Užgrūdinti priešininkai

Pastarasiomis savaitėmis šalies rankinio gerbėjų ambicijos ir optimizmas pučiasi kaip ant mielių, ir iš dalies tai galima paaiškinti.

Lietuviai dar niekad savo gretose neturėjo Čempionų lygos laimėtojo – gegužės pabaigoje labiausiai geidžiamą trofėjų kilnojo „Montpellier“ (Prancūzija) klubo legionierius J. Truchanovičius.

Įveikti Baltarusijos nacionalinės komandos oficialiose rungtynėse nebuvo pavykę 16 metų – praėjusį sekmadienį lietuviai išvykoje laimėjo 32:28. Nors mačas buvo kontrolinis, situacija – artima koviniam režimui, kadangi abi ekipos dėliojo paskutinius akcentus prieš lemiamą pasaulio čempionato atrankos etapą.

Kodėl gi nekilstelėti dar vienos kartelės ir po 21 metų pertraukos neprasibrauti į planetos pirmenybių finalinį etapą?

Regis, tokia logika į antrą planą nustūmė faktą, jog penktadienį Vilniuje kitoje aikštės pusėje išsirikiuos varžovai, turintys dar daugiau priežasčių 2019 metais planuoti kelionę į Vokietiją ir Daniją.

Islandija pastaraisiais metais neblizga Europos ir pasaulio čempionatuose. Bet šiame dešimtmetyje dar nepraleido nė vieno. O lygiai prieš 10 metų atokiausio žemyno kampelio rankininkai pasiekė didžiausią savo pergalę – tapo Pekino olimpiniais vicečempionais. Be to, islandai savo rinktinėje turi ir olimpinį čempioną: treneris Gudmunduras Gudmundssonas 2016 metais Rio de Žaneiro žaidynėse į triumfą vedė Danijos nacionalinę komandą. Islandiškoje trofėjų lentynoje guli ir 2010-ųjų Europos pirmenybių bronza.

Dabartinės Islandijos rinktinės potencialą atskleidžia žaidėjų atstovaujamų klubų sąrašas, kuriame – etatinė Ispanijos čempionė „Barcelona“, šio sezono Vokietijos „Bundesligos“ prizinininkai Manhaimo „Rhein-Neckar Lowen“ ir Berlyno „Fuchse“, Danijos čempionas „Aalborg“, Vengrijos čempionas Šegedo „Pick“.

„Mes nesame šios dvikovos favoritai – daugelis faktorių yra islandų pusėje. Net neverta klausti, kas bus sunkiausia žaidžiant su tokia komanda – geriau pasiteirautumėte, kas bus lengva. Bet viščiukus suskaičiuosime po rungtynių, jos viską parodys“, – sakė A. Juškėnas.

Ažiotažui nepasiduoda

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris penktadienį „Siemens“ arenoje ir birželio 13 d. Reikjavike vyksiančių dvikovų laukia kur kas labiau įsitempęs nei azarto pagauti sirgaliai.

Lietuviai jau penktą kartą pasiekia paskutinį planetos pirmenybių atrankos barjerą. Prieš tai ties juo kelią pastojo Norvegija, Lenkija ir Rusija, kuri eliminavo Lietuvos komandą du sykius.

A. Juškėnas nemano, kad dabar galimybės keliauti tolyn iš principo yra gerokai didesnės.

„Kelti ažiotažą – žurnalistų ir visuomenės darbas. Mes atliekame savąjį – ruošiamės kovai ir tikimės teigiamo rezultato. Man atrodo, kad dabar tik visuomenės nuomonė mus priartino prie tikslo. Iš tiesų, esame lygiai tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvome jau ne kartą. Liko paskutinis žingsnis, ir jį padėti tikrai bus labai sunku.

Taip, rinktinė šiek tiek pasikeitė, kasmet matau ją žaidžiančią vis geriau. Bet tai dar ne pergalė. Nors aš tikiu, kad mūsų rinktinė auga, ir ne už kalnų ji nuolat žais čempionatų finaliniuose etapuose“, – svarstė 47-erių specialistas.

Nesureikšmina rinktinės atstovai ir pergalės draugiškose rungtynėse Baltarusijoje.

„Baltarusiai ir islandai – dvi visiškai skirtingo stiliaus komandos. Viena – rytų rankinio mokyklos atstovė, kita – skandinaviškos. Manau, skirtumas – didžiulis“, – pastebėjo antradienį prie tautiečių prisijungęs J. Truchanovičius.

