Savaitgalį aukso medalį iškovojusios irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė pirmadienio vakarą sugrįžo į Vilnių, kur viena iš merginų gyvena ir treniruojasi. Tačiau, anot I. Daukantienės, sąlygos sostinėje treniruotis irkluotojams – ne pačios geriausios.
„Mildutė Valčiukaitė yra vilnietė, o Vilniuje irklavimo bazės nėra. Yra nuomojamos patalpos iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“, kur yra įkurtas penkių vietų irklavimo žiemos baseiniukas, šiek tiek sunkumų kilnojimo prietaisų ir krepšinio salė. Tai yra viskas, ką turi Vilniaus miesto irkluotojai. Be abejo, yra puiki irklavimo bazė Trakuose, tačiau patys suprantate, kad žiemą ten nelabai yra ką veikti. Reikalinga bazė Vilniuje“, – sako Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė, pasak kurios, finansavimo irklavimui trūksta.
Lietuvos irklavimo federacijai 2013 metams yra skirti 193 100 Lt. Tačiau, Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus K. Rimšelio teigimu, pinigai šiai sporto šakai taip pat skiriami ir iš Lietuvos olimpinio sporto centro, tad bendra suma yra daug didesnė.
„Mes ne federacijas finansuojame, valstybė finansuoja sporto šakas. Ši sporto šaka viso gavo 1 193 100 Lt. Čia yra tiksli informacija, todėl, kad [pinigai] dar eina per Olimpinį sporto centrą – per jį apmokamos algos treneriams ir stipendijos, bet šito mes neskaičiavome. Per šį centrą apmokamos ir stovyklos“, – aiškina K. Rimšelis.
Jis pabrėžia, kad valstybė nefinansuoja poreikių, o sporto šakas pagal galimybes. Anot jo, yra tendencija finansavimą didinti.
„2014 metais bus šviesesni negu 2013-i“ Paklaustas, ar laimėti medaliai gali pakeisti esamą padėtį, K. Rimšelis tikina – be jokios abejonės. Pasak specialisto, beveik visose Europos Sąjungos šalyse įtaką sporto šakos finansavimui turi du faktoriai: sporto šakos laimėjimai ir jos masiškumas.
Daug norinčių irkluoti, mažai vietų
Tuo metu pasiteiravus, ar irklavimo sporto šaka populiari tarp Lietuvos jaunimo, Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė I. Daukantienė tvirtina, kad norinčių irkluoti mūsų šalyje yra tikrai daug.
„Mums iš tikrųjų labiau trūksta darbo vietų, irklavimo bazių, nes treneriai negali priimti sportuoti tiek žmonių, kiek yra norinčių. Dauguma jų vis tiek lieka ant kranto, bėgioja krosus, o po ilgų savaičių bėgiojimo jie išeina į lengvąją arba į sunkiąją atletiką po štangos kilnojimo. Visus susodinti į valtis yra neįmanoma. Reikalinga ir materialinė bazė, ir daugiau trenerių, ir apsaugos ant vandens. Šitoje vietoje iki begalybės išsiplėsti nebegalime“, – apgailestauja I. Daukantienė.
Dabar dalis Trakų irklavimo bazės priklauso Lietuvos policijai. Visą Trakų irklavimo bazę atidavus sportininkams, vietų, kur sportuoti, tikrai padaugės, teigia K. Rimšelis. Jo manymu, tai turėtų įvykti maždaug 2015 metais.
„Mes į Trakus žiūrime ganėtinai atsakingai – naują trasą įrengėme, ir tai padarė ta pati kompanija, kuri įrengė olimpinę trasą Londone. [...] Patys sportininkai džiaugiasi, kad plaukioja kaip atvirutėje. Nėra geresnės senosios sostinės reklamos kaip kad irklavimas ir Trakų irklavimo trasa“, – pabrėžia K. Rimšelis.
Jis pasakoja, kad šiemet pradėtas skaičiuoti sporto indėlis į šalies ekonomiką, ko esą iki šiol nebuvo daroma. Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius tikisi, kad per du metus turėtų išryškėti ir šio tyrimo rezultatai.
„Ir tada bus galima kalbėti konkrečiai, kiek sukuriama darbo vietų, kiek pinigų sugrįžta. [...] Net sporto infrastruktūros statymas taip pat yra darbo vietų kūrimas. Turiu tikslą, kada mes kalbame apie sporto sferos finansavimą, parodyti realų sporto kaip ekonominį veiksnį. Kad čia nėra tokie išlaikytiniai, kurie prašo sportui pinigų, jie yra ekonominis veiksnys“, – akcentavo K. Rimšelis.
