1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkurtajam Seimui paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija paskelbė kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos.
Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas – 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o po pusmečio vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas ir pirmasis istorijoje medalis.
Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924-ųjų vasaros ir 1928-ųjų žiemos bei vasaros žaidynėse, tačiau tuomet medalių nebuvo laimėta. Istorinis medalis buvo ne bet kokios prabos, o auksinės – 1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonoje vykusiame disko metimo rungties finale Romas Ubartas įrankį nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu ir medalininku.
„1992 metų olimpinėse žaidynėse jau dalyvavome kovodami už savo brangią Lietuvą – atsakomybė ir motyvacija buvo visai kita, o pats didžiausias jausmas buvo, kai stovėjau ant pakylos, kai himnas skambėjo ir trispalvė kilo. Man toks jausmas buvo pirmą kartą – jaučiausi įdomiai, visiškai kitaip nei anksčiau“, – prisiminė R. Ubartas.
Legendinis Lietuvos sportininkas savo kraityje turi ir olimpinį sidabro medalį, iškovotą 1988 metais, atstovaujant SSRS rinktinei. Bet kaip sako – šie medaliai nesulyginami ne tik dėl jų spalvos.
„Yra toks žodis euforija, tai ji buvo mane apėmusi – jausmą labai sunku apsakyti, visa tai reikia pajusti. Bet žinau, kad buvau labai laimingas, jog pateisinau atsakomybę, nes ji buvo didžiulė, nes žmonės tikėjosi medalio. Ir kai man pavyko – jaučiausi laimingas, kaip devintame danguje. O dar už Lietuvą dalyvaudamas… Neapsakomas jausmas“, – atviravo 59 metų buvęs atletas.
Po dviejų dienų Lietuvos medalių kraitį papildė ir vyrų krepšinio rinktinės nariai. „Kita Svajonių komanda“ vadinama ekipa su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir kitais legendiniais šalies krepšininkais priešakyje mažajame finale 82:78 laimėjo principinę dvikovą prieš Jungtinę komandą, kurią sudarė žaidėjai iš NVS šalių.
Identiškai vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai finišavo ir 1996-aisiais Atlantoje bei 2000-aisiais Sidnėjuje, o be jų trimis olimpiniais medaliais pasigirti gali dar ir legendinis šalies disko metikas Virgilijus Alekna. Jis auksą iškovojo tiek 2000, tiek 2004 metais, o 2008-aisiais pasidabino bronzos medaliu.
Lietuva be R. Ubarto ir V. Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus. Tiksliau – olimpines čempiones. Tai – dabar LTOK prezidentės pareigas einanti Daina Gudzinevičiūtė, 2000 metais triumfavusi stendinio šaudymo tranšėjinėje aikštelėje rungtyje, ir 2012-aisiais auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Pastarosios vyras, taip pat penkiakovininkas, Andrejus Zadneprovskis savo kolekcijoje turi du olimpinius medalius – 2004-ųjų sidabrą ir 2008-ųjų bronzą. Du medalius yra iškovojusi ir septynkovininkė Austra Skujytė. Tiesa, jeigu 2004 metais sidabrą ji atsiėmė ant apdovanojimų pakylos Atėnuose, tai 2012-ųjų bronza ant kaklo lengvaatletei buvo užkabinta tik 2019 metais, kuomet diskvalifikuotos buvo dvi nusižengusios sportininkės.
Pagal identišką scenarijų 2008-ais Pekine Mindaugo Mizgaičio iškovota bronza po devynerių metų virto sidabriniu apdovanojimu – jį atletui įteikė Vilniuje viešėjęs pats Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.
Iš viso mūsų šalies sportininkai per 30 metų laimėjo po 6 aukso ir sidabro bei net 13 bronzos medalių. Visi jie iškovoti buvo vasaros olimpinėse žaidynėse.
„Kai stovėdavau ant pakylos, spausdama medalį prie krūtinės ir žiūrėdama kaip kyla Lietuvos trispalvė, kiti galvodavo: „Jai sekasi!“. Taip, man sekasi, nes, visų pirma gimiau laisvoje ir nepriklausomoje šalyje, kurioje nebevyko kariniai konfliktai ir šalis vystėsi įvairiose srityse, taip pat ir sporte.
Man sekasi, nes aš galėjau rinktis iš daugybės saviraiškos formų. Man sekasi, nes galėjau sekti pėdomis tų, kurie atkūrus nepriklausomybę neturėjo tinkamų sąlygų, bet turėjo didžiulį norą garsiai parodyti visam pasauliui, kas yra Lietuva. Man sekasi, nes jaučiu didžiulį tautiečių palaikymą. Man sekasi, nes galiu būti dalele nepriklausomos Lietuvos ir apie ją kalbėti garsiai“, – apie galimybę vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius emocingai kalbėjo irkluotoja Milda Valčiukaitė.
Ji kartu su Donata Vištartaite savo debiutinėse olimpinėse žaidynėse 2016 metais Rio de Žaneire pasipuošė bronziniu apdovanojimu moterų porinių dviviečių valčių irklavimo varžybose.
Per 15 olimpinių žaidynių šiuo 30 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu šalies garbę iš viso gynė 299 skirtingi sportininkai – 271 vasaros ir 28 žiemos sporto šakų atstovai.
Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo:
Auksas
- 1992 m. – Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2000 m. – Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšėjinė aikštelė)
- 2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2004 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
- 2012 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
Sidabras
- 2004 m. – Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2004 m. – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2008 m. – Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, „Laser Radial“ klasė)
- 2008 m. – Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės)
- 2016 m. – Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė)
Bronza
- 1992 m. – vyrų krepšinio rinktinė
- 1996 m. – vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. – vyrų krepšinio rinktinė
- 2000 m. – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2000 m. – Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės)
- 2008 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- 2008 m. – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- 2012 m. – Aleksandr Kazakevič (graikų-romėnų imtynės)
- 2012 m. – Evaldas Petrauskas (boksas)
- 2012 m. – Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė)
- 2016 m. – Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė)
- 2016 m. – Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
- 2016 m. – Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas)
