Nuo 1909-ųjų nacionaline Japonijos sporto šaka pripažintos sumo imtynės išgyveno ne vieną nuosmukį ir pakilimą, o anot Lietuvoje viešėjusio sporto žurnalisto, sumo imtynių TV laidos „Grand sumo“ vedėjo Hiro Moritos, sumo vėl išgyvena savo aukso amžių.
„Sumo imtynininkai reprezentuoja mus, mūsų kultūrą, tradicijas. Kartu tai labai sunki sporto šaka, ypač sudėtingos varžybos, o imtynininkų karjeroje netrūksta aibės iššūkių. Tai viena priežasčių, kodėl sumo imtynės yra tokios populiarios ir mėgstamos japonų“, – DELFI laidai „Sportinė forma“ pasakojo H. Morita.
Anot jo, tai „švarus“ sportas, kuriam nebūdingos dopingo problemos, tačiau sumo savo istorijoje turėjo tamsių puslapių.
Pasak pašnekovo, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai vyresni sumo imtynininkai treniruotėse naudodavo smurtą prieš jaunesnius atletus.
Sumo namuose vyrauja hierarchinio pobūdžio tvarka. Žemiausiojo rango nariai, kuriais dažniausiai tampa nauji imtynininkai, norintys vieną dieną tapti profesionalais, privalo klausyti aukštesniojo rango sportininkų.
Anksčiau sumo namų šeimininkas ar aukštesniojo rango imtynininkai turėdavo teisę auklėti žemesnio rango asmenis, kartais net taikyti jiems mušimo lazdomis metodą.
Dėl to praėjusį dešimtmetį kilo ne vienas skandalas, o po vieno incidento užgeso 17-mečio gyvybė.
2007-aisiais vienų imtynių namų vadovas buvo suimtas dėl kaltinimų smurtu, o po poros metų įkalintas šešeriems metams už prisidėjimą prie mirtino jauno imtynininko sumušimo. Prokurorų teigimu, Junichi Yamamoto pasamdė tris imtynininkus, kad jie „nubaustų“ septyniolikmetį Takashi Saito už bandymą pabėgti. Kūno skrodimas parodė, jog vaikinas buvo trankomas alaus buteliais ir beisbolo lazdomis.
Eilei skandalų sukrėtus Japonijos nacionalinį sportą, 2008-aisiais šalies sumo asociacijos vadovas atsistatydino iš pareigų.
„Dabar labai griežtai uždraustas smurtas sumo imtynėse. Taigi, sumo tampa vis „švaresniu“ sportu, vis daugiau vaikinų ne tik Japonijoje, bet ir iš kitų kraštų nori išbandyti sumo“, – tvirtina svečias iš Japonijos.
Lažybų skandalas
Dar viena problema, smarkiai kirtusi sumo imtynių prestižui, tai lažybos. 2011-aisiais Japonijos sumo asociacija buvo priversta atšaukti turėjusį vykti didįjį turnyrą kilus įtarimams, kad imtynininkai iš anksto susitarė dėl kovų baigties.
Tokio pobūdžio turnyras atšauktas pirmą kartą nuo 1946-ųjų, kai buvo renovuojamas pagrindinis Tokijo stadionas.
Policija atliko tyrimą, pagal kurį paaiškėjo, kad į skandalą buvo įsivėlę 13 garsių imtynininkų.
Nešvarios kovos paaiškėjo pernai kilus panašiam skandalui dėl imtynininkų lažybų per beisbolo rungtynes, kai buvo konfiskuoti jų mobilieji telefonai.
Pasak policijos, trumposiomis žinutėmis buvo detaliai susitariama, kaip imtynininkai kovos mainais į tūkstančius jenų. Tvirtinama, kad tarpininkais buvę nusikalstamo pasaulio atstovai.
Tuometinis Japonijos premjeras Naotas Kanas pareiškė, kad susitarimai dėl varžybų baigties yra tautos išdavystė.
Apsauginio iš Estijos sėkmė
Po skandalų virtinės sumo imtynėse sužibo naujos žvaigždės, grąžinusios šiam sportui prarastą šlovę ir reputaciją. Viena jų didžiuojasi ir estai.
Nerangus buvęs Estijos naktinio klubo apsaugos darbuotojas Kaido Hoovelsonas negalėjo net ir pagalvoti, kad vieną dieną taps nauju senovės Japonijos sporto veidu – dėvėdamas tik storą, juosmenį juosiantį šilko audinį. Bet tai tapo jo kasdieninio sumo imtynininko gyvenimo dalis.
