Prieš mažesnes rentas sukilusiems sportininkams siūlo pažvelgti į mokytojus

Dėti tašką anksčiau laiko – apsimoka

Penkiolika šalies olimpiečių pasirašė kreipimąsi į aukščiausius valstybės vadovus, reikšdami susirūpinimą dėl Seime svarstomų įstatymo pataisų.

Priėmus jas, keistųsi sportininkams skiriamų valstybės stipendijų, premijų ir rentų dydžiai bei mokėjimo tvarka.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus A. Lanko, dabartinis įstatymas olimpiečius tenkina. Užtat nauja redakcija, teisininko išsilavinimą turinčio atleto nuomone, nėra sąžininga.

Iki šiol nusipelniusiems atletams būdavo skiriama vienoda maksimalaus 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – 1175 eurai) dydžio renta.

Ateityje rentų dydžius ketinama diferencijuoti atsižvelgiant į pasiekimų svorį. Pavyzdžiui, būsimi olimpinių žaidynių čempionai, pasitraukę iš sporto, per mėnesį gautų 1026 eurus, o sidabro ar bronzos laimėtojai – 874 eurus.

Trečią vietą Rio de Žaneire dviviečių baidarių 200 m sprinto rungtyje kartu su Edvinu Ramanausku užėmęs A. Lankas teigia nesantis nusistatęs prieš skirtingų rentų dydžių idėją, bet pats norėtų pasitraukęs iš sporto išmokas gauti pagal senąją tvarką.

Įstatymo projekte numatoma jos nekeisti esamiems rentininkams. A. Lanko nuomone, į šią kategoriją turėtų patekti ir atletai, pasižymėję tarptautinėje arenoje iki naujo teisės akto įsigaliojimo, bet kol kas tebetęsiantys karjeras.

„Kai kurie sportininkai dabar neakivaizdžiai skatinami baigti karjeras, nes jei jie tai padarys vėliau, įsigaliojus naujam įstatymui, gaus mažesnes rentas. Aš asmeniškai ganėtinai rimtai mąstyčiau apie tokį variantą. Juk vyresnio amžiaus atletams reikia galvoti apie savo ateitį“, – DELFI sakė olimpinis prizininkas.

Tiesa, panašu, kad bent jau kol kas jo ir E. Ramanausko įgula jokių minčių apie pasitraukimą iš sporto neturi. Šiuo metu olimpiniai prizininkai kartu su kitais tautiečiais dalyvauja treniruočių stovykloje Kroatijoje.

Nors poolimpiniais metais žaidynių medalininkai neretai daugiau laiko skiria poilsiui, A. Lanko ir E. Ramanausko pasiruošimo planas – toks pat intensyvus kaip įprastai. Duetas šiemet jau stovyklavo Italijoje ir dusyk – Portugalijoje.

Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas

© Reuters / Scanpix

Gėdina sportininkus

Olimpiečiai skundžiasi, kad situacija, kai vienos sumos žadamos varžantis dėl apdovanojimų, o kitos paskiriamos baigus karjeras, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius.

Pavyzdžiui, A. Lankui naujas įstatymas nuo būsimos rentos nurėžtų 300 eurų.

Bet ar tai reiškia, kad į olimpines žaidynes lietuviai keliauja siekti premijų ir rentų, o ne medalių?

A. Lankas, kuris praeityje šešeriems metams buvo pasitraukęs iš didžiojo sporto ir visą dėmesį skyrė mokslams bei darbui, tokią išvadą neigia.

„Mes niekada nesportavome dėl pinigų. Prieš grįždami į didįjį sportą, abu su Edvinu turėjome darbus, buvome apsirūpinę, todėl tai padarėme ne dėl finansinės būtinybės. Niekada nesakėme, kad gauname per mažai, kad reikia daugiau. Bet sutikite – išsikovojus viena gauti kita nėra priimtina“, – aiškino baidarininkas.

