aA
Sporto organizacijų projektams šiais metais bus išdalinta dvigubai daugiau lėšų, tačiau gerokai išaugs ir pertvarkyto Sporto rėmimo fondo administravimo kaštai. Vieni viliasi, kad skaidresnė sistema ir didesnė kontrolė leis užbaigti skandalus, kasmet lydėdavusius pinigų dalybas. Kitiems atrodo, jog sporto pinigais viso labo bus „pašerta valdininkų armija“.
Algirdas Monkevičius (kairėje), Algis Vasiliauskas, Rimantas Kveselaitis
© DELFI montažas

Parama mėgėjams pranoks „Žalgirio“ biudžetą

Vyriausybei ir Seimui pernai apsisprendus palaipsniui didinti sporto projektų finansavimą, pastarasis 2019-aisiais išaugs nuo 6,6 iki 13,6 mln. eurų.

Tai reiškia, kad mėgėjiškam sportui per metus nuo šiol bus skiriama didesnė suma nei, pavyzdžiui, turtingiausio šalies profesionalaus klubo Kauno „Žalgirio“ biudžetas – 10,7 mln. eurų.

Be to, panaikinus ligšiolinį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, pakeista lėšų skirstymo tvarka, kuri buvo kritikuojama dėl skaidrumo stygiaus.

Naujo modelio diegimas užsitęsė, dėl to pinigų dalybos startuos vėliau nei įprasta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) antradienį paskelbė kvietimą teikti paraiškas, o paskirstytas fondas gali būti ne anksčiau nei po dviejų mėnesių – balandžio pabaigoje.

Naująjį Sporto rėmimo fondą administruos nebe paskutinius mėnesius skaičiuojantis Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD). Projektus vertins ir jų įgyvendinimą prižiūrės Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri bus atsakinga už sporto bazių plėtrą ir remontą, bei Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF). Pastarasis rūpinsis visų likusių sričių projektais.

Naujiems administratoriams reikės didesnių išteklių nei anksčiau. Pavyzdžiui, 2017 metų ataskaitoje nurodoma, kad fondo administravimo išlaidos sudarė tik 1 proc. turimų lėšų – 67 tūkst. eurų.

Vyriausybės sausio pabaigoje patvirtintame Sporto rėmimo fondo finansavimo tvarkos apraše administravimui numatyta skirti 3,5 procento metinio biudžeto. Šiemet tai sudarytų 476 tūkst. eurų.

Planuota, kad didžiąją dalį šios sumos naujiems etatams ir paraiškas vertinsiančių ekspertų samdymui panaudos ŠMPF. Bet konkrečios sąmatos ŠMPF atstovai DELFI teigė negalintys pateikti, nes pertvarką stabdo neišspręsti teisiniai klausimai: įstatymai verčia keisti ŠMPF juridinę formą iš labdaros ir paramos fondo į viešąją įstaigą. Todėl bent kol kas formaliu administratoriumi bus pati ministerija.

Per 40 dienų fondą paskirsčiusi chebrytė gaus pusę milijono pajamų. Pasakykite, koks dar verslas ir kurioje šalyje tiek uždirba? Kas per titaniškas darbas, kad jam tokie pinigai reikalingi?
Algis Vasiliauskas

Didesnės išlaidos – geresnė kokybė?

Pusė milijono eurų – daugiau nei maksimali suma, kurios pareiškėjai gali prašyti iš fondo. Kodėl taip smarkiai augs administravimo išlaidos?

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, nors iki šiol kaštai būdavo gerokai mažesni, bet ir fondo kontrolė – silpna bei neefektyvi.

„Anksčiau fondą administravo prastai. Pasižiūrėkite, kiek suplaukdavo skundų. Nebuvo jokios stebėsenos, veiksmingumo vertinimo, nebuvo gero registro, paraiškų rengėjų mokymų. Visą tai reikia sutvarkyti, o be atitinkamų žmogiškųjų išteklių to nepadarysi. Efektyvus ir skaidrus administravimas – labai svarbu, jis smarkiai lemia projektų kokybę. O 4 procentų marža – minimalus standartas, niekur panašiuose fonduose nerasite mažesnės“, – DELFI sakė ministras.

Algirdas Monkevičius
Algirdas Monkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI kalbinti sporto federacijų atstovai sutinka, kad stiprinti fondo administravimą ir priežiūrą buvo būtina.

„Anksčiau paraiškų vertinimas mums kėlė daug klausimų. Džiaugiamės, kad yra naujas fondas, tikimės, kad dabar lėšos bus skirstomos skaidriau ir objektyviau. Raginsime savo narius teikti paraiškas, nes pinigų fizinio aktyvumo skatinimui numatyta tikrai nemažai“, – svarstė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas.