Estas padėjo atkurti harmoniją sumo pasaulyje po sudėtingo Japonijos nacionalinio sporto išgyvento periodo.
Paauglystėje vaikinas žaidė krepšinį, bet jo sportiniai gabumai atsiskleidė ne ant parketo: Kaido tapo dziudo jaunių čempionu. Vaikino dziudo treneris įžvelgė jo talentą ir siūlė jam rinktis sumo imtynininko kelią Japonijoje.
Dėl užsieniečiams galiojančių limitų, jį priimti galėjo tik vieną laisvą vietą turėję Mihogaseki sumo namai. Estas sumo imtynėse debiutavo 2004-aisiais ir netrukus sparčiai ėmė kilti imtynininkų reitinge. 2010-aisiais jis pirmą kartą įveikė aukščiausią yokozuna rangą turintį varžovą.
Imtynininkas, Japonijoje vadinamas Baruto, sužibėjo 2011-aisiais, kai viename „Grand“ turnyrų sportininkas pasiekė net 14 pergalių ir patyrė tik vieną pralaimėjimą.
Dar geriau sekėsi 2012-aisiais, kuomet laimėjo pirmąjį savo „Grand Sumo Tournament“ trofėjų.
198 cm ūgio ir 188 kilogramus svėręs estas iškovojo ozeki titulą, tapo tik antru europiečiu, kuriam pavyko nugalėti aukščiausio diviziono turnyre bei pasiekti antrą pagal rangą ozeki vardą.
Anot H. Moritos, esto pavyzdys yra geras įrodymas, kad sumo imtynėse sėkminga karjera gali džiaugtis ir Baltijos šalių atstovai.
„Galime prisiminti Estijos atvejį, vadinasi, tai įmanoma padaryti. Aš manau, kad lietuvių fiziniai duomenys yra palankūs sumo imtynėms. Lietuviai fiziškai yra aukštesni, stambesnio kūno sudėjimo, nei japonai.
Bet esmė yra ne tik fiziniai duomenys, bet ir psichologija. Aišku, pirmiausia reikia išlaikyti fizinį testą, pretendentas negali būti žemesnis nei 167 cm ūgio. Minimalūs 68 kilogramai taip pat mažai kam sukels rūpesčių.
Taigi, statistiniam lietuviui teoriškai atvykti į Japoniją ir įveikti fizinį testą nėra jokių kliūčių.
Bet sumo gyvenimas yra labai nelengvas kitais aspektais. Reikalingas didžiulis ryžtas, nepralaiminčiojo, niekada nepasiduodančio mentalitetas, tai labai svarbu. Turi atsisakyti ankstesnio gyvenimo ir priimti japonišką gyvenimo kultūrą, virtuvę, papročius, išmokti kalbą. Tai užsieniečiams nėra lengva užduotis.
Bet viskas įmanoma, jei tu išties esi labai talentingas sumo imtynėms, pasiryžęs keliauti į Japoniją, nestokoji didžiulės ištvermės ir valios“, – kalbėjo H. Morita.
Išbandė Džokovičius, neatsispyrė net „Raptors“
Šiandien sumo išgyvena tikrą renesansą. Sausakimšos arenos ir akimirksniu iššluojami bilietai – sumo turnyrų kasdienybė, o šiai sporto šakai dėmesio nestokoja tokios žvaigždės kaip pirmoji planetos teniso raketė Novakas Džokovičius ar NBA čempionai Toronto „Raptors“.
Prieš sezoną Japonijoje viešėję NBA čempionai sužaidė ne tik dvejas kontrolines rungtynes su Hjustono „Rockets“, bet ir nepraleido progos išbandyti vietinį maistą bei susipažinti su vietos kultūra.
Viena atrakcijų – sumo imtynės, kurioms neatsispyrė Normanas Powellas, Stanley Johnsonas ir Fredas VanVleetas. Krepšininkai susipažino su šios sporto šakos taisyklėmis ir patys stojo į ringą priešais profesionalus.
Visą pokalbį apie sumo imtynes su „NHK World Japan“ TV laidos „Grand sumo“ vedėju, sporto žurnalistu iš Japonijos Hiro Morita stebėkite čia:
Kitas „Sportinės formos“ laidas žiūrėkite čia.