Rentos – toli gražu ne vienintelis valstybės finansinis atpildas atletams už jų triūsą ir pasiekimus. Tarkime, A. Lanko bei E. Ramanausko kišenes pasirodymas Rio de Žaneire papildė ir solidžia vienkartine premija – abu baidarininkai gavo po 43,44 tūkst. eurų. Be to, visiems žaidynių prizininkams Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) dovanojo panašios vertės naujus automobilius.

Seimo narės, ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, valstybė sportininkus aprūpina tiek, kiek išgali. Ar net daugiau.

„Nesuvokiu, kuo sportininkas geresnis už kitus žmones. Šimtą kartų girdėjau ciniškai sakant mokytojams: nepatinka algos mokykloje, eikite dirbti kitur. Manau, tą galima pasakyti ir sportininkams. Aišku, šiek tiek ironizuoju. Bet reikia suvokti, kad valstybė turi rimtesnių įsipareigojimų nei iki gyvos galvos išlaikyti sveikus ir laimingus vyrus ar moteris. Taip, galbūt kartais jie sveikatą ir praranda, bet tai – jų asmeninis pasirinkimas. Daugybė žmonių turi sunkių problemų.

Sportininkai turėtų labai rišliai ir aiškiai pasakyti, kieno sąskaita jie turėtų būti išlaikomi. Mokytojų, gydytojų, valstybės tarnautojų? Turtingieji mokesčių sumoka labai mažai, visa našta krenta ant žmonių, uždirbančių nuo 700 iki dviejų tūkstančių. O juk šitoje šalyje dar reikalingi ir mokslininkai, ir menininkai, ir kiti. Jie dirba tikrai ne mažiau nei sportininkai. Iš kitos pusės, pasižiūrėkite, kiek pastarųjų sėdi Seime. Kažkoks sportininkų ir ūkininkų Seimas. Nenuostabu, kad paglosto savus“, – svarstė A. Maldeikienė.

Aušra Maldeikienė

© DELFI / Andrius Ufartas

2008 metais rentos nusipelniusiems sportininkams buvo pradėtos mokėti argumentuojant pagyvenusių buvusių olimpiečių, skambiausias pergales iškovojusių sovietmečiu ir už tai nesulaukusių beveik jokio atlygio, skurdžia finansine padėtimi.

Vėliau socialinio rentų motyvo atsisakyta – išmokos su didžiuoju sportu atsisveikinusiems atletams imtos laikyti valstybės padėka už jos vardo garsinimą.

Tai galėjo lemti ir faktas, kad į garantuotas mėnesines išmokas nespjovė nemažai garsenybių, per karjerą praturtėjusių milijoninėmis sumomis. Tarp 138 rentas šiuo metu gaunančių asmenų yra tokios praeities krepšinio žvaigždės kaip Arvydas Sabonis, vien NBA lygoje uždirbęs beveik 50 mln. JAV dolerių, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas, treneriais dirbantys Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Tomas Pačėsas, Dainius Adomaitis, Darius Songaila ir kiti.

Rentininkų sąraše yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Seimo narys Virgilijus Alekna, buvęs parlamentaras Jonas Pinskus.

Per metus rentoms išleidžiama 1,7 mln. eurų.

Į rentininkų klubą nuolat spraudžiasi naujokai – plėsti išmokų gavėjų sąrašą siūlyta daugiau nei dešimt kartų. Pasitaikė ir kuriozų, persikėlusių į teismo salę. Pastarojoje baidarininkas Alvydas Duonėla mėgino įrodyti tapęs planetos rekordininku egzotiškose rungtyse: estafetėje 4 po 200 m ir dar įdomesnėje estafetėje, kurioje 100 m atstumą pakaitomis įveikia vienvietės, dvivietės ir keturvietės įgulos. Bet buvusio sportininko ieškinys prieš valstybę buvo atmestas.