„Permainos – pozityvios. Fondo biudžetas išaugo, ir taip valdyti, kaip buvo iki šiol, nebebūtų išėję. Logiška, kad ministerijos struktūra atliks didžiąją darbo dalį, o komisijai teks stebėtojos vaidmuo. Manau, nauja sistema – pakankamai demokratiška. O jei išbandžius ją kažkas bus blogai, visada bus galima pakeisti“, – antrino ankstesnei fondo tarybai priklausęs ir vienu metu jai pirmininkavęs Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.

Vis dėlto ne visi buvę jo kolegos pokyčius vertina palankiai.

Nenori prarasti įtakos

„Neturiu žodžių. Jei anksčiau užtekdavo vieno procento ir dar pinigų likdavo, tai dabar per 40 dienų fondą paskirsčiusi chebrytė gaus pusę milijono pajamų. Pasakykite, koks dar verslas ir kurioje šalyje tiek uždirba? Kas per titaniškas darbas, kad jam tokie pinigai reikalingi?

Nesąmonė. Jeigu kažkas turi per daug darbuotojų, tegu optimizuojasi, o ne ieško, kaip pašerti visą šitą armiją. Sportui iš tų pinigų nieko neliks, matysime juos kaip savo ausis“, – kalbėdamas su DELFI, kylančiais administravimo kaštais stebėjosi asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.

Jo neguodžia, kad liūto dalis dvigubai išaugusių Sporto rėmimo fondo lėšų atiteks būtent masinio sporto projektams.

Asociacija „Sportas visiems“ ir jos narės įprastai būdavo stambiausi šios srities fondo recipientai, kuriems skiriama parama skaičiuota šimtais tūkstančių eurų.

O pats A. Vasiliauskas yra lėšas skirsčiusios penkių asmenų fondo tarybos senbuvis, kurį laiką ėjęs ir tarybos pirmininko pareigas.

Naujame fonde taryba bus išplėsta greta visuomeninių organizacijų vadovų įtraukiant valstybės institucijų atstovus ir virs komisija, kuriai bus paliktas tik patariamasis balsas.

Gautas paraiškas atrinks ir vertins CPVA ir ŠMPF kartu su pasitelktais ekspertais, o komisija tik teiks rekomendacijas, ar finansuoti projektus, tačiau negalės siūlyti paramos dydžio. Galutinius sprendimus dėl lėšų paskirstymo priims ministras arba jo įgalioti CPVA ir ŠMPF vadovai.

„Viskas sukratyta į vienus vartus. Palikta kažkokia bedantė komisija, kuri matyt turės pridengti darbelius ar sprendimus, nežinau, kaip čia įvardinti. Jeigu komisija negali koreguoti sumų, jos sprendimai nėra privalomi, jeigu kažkokia kontora gali į ją nusispjauti, tai galite įsivaizduoti, kaip viskas atrodys. Komisija turi turėti teisių, o jei ji – tik kaip kalėdinės eglutės puošmena, kam išvis joje būti?

Anksčiau buvo puikiausi nuostatai, kodėl reikėjo juos keisti? Galėjo tiesiog išvaikyti visą mūsų tarybą, jeigu mes jau praradome pasitikėjimą. Nors per tiek metų niekam nebuvo paskelbti įtarimai, nei STT, nei FNTT nieko neapkaltino. Viskas – gandų lygyje, bet tiek to, žmonės turi teisę“, – nauja tvarka piktinosi A. Vasiliauskas.

Algis Vasiliauskas, Vytas Nėnius
Algis Vasiliauskas, Vytas Nėnius
© DELFI / Karolina Pansevič

R. Kveselaitis – taip pat ilgametis ankstesnės fondo tarybos narys – jam nepritaria.

„Nebūtina pačiam sėdėti ant to puodo ir dalinti. Man atrodo, komisijai pakaks teisės atšaukti paraišką ir pareikalauti ją vertinti iš naujo“, – svarstė LSFS prezidentas.

Sporto rėmimo fondo tvarkos apraše numatyta, kad fizinio aktyvumo skatinimui bus skiriama 50 proc. fondo biudžeto, inventoriaus įsigijimui – 20 proc., renginių organizavimui – 15 proc., bazių plėtrai ir remontui – 10 proc., kvalifikacijos tobulinimui – 5 proc.

10 proc. kiekvienos srities finansavimo turės būti panaudota neįgaliųjų sporto plėtrai.

Prašoma suma negalės būti mažesnė nei 3 tūkst. eurų ir ne didesnė kaip 450 tūkst. eurų. Projekto vykdytojai turės pridėti ne mažiau nei 7 proc. nuosavų ar kitų šaltinių lėšų, projekto administravimo išlaidos negalės viršyti 15 proc. bendros sumos, o jo įgyvendinimo trukmė turės būti ne ilgesnė kaip ketveri metai.

Iki šiol į fondą keliaudavo 10 proc. praėjusių metų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei 1 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. 2019 metais pastarasis rodiklis dvigubėja, 2020-aisiais turėtų pasiekti 2,5 proc., o 2021-aisiais – 3 proc.

