Tai reiškia, kad Rusijos lengvaatlečiams lieka draudimas dalyvauti visose tarptautinėse varžybose, įskaitant artėjančias 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Šį sprendimą slaptame balsavime priėmė 26-ių narių IAAF taryba. 27-asis narys – Rusijos atstovas Michailas Butovas – balsavimo teisės neturėjo. Galutiniam verdiktui reikėjo paprastos daugumos. Jeigu balsai būtų pasiskirstę po lygiai, lemiamas žodis būtų priklausęs organizacijos prezidentui Sebastianui Coe.
Posėdis Vienoje tęsėsi nuo 11 iki 17 valandos. Jame nepriklausomos IAAF komisijos, kurios vadovas – norvegas Rune Andersenas, nariai, per tą laiką ne kartą lankęsi Rusijoje, pristatė tyrimo medžiagą ir savo išvadas.
Sankt Peterburge kalbintas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad valstybė prie šio skandalo nagų nėra prikišusi.
„Valdžioje nėra ir negali būti jokio palaikymo dėl pažeidimų sporte, ypatingai kalbant apie dopingą“, – sakė jis.
Tačiau sportininkai, įrodę, kad yra „švarūs“, žaidynėse galės dalyvauti neatstovaudami jokiai šaliai, rašo BBC.
O štai garsi Rusijos atletė 34-erių šuolininkė su kartimi Jelena Isinbajeva pareiškė, kad ji žada skųsti IAAF sprendimą teismui, teigdama, jog taip „buvo pažeistos žmogaus teisės“.
„Mes esame kaltinami už tai, ko nepadarėme. Tikrai netylėsiu ir imsiuosi priemonių – teiksiu apeliaciją žmogaus teisių teismui“, – rėžė 2004 ir 2008 metų olimpinė čempionė.
Iš Rusijos jau anksčiau buvo atimta teisė rengti 2016-ųjų pasaulio sportinio ėjimo taurės varžybas ir 2016-ųjų pasaulio jaunimo čempionatą.
Prieš tai Ženevoje, Šveicarijoje, Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) paskelbė savo išvadas dėl galimos korupcijos ir dopingo vartojimo lengvosios atletikos varžybose.
Nepriklausoma komisija paviešino 335 puslapius tyrimo medžiagos ir rekomendavo Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai (IAAF) suspenduoti nuo varžybų visus Rusijos atstovus, nes šioje šalyje dopingo vartojimo kultūra yra įsišaknijusi labai giliai – įtariamas net Vyriausybės įsikišimas. Teigiama, kad rusų atletai galėjo mokėti kyšius antidopingo kontrolieriams ir Maskvos laboratorijai. Dėl to buvo sunaikinta daugiau nei 1000 potencialiai teigiamų dopingo testų.
Penkiems sportininkams, tarp jų – olimpinei 800 metrų bėgimo čempionei Marijai Savanovai ir tos pačios distancijos bronzos medalininkei Jekaterinai Poistogovai, ir penkiems treneriams siūloma taikyti diskvalifikaciją iki gyvos galvos.
Taip pat atimta akreditacija iš į nemalonę patekusios Maskvos antidopingo agentūros.
Apie įtariamą dopingo skandalą lengvojoje atletikoje pirmą kartą buvo užsiminta Vokietijos televizijos dokumentiniame filme, kuris buvo parodytas praėjusį gruodį.
Dokumente dar sakoma, kad Maskvos tyrimų laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenka nurodė sunaikinti 1417 tūkst. dopingo kontrolės testų, kad tyrėjai neturėtų jokių įrodymų.
Maskvos laboratorija prižiūrėjo sportininkų mėginių ištyrimą 2014 metų Sočio olimpinėse žaidynėse ir turėtų dalyvauti FIFA antidopingo programoje 2018 metų pasaulio futbolo čempionate.
Buvo pateikti kaltinimai ir buvusiam IAAF prezidentui Lamine'ui Diackui. Jis įtariamas korupcija ir pinigų plovimu.
