Valstybės tarnybos departamento organizuotame konkurse jis nurungė 27 konkurentus, taip pat nusitaikiusius į naujosios agentūros vadovo krėslą.
Po pirminio vertinimo liko 18 pretendentų, iš kurių pusė praėjusį mėnesį atvyko į vertinimą komisijoje.
Galiausiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) buvo atrinkti du palankiausiai įvertinti kandidatai.
Antrojo pretendento ministerija, remdamasi asmens duomenų apsaugos reikalavimais, neįvardina. Delfi žiniomis, paskutinis M. Špoko konkurentas iki šiol nebuvo dirbęs sporto srityje.
„Abu pretendentai buvo labai stiprūs, bet M. Špokas – pats buvęs sportininkas, dirbo tiek plaukimo, tiek krepšinio federacijose, yra baigęs sporto mokslus užsienyje, turi daug patirties sporto organizacijų valdyme ir lyderystės gebėjimų, gerai pažįsta sporto pasaulį. Ir komisija būtent jį įvertinto aukščiausiu balu“, – savo pasirinkimą ketvirtadienį komentavo ministrė Jurgita Šiugždinienė.
M. Špokas vadovaus 2019-aisiais likviduotą Kūno kultūros ir sporto departamentą pakeisiančiai agentūrai, kuri nuo kitų metų turėtų administruoti maždaug 60 mln. eurų, skiriamų įvairioms sporto reikmėms.
Planuojama, jog NSA turės 34 darbuotojus, tačiau iki šiol užpildyti tik keturi etatai – be paties direktoriaus ir IT specialisto, du valstybės tarnautojai perkelti iš ŠMSM.
„Darbų laukia daug, pirmiausia – komandos subūrimas. Norėtųsi ją turėti labai greitai, bet vėl reikės skelbti konkursus. Tikėkimės, spalį turėsime bent jau skyrių vedėjus“, – vylėsi M. Špokas.
„Buvo daug streso, kadangi sprendimai priimti neseniai, reikėjo daug nuveikti, pakeisti teisės aktų, įsteigti organizaciją. Tačiau viskas vyko sklandžiai“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Iš tiesų NSA gerokai atsilieka nuo grafiko. Anksčiau planuota, jog agentūros direktoriaus atranka įvyks dar gegužę, vėliau tikėtasi vadovą paskirti liepą.
Balandį įsteigtai NSA iki šiol vadovavo laikinoji direktorė – ŠMSM vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė.
Delfi dar pavasarį rašė, jog būsimo vadovo pavardė sporto kuluaruose pradėta linksniuoti anksčiau nei įkurta pati agentūra. M. Špokas nuo praėjusio vasario dirbo ŠMSM sporto grupėje vadybos konsultantu.
Gandams pagaliau įgavus kūną, naujasis NSA direktorius ketvirtadienį pasidalino savo nuomone ir keliomis jautriomis šalies sporto temomis.
– Kaip matote situaciją Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) ir kokias išeitis regite? – buvo paklaustas M. Špokas
– Jeigu organizacija atitinka asociacijų įstatymą, tai – viena. Antra, visada norisi skaidrumo. Manau, vien diskusija yra geras dalykas, o ateityje reikia žiūrėti teisiškai. Manau, FIFA ir UEFA juos prižiūri, nes skiria dideles lėšas, o ateityje reikėtų šabloninių asociacijos įstatų, į ką LFF dabar ir krypsta. Pagal naują Sporto įstatymą, numatytas kadencijų ribojimas, tad LFF taip pat atsiras valdymo organų rotacija.
– Sprendžiant iš jūsų žodžių, nesate Seime gimusios iniciatyvos dėl tiesioginio LFF valdymo šalininkas?
– Norint komentuoti, reikia įsigilinti į situaciją. Bet yra juridiniai dalykai – asociacijos įstatai, bendruomenė, kuri renka savo valdžią demokratiniu būdu. Klausimas yra dėl LFF sudarančių skėtinių organizacijų. Modelių yra įvairių, mūsų tikslas – pagal tarptautinę praktiką paruošti pavyzdinę struktūrą.
– Pernai iš Tokijo olimpinių žaidynių grįžusi vienintelė Lietuvos prizininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė sakė, kad visas šalies sportas yra bedugnėje. Ar su tuo sutinkate?
– Niekas nežino, kas yra ta bedugnė. Dėl rezultatų – taip, olimpiadoje lūkesčiai nebuvo pateisinti. Dabar, poolimpiniais metais, matome tikrai pozityvių dalykų, jaunųjų talentų pasiekimų lengvojoje atletikoje, baidarių ir kanojų irklavime, plaukime, krepšinyje. Turime devynias sporto šakas, kurios šiandien duoda rezultatą. Mūsų tikslas – duoti joms žalią šviesą, kad galėtų tuos rezultatus toliau puoselėti, toliau produktyviai ugdytų sportininkus. Turime atskirti prioritetines sporto šakas, nes turbūt neturime tikslo remti to, kas papuola į 30-uką, mūsų tikslas – geriausių 16-ukas pasaulyje ir, dar konkrečiau, medaliai.
