Tarptautinė vandens sporto šakų federacija („World Aquatics“) mėnesio pradžioje nustatė kriterijus, pagal kuriuos individualiai vertins Rusijos bei Baltarusijos sportininkus prieš sugrąžindama šiuos į tarptautines varžybas.
Neutralių atletų statusą žadama suteikti tik tiems, kurie jokia forma nerėmė karo veiksmų Ukrainoje ir neturi ryšių su savo šalių karinėmis bei saugumo struktūromis.
Sportininkai iš agresorių valstybių negalės dalyvauti estafetėse ar bet kokiose kitose komandų įskaitose, jiems bus draudžiama nacionalinė simbolika, taip pat bendravimas su žiniasklaida.
Vienoje rungtyje galės startuoti tik po vieną dalyvį iš Rusijos bei Baltarusijos, be to, atrankos normatyvų jie negalės siekti savo šalyse vykstančiose varžybose.
Artimiausia proga „World Aquatics“ kriterijus atitikusiems rusų ir baltarusių plaukikams vėl pasinerti į tarptautinius vandenis – kitą mėnesį Vokietijoje, Graikijoje bei Vengrijoje vyksiantys pasaulio taurės varžybų etapai. O ateinantį vasarį lauks planetos čempionatas, kuriame bus galima paieškoti kelių ir į olimpinį Paryžių.
Tiesa, galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos atletų dalyvavimo olimpiadoje dar nėra priėmęs Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
Tačiau kad ir ką nuspręstų pastarasis, dukart olimpiniam čempionui J. Rylovui tokios sąlygos atrodo nepriimtinos.
26-erių plaukikas pernai buvo asmeniškai suspenduotas devyniems mėnesiams po to, kai dalyvavo Maskvoje surengtame parade, skirtame palaikyti V. Putiną ir jo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje.
Anot Rusijos plaukimo federacijos prezidento Vladimiro Salnikovo, tokiems sportininkams kaip J. Rylovas durys į tarptautines varžybas atsivertų nebent viešai pasmerkus karą. Bet pats J. Rylovas to daryti nesiruošia.
„Galiu kalbėti tik už save – jei man reikėtų pasirašyti tokią politinę deklaraciją, aš atsisakyčiau. Antraip turėčiau pasakyti, kad mano šalis yra bloga.
Nenoriu priimti jų sąlygų. Visa tai jau virsta blogu įpročiu, jų įžūlumas mūsų atžvilgiu nenustoja augęs. Manau, jog į tarptautinę areną turėtume grįžti tik tada, kai bus atkurtos visos mūsų teisės, kitaip rizikuotume visam gyvenimui likti neutraliais atletais“, – Rusijos žiniasklaidai dėstė keturis olimpinius medalius per karjerą surinkęs plaukimo nugara specialistas.
Jo nuomone, „rankos pirštų pakanka norint suskaičiuoti“, kiek Rusijos ir Baltarusijos sportininkų atitiks „World Aquatics“ kriterijus.
Kur kas daugiau jų rinkosi kitokį kelią. Rusijos sporto ministerijos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios jau 55 šalies olimpiečiai priėmė kitų valstybių pilietybes. Ryškiausias toks pavyzdys tarp plaukikų – daugkartinė Europos pirmenybių prizininkė Anastasija Kirpičnikova, praėjusį balandį tapusi Prancūzijos piliete.
Kitaip nei „World Aquatics“, Europos vandens sporto šakų federacija sankcijų Rusijos bei Baltarusijos sportininkams ir toliau nešvelnina, nepriimdama šių į kontinentines varžybas.
