Kalnus jie nusprendė šturmuoti tokia tvarka, kuri sutrumpintų jų kelionės ilgį ir aukštį, kurį jiems tektų įveikti. Kad lengviau pasiektų aukštesnes viršukalnes, jų maršrute buvo ir 4 tūkst. metrų nesiekiančių kalnų.
Pagal planą jie pirmiausia kopė į Jungfraujocho viršukalnę, stūksančią 3 428 m virš jūros lygio. Tada per Jungfraufirno ir Griunego kalnus (3 860 m) atakavo Monchą (4 108 m) ir Jungfrau (4 156 m).
Čiuožiant naktį, buvo matyti, kaip į kalną kyla, o tuomet leidžiasi jų žiburiai. Po šešių valandų ir 17 minučių - gerokai anksčiau, negu planavo - jie pasiekė Gros Griunhorą (4 051 m). Toliau jų sąraše laukė Hinter Fišerhorno (4051 m) ir Gros Fišerhorno viršukalnės, kurias jie įveikė iki 8 val. 47 min. vietos laiku.
Nuo čia prancūzas ir šveicaras pasuko prie Finsterarhorno (4 270 m), aukščiausios Berno Alpių viršukalnės, ir galiausiai, prie Alečhorno (4 195 m), kurį pasiekė per 20 valandų nuo savo žygio pradžios.
Jie paskaičiavo, kad jų kelionė pagal ilgį siekė 65 km, o kopdami į viršų jie įveikė iš viso 7 tūkst.