„Nevertinkite draugiškų rungtynių labai rimtai. Pergalė ten net nebuvo pagrindinis uždavinys. Reikėjo patikrinti žaidėjus, artimiausią rezervą. Palankiai susiklosčius aplinkybėmis, pavyko ir nugalėti. Žaidimas buvo pakankamai geras, galbūt ir baltarusiai mūsų iš pradžių neįvertino, kadangi atvykome be savo lyderių. Šios rungtynės parodė, kad jau atėjo toks laikas, kai rinktinėje yra reali konkurencija dėl vietos sudėtyje. Mano nuomone, jauni žaidėjai pasirodė tikrai neprastai“, – vertino A. Juškėnas.

Lyderis įprato prie skirtingų vaidmenų

Būtinybę išsirinkti Vilniuje ir Reikjavike žaisiančius rankininkus treneris vadina „dideliu galvos skausmu“, kuris ateityje turėtų tik augti.

„Jauni žaidėjai, kuriuos dabar turime savo sąrašuose, realiai beldžiasi į rinktinę. Turime neblogą 5-6 žmonių užnugarį. Kartu su juo yra apie 30 rankininkų, kurie artimiausius penkerius ar daugiau metų gali labai neprastai atstovauti Lietuvai. Su tokiais galima daug nuveikti. Tik problemų gali išlįsti atskirose pozicijose. Turime superžaidėją ir kitų gerų alternatyvų pusiau krašte, bet, kaip bebūtų keista, to nepasakysi apie kraštus ir linijos poziciją“, – lygino A. Juškėnas.

„Superžaidėjas“, žinoma, ne kas kitas, o J. Truchanovičius, šiemet dar tapęs Prancūzijos vicečempionu, patekęs į simbolinį pirmenybių septynetą bei nominuotas geriausiai besiginančio rankininko kategorijoje.

Kartu su titulais gula ir atitinkama atsakomybė – 24-erių šiaulietis dabar turėtų būti viena svarbiausių rinktinės ašių ne tik ginantis, bet ir atakuojant. Norint įveikti islandus, lietuviams gali prireikti tokio J. Truchanovičiaus benefiso kaip Čempionų lygos aštuntfinalyje su „Barcelona“, kuomet 8 kairiojo pusiau krašto žaidėjo įvarčiai išgelbėjo „Montpellier“.

Pats rankininkas teigia ypatingos įtampos nejaučiantis, nes svarbus vaidmuo puolant jam jau ne naujiena.

„Visą šį sezoną buvau ne tik besiginantis rankininkas. Taip, pirmais metais, kai tik atvykau į Prancūziją, man buvo numatytas vaidmuo gynyboje. Bet paskui daug dalyvaudavau ir atakose, sakyčiau, sekėsi visai neblogai, galėjau pasireikšti. Stengsiuosi tą patį daryti ir rinktinėje. Nesvarbu, ar į islandų vartus įmesiu 8 ar 2 įvarčius – man tik rūpi, kad laimėtume“, – kalbėjo J. Truchanovičius.

„Kalbant apie Joną, svarbiausia ne tai, kiek jis pelnys įvarčių, – antrino A. Juškėnas. – Be jų yra dar labai daug elementų. Jeigu Jonas sutrauks tris varžovus prie savęs ir atakuos vartus, sakysiu: Jonai, blogai. Bet jeigu jis tokioje situacijoje numes kamuolį prie linijos nedengiamam Gintarui Cibulskiui, bus šaunu. Nekalbu jau apie gynybą.“

Kaunantis su islandais rinktinė taip pat galės kliautis tokiais potencialiais vedliais kaip Aidenas Malašinskas, Vaidotas Grosas, Gerdas Babarskas.

Tačiau pirmojo mačo šeimininkai turi ir netekčių.

„Mums trūksta traumuoto Tado Stankevičiaus ir Viliaus Rašimo, kurio nėra dėl šeimyninių aplinkybių. Daugiau mums nieko netrūksta. Valdas Novickis? Jo jau trejus ar ketverius metus nekviečiame į rinktinę, nes toje pozicijoje yra A. Malašinskas ir Benas Petreikis. Manau, kad jie šiuo metu stipresni. Povilo Babarsko situacija – kitokia. Buvo šioks toks nesusipratimas tarp mūsų, mano iniciatyva esame Povilo atsisakę. Bet niekada nevėlu grįžti atgal, jei kažkas pasikeistų. Esu pasiruošęs pasikalbėti su Povilu“, – sakė A. Juškėnas.

Beje, neįprasta spraga atsivėrė rinktinės trenerių štabe – atvykti negalėjo A. Juškėno asistentas Mindaugas Andriuška.

Į pirmąjį mūšį su Islandiją Lietuvos rinktinė „Siemens“ arenoje stos penktadienį, 19 val.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)