Į interviu viešbutyje „Arena“ su ja atėjo tėvas S. Meilutis kartu su drauge, Rūtos senele ir dviem broliais – Mindaugu ir Margiriu. Beje, Rūta kalba su žurnalistais tik angliškai, o jos tėvas puikiai kalba rusiškai.
„Apie 100 m finalą nekalbėsiu, – iš karto pasakė Saulius. – Geriau paklauskite Rūtos ir trenerio. O aš – ne specialistas, kam reikalingas tuščias analizavimas? Neturiu supratimo, kodėl gavome tik sidabrą, o Julija Jefremova – auksą.“
– Rūta visada buvo atkakli mergaitė?
– Tai kiekvieno čempiono savybė. Kitaip netapsi žvaigžde. Žinoma, mano duktė turi lyderės charakterį. Yra toks posakis – „žudiko instinktas“. Gerąja prasme. Štai Rūta turi tokį bruožą.
– Ji užsidaro, jei kas nepasiseka?
– Niekada šito nerodo. Gali stipriai išgyventi. Bet visada laikosi ant pozityvios bangos. „Ką gi, tai blogai, bet bus geriau.“
– Kaip Rūta vertina rungtyniavimą su J. Jefimova?
– Tam neteikiama asmeninės reikšmės. Taip, jos – konkurentės, bet dar yra Alia Atkinson, Jessica Hardy ir kitos. Reikia gerbti kiekvieną varžovą.
Na, o intrigą „Rūta – Julija“ visada pūtė: pavyzdžiui, 2013 m. Barselonoje. Toks rungtyniavimas atneša rekordų ir medalių. Čia nėra nieko blogo.
– Kai J. Jefimova gavo baudą už dopingą, Rūta nepalankiai atsiliepė apie Juliją.
– Kodėl? Ne. Mano duktė pasisakė labai diplomatiškai. Ji pasakė, kad yra nusiminusi. Ir kad Julija elgiasi nesąžiningai, jei yra dopingo faktas. Nors anksčiau laikė J. Jefimovą švaria konkurente. Bet dabar ji negali laikyti jos sąžininga, nes liko šios istorijos nuosėdų.
Tai normalūs žodžiai. Kur Rūta buvo neteisi? Ji nepasakė nieko blogo.
– Bet dabar, kai J. Jefimovai baigėsi diskvalifikacija, galbūt, R. Meilutytė pakeis savo požiūrį? Dėl dopingo ir J. Hardy buvo suklupusi, o dabar amerikietė pasirodo nesulaukdama kreivų žvilgsnių.
– Regis, J. Hardy praleido dvejus metus. Bet jūs paklauskite Rūtos, ką ji dabar galvoja apie K. Jefimovą. Nenorėčiau atsakinėti už ją.
– Ar daug laiko Rūta praleidžia baseine?
- Labai daug. Duktė keliasi be dešimt penkios. Pusę šešių jau vandenyje. Dvi su puse valandos darbo. Paskui – koledžas, trumpas poilsis. Ir nuo keturių iki pusės septynių – antra treniruotė. O juk yra dar treniruoklių salė.
– Lietuvoje Rūtą išrinko metų žmogumi. Ją asmeniškai pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip už jūsų dukterį serga tėvynėje, kai ji plaukia?
- Dauguma lietuvių iš karto sėda prie televizorių. Labai daug kas serga. Apskritai Rūtą myli. Todėl, kad ji paprasta, švelni, geraširdė. Nepasakys nieko aštraus, kritiško. Santūri, niekada nekelia balso. Na kaip jos nemylėti?
– Ar vaikystėje galvojote, kad ji taps čempione?
– Negalvojau. Tiesiog nuo mažų dienų duktė buvo labai hiperaktyvi. Jau tada supratome, kad iš jos kažkas išaugs.
Žaidė krepšinį – turėjo greitą reakciją, fizinę ištvermę. Rūta juk visada žaidė su broliais. Prie mūsų namų auga seni medžiai, pasodinti dar prieš karą. Jie laipiojo jais nuo ryto iki vakaro. Sėdėjo ant šakų, valgė ledus.
Duktė niekada nesėdėjo. Žiemą kasė sniegą, pjovė žolę, grėbė šieną, šėrė šunis. Visą laiko judėjo. Berniukai ateidavo pas mus: „O kur Rūta? Žaidžiam futbolą, reikia vartuose pastovėti.“
Niekada nežaidė su lėlėmis. Bet mėgsta lipdyti iš molio. Nuostabūs dirbiniai, turime visą kolekciją. Gražiai piešia. „Sėskis, tėti“, – sako. Žiūriu į portretą – panašus. Pagauna bruožus. Meniška mergaitė. Nuosakiai romantiška.
– Ką veikia broliai?
Jie plaukiojo 5 – 6 metus, kai buvo maži. Iš jų būtų išaugę geri plaukikai, jei nebūtų metę sporto. Pažiūrėkite, kokie galiūnai.
– O kada Rūta pradėjo plaukioti?
– Nuo septynerių metų. Norėjome, kad išmoktų laikytis ant vandens, kad būtų gera laikysena.
Baseine jai iš karto pasakė, kad turi gerus duomenis. Nors visi Lietuvoje kalbėjo: „Na kas plaukimas? Neperspektyvi sporto šaka, didelių pinigų ten nėra, prastos bazės. Nebeliko sovietinių tradicijų, kai pasirodydavo olimpiniai čempionai Žulpa ir Kačiušytė. Tegu eina žaisti krepšinio. Ten viskas puiku, tai – nacionalinis sportas.“
Juk Rūta gerai žaidė krepšinį, rimtai treniravosi dvejus metus. Greita, vikri, sportiškai agresyvi. Jai buvo neįdomu žaisti su 8 – 9 m. mergaitėmis. Kad ją motyvuotų, treneris kartais leisdavo žaisti su berniukais. Reikėjo išsaugoti žaidimo skonį.
Net kieme žaisdavome prie krepšio – „tris priliteimus“. Rūta dažnai laimėdavo prieš brolius ir prieš mane. Taikliai mėtė tritaškius. O kai išgarsėjo, susipažino su visomis garsenybėmis – Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu...
Rankos labai stiprios. Devynerių metų 17 kartų prisitraukdavo ant skersinio. O plaukti nuėjo, nes viso to krepšinyje negalėjo realizuoti. Tiesiog nebuvo jai lygių komandoje. O plaukime atsakinga už save, pasiekdavo maksimumą.
