Sekmadienį vykusiame Europos čempionato finale lietuvės finišavo antros, iškovodamos vienintelį Lietuvos rinktinės apdovanojimą, medalių įskaitoje leidusį pasidalinti 12-14 vietomis.

O po dienos parvežusios trofėjus į tėvynę, irkluotojos neslėpė pasijutusios lyg aplenkus laiką.

Joms tai buvo pirmas bendras startas po kone penkerių metų pertraukos. M. Valčiukaitė ir D. Karalienė kartu 2013-aisiais tapo pasaulio ir Europos čempionėmis, o 2016-aisiais Rio de Žaneire pelnė olimpinį bronzos medalį.

Tačiau po olimpiados D. Karalienė atsisveikino tiek su sportu, tiek su mergautine Vištartaitės pavarde – 31-erių irkluotoja sukūrė šeimą ir atsidėjo pirmagimių dvynių priežiūrai.

Praėjusių metų pabaigoje grįžti į kanalą ją pastūmėjo kitos tituluotos M. Valčiukaitės porininkės problemos – Ievos Adomavičiūtės dopingo mėginyje rugsėjį rasta draudžiamos medžiagos higenamino, jai vėliau skirta dvejų metų diskvalifikacija.

Panašiu metu ir pati M. Valčiukaitė neapibrėžtam laikui buvo iškritusi iš rikiuotės – dėl nuolatinių nugaros skausmų rudenį 26-erių vilnietei buvo atlikta tarpslankstelinio disko išvaržos operacija.

Tad pasirodymas Varezėje tiek vienai, tiek kitai buvo savotiškas sugrįžimas į didįjį sportą.

„Galvojau, kad mano reabilitacija užtruks ilgiau, tad esu labai dėkinga chirurgui Artūrui Šitkauskui, kineziterapeutei, kuri dirbo su manimi. Rezultatai po tokios pertraukos tikrai stebina. Tikiuosi, pirmas žingsnis yra geras, einame teisinga linkme link olimpinių žaidynių. Nenorėčiau sakyti, kad tai yra mūsų pikas. Labai ilgai nedalyvavome varžybose, turime dar labai daug tobulėti“, – komentavo M. Valčiukaitė.

„Net nežinojau, ko tikėtis. Svajojau, kad viskas taip ir klostysis, bet iš tiesų stebiname pačios save. Manau, kad sportininkų kūnai turi atmintį – dėl to mes kaip porininkės labai greitai vėl susiklijavome, pasiekėme gerą sportinę formą“, – svarstė D. Karalienė.

Ar su nepažįstamu naujoku valtyje irgi būtų įmanoma per kelis mėnesius pasiruošti priziniam pasirodymui Europos čempionate?

„Sudėtingas klausimas. Priklauso nuo konkrečių žmonių, jų irklavimo stiliaus. Mes su Donata – ganėtinai panašios tiek sudėjimu, tiek stiliumi. Dėl to mums nebuvo sunku susiderinti“, – įsitikinusi M. Valčiukaitė.

Nors įgula – pažįstama, ją treniruoja naujas specialistas – nuo šių metų Virgaudas Leknickas pakeitė Mykolą Masilionį, kuris patylomis perėjo dirbti į Rusijos rinktinę. Tiesa, vertinti pokyčių sportininkės kol kas nesiryžta.

„Kai tų permainų buvo tiek daug – pasikeitė ir rinktinės pagrindinis treneris, ir asmeninis treneris, ir porininkė, ir treniruočių vieta – net nebeišeina įvardinti, kas būtent turėjo įtakos“, – pečiais traukė M. Valčiukaitė.

Sekmadienį finale lietuvės antrą vietą užėmė užtikrintai – visą distanciją neprisileisdamos persekiotojų pavojingu atstumu, tačiau ir pačios rimčiau nepagrasindamos nugalėtojoms.

Jomis tapo rumunės Nicoleta Ancuta-Bodnar ir Simona Radis, 2 km nuirklavusios per 6 min. 49,84 sek. ir aplenkusios Lietuvos įgulą 3,5 sek. Trečios finišavo britės Holly Nixon ir Saskia Budgett (6 min. 55,13 sek.).

22-ejų bendraamžės iš Rumunijos pastaraisiais metais virsta dominuojančia jėga Europoje. Varezėje jaunatviškas duetas apgynė pernai pirmąsyk iškovotą titulą, o nuo 2019-ųjų jos yra ir pasaulio vicečempionės.

Su rumunėmis Lietuvos porai šiame sezone gresia susidurti dar ne kartą. Priešakyje – bent du pasaulio taurės varžybų etapai, vėliau – Tokijo olimpinės žaidynės, į kurias porinės dvivietės įgula kelialapį jau buvo užsitikrinusi anksčiau, galiausiai – planetos čempionatas.

Žarstytis revanšo pažadais lietuvės neskuba, nors pirmasis jėgų patikrinimas į visus klausimus dar ir neatsako.

„Nežinau, ko mums šįkart pritrūko – ar drąsos, ar pajėgumo. Laikas parodys, ar galime nors kiek priartėti prie rumunių. Kol kas išeina tik spėlioti, kur esame. Man šis medalis – pirmiausia patvirtinimas, kad grįžome į savo vėžes, kad viskas einasi, kaip planuota, kad galimybių vis dar turime“, – sakė D. Karalienė.

„Manau, mes dar turime ką patobulinti. Kiek mačiau, ir tos rumunės nėra didelis stebuklas, varžytis galima. Aišku, visos iki olimpiados dar treniruosis, progresuos. Bus įdomu“, – pridūrė M. Valčiukaitė, skaičiuojanti, jog iš kitų žemynų Tokijuje susirinks dar penkios dėl aukščiausių vietų kovoti galinčios įgulos.

Tokijo žaidynės vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 d. Balandžio pabaigoje olimpinius kelialapius turinčios vyrų vienvietės, vyrų ir moterų porinės dvivietės įgulos keliaus pasitikrinti pajėgumo į pasaulio taurės pirmą etapą Kroatijoje, o gegužės viduryje, planuojama, trys įgulos (moterų vienvietė, vyrų pavienė bei porinė keturvietės) olimpinės atrankos varžybose bandys papildyti Lietuvos delegaciją.

Primename, kad praėjusių metų Europos čempionate Poznanėje (Lenkija) vienintelį apdovanojimą Lietuvai pelnė vyrų porinės keturvietės įgula.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)