- Šie metai tau buvo patys sėkmingiausi. Kaip pats vertini pasiektus laimėjimus? – LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ paklausė A. Šidlausko.
- Šie metai tikrai buvo patys geriausi mano sportinėje karjeroje. 50 m krūtine rungtyje pasiekiau 27,75 sek. rezultatą, o 100 m įveikiau per 1 min. 0,83 sek. Palyginti su ankstesniais metais, mano rezultatai labai pagerėjo, tarp bendraamžių Lietuvoje išsiveržiau į priekį. Už tai esu dėkingas savo trenerėms Inai Paipalienei ir Židrūnei Budrienei bei Lietuvos plaukimo federacijos prezidentui Tomui Kučinskui, kuris mums, plaukikams, daug padeda, sudaro galimybę treniruotis užsienyje. Anksčiau treniruodavausi tik Lietuvoje.
Visada tikėjau, kad galiu tapti Europos ir pasaulio jaunimo čempionu, o dabar tikiuosi iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Mano rezultatai yra aukštoki, bet šis sezonas parodė, kad galiu plaukti dar greičiau. Įvykdžiau visus trenerių planus, nepakluso tik olimpinis A normatyvas, iki kurio pritrūko 0,26 sek. Manau, kitų metų pradžioje šį normatyvą turėčiau įvykdyti. Dabar pagrindinis mano tikslas – išlaikyti tokią sportinę formą ir ją po truputį gerinti.
- Pasaulio jaunimo čempionate Singapūre norėjai pagerinti 50 m krūtine pasaulio jaunimo rekordą, bet svajonė neišsipildė. Ar nenusiminei?
- Truputį nusiminiau. Singapūre turėjau paskutinį šansą jį pagerinti. Sezonas jau baigėsi, o kitais metais rungtyniausiu vyrų grupėje. Per Europos žaidynes Baku iki pasaulio jaunimo rekordo pritrūkau vos 0,01 sek. Kai sužinojau, kad nuo rekordo mane teskyrė akimirka, buvo apmaudu.
- Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino tavo pergalę Singapūre ir atsiuntė sveikinimą, o po pergalės Europos žaidynėse buvai pagerbtas ir Prezidentūroje. Ar tai didelė motyvacija tobulėti?
- Žinoma. Man patinka garsinti Lietuvą, be to, labai noriu, kad visi vaikai išmoktų plaukti, kad į plaukimą ateitų jaunų talentų ir jie išaugtų tokie kaip Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Danas Rapšys.
- Tau aštuoniolika metų. Kaip mėgstama sakyti, dar viskas prieš akis. O kokie artimiausi planai?
- Pirmiausia noriu patekti į olimpines žaidynes ir ten plaukti pusfinalyje. Žinau, kad tai padaryti bus labai sunku, nes 100 m krūtine distancijoje rungtyniaus visi geriausieji. Manęs, pirmus metus iš jaunimo patekusio tarp vyrų, lauks didelis išbandymas.
- Mokaisi Panevėžio J. Miltinio gimnazijos dvyliktoje klasėje. Kaip buvai sutiktas rugsėjo 1-ą?
- Visa gimnazijos vadovybė, mokytojai, auklėtoja Gitana Čerkienė džiaugėsi, kad garsinu gimnaziją, iš pagrindinių metų varžybų parvežu medalių. Buvau visiems gimnazistams gražiai pristatytas ir išliaupsintas.
- Kaip tapai plaukiku? Žinau, kad tave, tada dar pirmoką, prieš vienuolika metų į plaukimo baseiną nuvedė pusbrolis. Pusbrolis Justas pakvietė į „Žemynos“ mokyklos baseiną šiaip paplaukioti, o ne lankyti treniruočių, nes turėjau bėdų dėl nugaros.
- Plaukimas iš karto patiko. Pradėjau su pradinukais, o vėliau patekau į didesnio meistriškumo plaukikų grupę. Iš pradžių tobulino trenerė Jūratė Klimavičienė, o prieš trejus metus pati trenerė pasiūlė pereiti pas I. Paipalienę ir Ž. Budrienę.
- Ar iš karto suradai savo plaukimo stilių – krūtine?
- Trenerės pamatė, kad geriau už kitus plaukiu krūtine, todėl pradėjau daugiau dėmesio skirti šiam plaukimo stiliui.
- Viename interviu prasitarei, kad su plaukimu norėtum atsisveikinti po Tokijo olimpinių žaidynių. Gal ten žadi laimėti aukso medalį?
- Jeigu viskas bus gerai, leis sveikata ir rezultatai gerės, bus galima rengtis ir dar vienai olimpiadai.
- Treniruojiesi kartu su D. Rapšiu. Abu esate draugai?
- Taip, kartu ne tik treniruojamės, bet ir važinėjame į varžybas, žiūrime filmus. Kaip draugas, jis mane labai motyvuoja, ragina daug treniruotis, sako, kad sunku būna per treniruotes, o varžybose – lengviau.
