Užtarimo ieškos valstybės vadovų kabinetuose
„Pakliuvome į nelinksmą situaciją. Jeigu tos lėšos prapultų, nežinau, kaip reikėtų verstis”, - atsiduso LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis.
Po praėjusią savaitę trenkusios žinios apie stabdomą „Snoro“ veiklą ir banko nacionalizaciją kartu su tūkstančiais šalies gyventojų bei įmonių nežinioje atsidūrė ir LTOK vadovai.
Vien vyrų krepšinio rinktinės kovoms dėl olimpinio kelialapio ir, sėkmės atveju, pasirengimui Londono žaidynėms LTOK buvo rezervavęs iki 2 mln. litų. Visą „Snoro“ banke atidarytoje sąskaitoje sukauptų lėšų sumą V. Zubernis žadėjo atskleisti per artimiausią LTOK vykdomojo komiteto posėdį.
Iki to laiko tikimasi sulaukti valdžios institucijų reakcijos į LTOK pagalbos šauksmą.
„Olimpinės žaidynės yra ne tik LTOK, bet ir visos šalies reikalas. Todėl kreipėmės į Vitą Vasiliauską (Lietuvos banko valdybos pirmininką - DELFI), finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir premjerą Andrių Kubilių paaiškindami situaciją. Belieka laukti, koks bus priimtas sprendimas dėl LTOK sukauptų atsargų”, - DELFI sakė V. Zubernis.
KKSD – neinformuotas
Lietuvos sportininkų pasirengimas olimpinėms žaidynėms finansuojamas kooperuotomis lėšomis – savo indėlį įneša ne tik LTOK, bet ir valstybė, savivaldybės, sporto federacijos. Tačiau LTOK turi padengti visas olimpinės rinktinės dalyvavimo žaidynėse išlaidas.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis prisipažino tik iš DELFI išgirdęs apie „Snoro“ krizės sukeltas problemas ir nesiryžo komentuoti, kokį poveikį jos gali turėti šalies olimpiečiams.
„Kalbant apie valstybės skiriamą finansavimą pasirengimui olimpiadai, viskas bus taip, kaip numatyta. Dėl to visi sportininkai gali būti ramūs. Kita vertus, mes nežinome, kur visuomeninė organizacija (LTOK – DELFI) laiko savo aktyvus. Apie jokias grėsmes nesu gavęs informacijos nei oficialiai, nei neoficialiai“, - kalbėjo K. Rimšelis.
„Snoras“ pastaruosius trejus metus buvo ir vienas LTOK rėmėjų, tačiau V. Zubernis veikiausiai prarastos paramos dalies nesureikšmino.
„Rėmimo sumos nebuvo didžiulės – tuščia jų, kad tik susigrąžintume savo atsargas“, - sakė LTOK generalinis sekretorius.
Tuo metu kasdienės olimpinio komiteto veiklos „Snore“ užšaldytos lėšos kol kas nesutrikdė – anot LTOK finansų ūkio direktorės Stefanijos Briedienės, LTOK turi sąskaitų ir kituose šalies bankuose, per kurias vykdo einamąsias operacijas.
Primename, kad praėjusį trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.
Tai nuspręsta padaryti įvertinus „Snoro“ finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.
Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Šiuo metu „Snoro“ veikla yra apribota: per parą galima išsigryninti iki 500 Lt. Nuo trečiadienio žadama leisti iki 500 Lt kasdien išsiimti ir banko skyriuose.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdė 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25,3 proc. banko akcijų, likusi dalis priklausė smulkiesiems akcininkams.
Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak A. Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.
