPF. Federacijos prezidento postą Š. Marčiulionis pasiūlė padelio tenisą taip pat pamėgusiam buvusiam penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui, o pats tapo viceprezidentu.

Pirmąjį blyną LPF ketina kepti balandžio pabaigoje – iki to laiko greta sostinės Bernardinų sodo tikimasi įrengti aikštę, kurioje vyks padelio teniso turnyras.

LPF vykdančiojo direktoriaus Arvydo Šutavičiaus vizijose aikštynai kils ir prie Baltojo tilto, Vingio parke, užmiestyje, taip pat Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Molėtuose, Neringoje.

Pasak Š. Marčiulionio, padelio teniso koziris tas, jog aikštės yra santykinai nedidelės ir nebrangios, o jų danga gali būti įvairi.

Tam, kad išmokytų lietuvius žaidimo subtilybių, buvęs krepšininkas į Vilnių pakvietė ispaną Rafaelį Lozano, praeityje 14 metų žaidusį padelio tenisą ir pelniusį savo tėvynės čempiono titulą. R. Lozano tapo LPF trenerių kolegijos pirmininku ir Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu. Tiesa, kol kas ispano pareigos – tik skambūs žodžiai, kadangi Lietuvoje dar nėra nei rinktinės, nei trenerių.

„Tikiuosi, kad R. Lozano padės per metus paruošti keturis ar penkis Ispanijoje licencijuotus specialistus, o mūsų žaidėjai iš pradžių pradės dalyvauti mėgėjų turnyruose, o vėliau – ir rimtesnėse tarptautinėse varžybose. Entuziazmo turime daug, todėl manau, kad šitas reikalas judės greitai“, – ambicingus tikslus kėlė Š. Marčiulionis.