- Ar tavo tėvai irgi buvo sportininkai, gal netgi plaukikai?
- Mama žaidė rankinį ir krepšinį. Turiu jaunesnį brolį Paulių, anksčiau jis kelerius metus lankė plaukimo pratybas, bet dabar jau nesportuoja. Tėveliai iš pradžių daug finansiškai padėjo, bet prieš porą metų, pradėjęs gauti stipendiją, šios jų paramos atsisakiau.
- Kur ketini vykti studijuoti baigęs gimnaziją – į Didžiąją Britaniją ar JAV?
- Trenerė Ž. Budrienė siūlo vykti studijuoti į Ameriką. Ir pats norėčiau pabūti kitoje aplinkoje, susipažinti su amerikietišku plaukimu. Bet dar nesu apsisprendęs, manau, daug aiškiau bus po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
- Kuris Lietuvos plaukikas tave labiausiai motyvuoja?
- Mano draugas, Europos jaunimo čempionas D. Rapšys, kuris mane motyvuoja labiau už kitus, netgi už treneres. Jis už mane vyresnis, labiau patyręs, daugiau visko žino.
- Kaip leidi laisvalaikį, kam teiki pirmenybę?
- Kaip ir dauguma jaunuolių, mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus.
- Jeigu nebūtum plaukikas, kokią sporto šaką pasirinktum?
- Gal lengvąją atletiką, nes esu judrus, arba tinklinį, kurį žaidžiu per tarpklasines varžybas.
- Kurioje šalyje norėtum gyventi?
- Apie tolesnį gyvenimą dar negalvoju, šiuo metu smagu gyventi Lietuvoje. Man patrauklus Panevėžys – mažas miestas, nėra transporto spūsčių. Po treniruočių į namus pėsčiomis pareinu per 10 minučių. Balandžio mėnesį man sukako aštuoniolika, mokausi vairuoti mašiną. Jos dar neturiu, bet jeigu gausiu premijų už pergales – nusipirksiu.
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas yra pasakęs, kad jei surinksiu tris pliusus už svarias pergales, o jų jau turiu du, gal ir BMW mašiną iš salono gausiu. Per Europos vyrų čempionatą reikia patekti į finalą – ir trys pliusiukai būtų!
- Jeigu Panevėžyje būtų 50 m ilgio plaukimo baseinas, ar tavo rezultatai būtų dar geresni?
- Manyčiau, kad taip. Tada nereikėtų važinėti į treniruočių stovyklas, sutaupyčiau laiko pamokoms ruošti. Jeigu Panevėžyje iškiltų 50 m ilgio plaukimo baseinas, būtų labai gerai. Senasis baseinas galėtų būti skirtas vaikams mokyti plaukti, o naujasis – didelio meistriškumo sportininkams. Bet Panevėžys netgi tokiomis sąlygomis nuo senų laikų sugeba išugdyti didelio meistriškumo plaukikų.
- Ko reikia, kad atsistotum ant olimpinės pakylos?
- Reikia labai daug treniruotis, o ne simuliuoti, ką darydavau prieš dvejus metus. Tada trenerė dažnai bardavo, klausdavo, ką čia išdarinėju, juk ne dėl jos, o dėl savęs plaukiu.
Plaukiko trenerės Inos Paipalienės komentaras:
„Kai Andrius pateko į mūsų grupę, turėjo daug silpnų vietų: technika, startas, posūkis. Šiemet po ypač didelių pastangų techniką daugmaž pavyko ištaisyti, jis jau plaukia normaliau. Kai kas sako, kad Andrius atsirado iš niekur. Tikrai taip nėra, jis buvo kandidatas atstovauti šaliai olimpiniame jaunimo festivalyje, bet liko už borto, nes išvažiavo Paulius Grigaliūnas.
Tačiau buvo matyti, kad Andrius gali gerai plaukti, todėl pernai lapkritį LPF prezidento T. Kučinsko paprašėme jį prijungti prie D. Rapšio, kad abu kartu galėtų važinėti į treniruočių stovyklas. LPF vadovas šiam sumanymui uždegė žalią šviesą. Tai, kad Andrius šiemet pasiekė tokių puikių rezultatų, didelis ir D. Rapšio nuopelnas. Jo dėka Andrius tapo atsakingesnis, valingesnis, labiau motyvuotas, kitaip pradėjo žiūrėti į plaukimą ir apskritai per šį trumpą laikotarpį labai pasikeitė.
Spalio mėnesį jau prasideda pasaulio taurės varžybos, tačiau jos vyksta labai toli nuo mūsų, kituose žemynuose. Kita vertus, netikslinga dabar jose dalyvauti, nes po įtempto sezono per tokį trumpą laiką joms būtų neįmanoma gerai pasirengti. Olimpinį A normatyvą bandysime šturmuoti kitų metų sausio pabaigoje Amsterdame per tarptautines varžybas, o jeigu nepasiseks – per Europos čempionatą gegužę.“