Tad per trejus metus bendra fondo lėšų suma turėtų išaugti nuo 6,6 iki maždaug 20 mln. eurų.

Vėl dairosi viceministro

Iki šiol fondą administruodavęs KKSD iki ateinančios liepos turėtų būti integruotas į ŠMSM ir virsti ministerijos departamentu taip užbaigiant sporto valdymo reformą.

Anot ŠMSM kanclerio Tomo Daukanto, iš ilgametės būstinės sostinės Žemaitės gatvėje į ministerijos rūmus senamiestyje turėtų persikelti 12-15 specialistų. Dabar KKSD turi 34 etatus.

Praėjusiais metais planuota įsteigti ir naują viceministro sportui pareigybę, bet šio mėnesio pradžioje DELFI kalbintas A. Monkevičius suabejojo tokia perspektyva. Mat premjerui Sauliui Skverneliui nusprendus pakeisti ministrę Jurgitą Petrauskienę, ŠMSM apskritai buvo likusi be viceministrų, kurių pamainos paieškos užtruko.

Dabar, paskyrus du naujus ministro pavaduotojus, teigiama, kad ateityje bus ir trečiasis.

„Ministras susitikinėja (su kandidatais – DELFI), kalbina. Viceministro sportui, galbūt ir neformaliam ugdymui, pareigybė tikrai bus. Kitas klausimas, kada“, – sakė T. Daukantas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.8000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Košmariška mačo pabaiga kainavo Lietuvos rinktinei pergalę prieš lenkus (7)

Lietuvos ledo ritulio rinktinė antradienį Elektrėnuose patyrė apmaudų pralaimėjimą...

Geriausias šalies snieglentininkas Morauskas – apie pasibaigusį sezoną, krepšinį ir olimpines viltis

Europos jaunimo olimpinio žiemos festivalio Sarajeve sidabrinis prizininkas snieglentininkas...

Aliaskoje vykusiame konkurse slidininkai stengėsi čiuožti sniegu ir vandeniu

Kas nutiktų, suderinus slidinėjimą sniegu ir vandens slidinėjimą? Būtų šlapia. Praėjusį...

Dailiojo plaukimo atstovė Ambrazaitė varžybose Kazanėje – septinta (1)

Kazanės Vandens sporto rūmuose vyko jau trečiasis FINA rengiamų Dailiojo plaukimo pasaulinės...

Lietuvių pasirengimas paralimpinio bilieto medžioklei – Japonijoje (1)

Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė pirmadienį išvyko į Japoniją. 2016 m. Rio de...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Kaip žadama kovoti su geriančiomis nėščiosiomis ir ko imsis mokytojai, jei nebus gerinamos darbo sąlygos? vyksta apklausa

Kaip valdžia žada kovoti su geriančiomis nėščiosiomis? Kas padėtų apsaugoti dar negimusius...

Pritarė atlyginimų biudžetininkams didinimui: kai kurių darbuotojų algos kils 15 proc. (89)

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė darbo grupės parengtai viešojo sektoriaus...

Norintiems įsirengti saulės elektrinę – nemenka valstybės parama, tačiau reikia paskubėti (57)

Artėjant gegužės mėnesiui Energetikos ministerija ragina individualių namų gyventojus...

Rusijos žurnalistas: Putinui – trigubas iššūkis. Ir veikti reikia jau dabar (107)

Balandžio 21-ąją Ukraina galutinai ir negrįžtamai tapo demokratija. Nuo šios istorijon...

Įspėja: Lietuvos link nuo Baltarusijos atslenka dūmai padidėjusi oro tarša, rekomenduoja vengti atvirų erdvių miestuose (252)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba trečiadienį pranešė, kad 7 val. ryto Lietuvos laiku...

Mėnulis tampa ambicingu siekiu automobilių gamintojams (11)

Kita nauja dar neatrasta žemė automobilių gamintojoms galėtų būti Mėnulis .

Restoranų gidas: 47 vietos, kur skaniai pavalgyti Vilniuje (1)

Kulinarinės patirtys tampa vis svarbesne kelionių dalimi. Garsas apie išskirtinius restoranus...

Tragedijos buvo galima išvengti: Indijos žvalgyba teigia perdavusi informaciją apie planuojamus sprogdinimus ir netgi įvardino organizatorių „nusikalstamas aplaidumas“ (9)

Iš anksto pateikti įspėjimai, kuriuos Indijos žvalgybos tarnybos perdavė Šri Lankos...

Streikavę mokytojai vėl nubudo: reikalauja naujų algų ir bent dvigubai didesnių įkainių (641)

Pernai streikavusios profsąjungos mokytojai trečiadienį vėl reikalavo valdžios didinti algas ir...

Ugnė Galadauskaitė pasidalijo jai itin brangia nuotrauka iš sesers vestuvių: niekam nekyla klausimų, kad esame giminės (89)

Televizijos laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė gana retai atvirauja apie savo asmeninį gyvenimą,...