Vis dėlto vėliau papildžius įstatymą, A. Duonėlai renta buvo skirta kaip triskart neolimpinės rungties pasaulio čempionui.

Nenori dirbti su studentais

Vidaus reikalų ministerijos darbo grupės paruoštame ir Seimui prieš dvi savaites pateiktame įstatymo projekte rašoma, kad iki jo įsigaliojimo paskirtos rentos ir toliau bus mokamos pagal ankstesnę tvarką.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius pripažįsta, kad formuluotę reikėtų pakoreguoti, į ją įtraukiant ir iki naujo įstatymo priėmimo pasižymėjusius, bet karjerą dar tebetęsiančius sportininkus. Tai padaryti galės pats Seimas.

Tačiau olimpiečiai tuo neapsiriboja: įstatymo projektą jie skundžia dėl dar dviejų pakitimų.

Priėmus teisės aktą, valstybės premijų už pasiekimus tarptautinėje arenoje nebegautų atletams padedantys medikai ir kitas aptarnaujantis personalas. Pastarajam iki šiol būdavo skiriama ketvirtadalio sportininko laimėto piniginio prizo dydžio finansinis paskatinimas.

Seime naują įstatymo redakciją pristatęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas argumentavo, jog atletų pagalbininkams atsilyginama pagal sutartis, o už laimėjimus varžybose pakanka įvertinti sportininkus ir jų trenerius.

A. Lankas su tuo nesutinka.

„Ministrui siūlyčiau pavažinėti su aukščiausio lygio sportininkais į stovyklas ir varžybas – tuomet labai aiškiai pasimatys, kiek jų rezultatus lemia gydytojai ir masažuotojai. Jeigu norime dirbti su studentais, tuomet esamo atlygio gal ir pakaktų. Bet jei aukščiausio lygio specialistai nusprendžia trauktis iš sporto, vadinasi, kažkas pertvarkoje blogai“, – praėjusį mėnesį olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo pareigas palikusį Dalių Barkauską priminė A. Lankas.

Rūta Meilutytė ir Dalius Barkauskas

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis su kolegomis taip pat ragina labiau finansiškai įvertinti sportininkus, pasižymėjusius olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse.

Kartu su A. Lanku ir E. Ramanausku kreipimasi į šalies prezidentę, premjerą, Seimo pirmininką ir sporto vadovus pasirašė irkluotojai Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas, Milda Valčiukaitė, Donata Vištartaitė-Karalienė, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis, plaukikas Simonas Bilis, lengvaatletė Airinė Palšytė, buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, dviratininkė Simona Krupeckaitė, boksininkas Evaldas Petrauskas, parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius.

Pamėgo skųstis

Pastaruoju metu pagrindinių valstybės institucijų pašto dėžutėse dažnai nugula sportininkų laiškai.

Kovo pradžioje visa Lietuvos irklavimo rinktinė garsiai dejavo dėl neva „katastrofiškai blogėjančių olimpiečių pasirengimo sąlygų“.

Cituojant kreipimosi autorius, „realią grėsmę atsidavimui savo šaliai“ tuomet sukėlė kurį laiką dėl atnaujinamų sportininkų sutarčių vėlavusios stipendijos bei neišmokėti maistpinigiai už treniruočių dienas namuose.

Pastaruosius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) buvo nutarusi prilyginti gyventojų pajamoms ir atitinkamai apmokestinti, todėl olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimą finansuojantis Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) kelis mėnesius maistpinigius sportininkams mokėjo tik už dienas, praleistas treniruočių stovyklose ir varžybose.

Vis dėlto VMI greitai pakeitė nuomonę, ir nuo balandžio 18,83 euro per dieną siekiantys maistpinigiai stipriausiems šalies sportininkams vėl bus atskaičiuojami ištisus metus.

Valstybė atletams taip pat moka mėnesinę stipendiją, kurios dydis priklausomai nuo pasiektų rezultatų dydis svyruoja nuo 285 iki 1022 eurų.