Tai aukščiausias pasiekimas tarp mūsų šalies kadetų (iki 18 metų) pasaulio čempionatuose. Iki šios dienos aukščiausiai užkopęs buvo Mindaugas Ežerskis. Tituluotas imtynininkas 1993 metais Luenene (Vokietija) vykusiose pasaulio jaunių pirmenybėse užėmė aštuntą vietą.
„Džiaugiuosi kad jam pavyko, visą vasarą sąžiningai dirbo, o jei tiksliau, visus tris metus sąžiningai arė. Jis to vertas“, – po kovos pagyrimų Pauliui negailėjo jo pirmasis treneris A. Ševelkovas.
Savo programą maksimum P. Galkinas jau buvo įvykdęs. Įvertinę burtus, treneriai sudėliojo taktines schemas kovai su kiekvienu varžovu. Iki finalo Paulius kantriai ir tvarkingai vykdė visus nurodymus. Buvo akivaizdu, kad nusiteikti lemiamam šturmui, kai už nugaros patiesti keturi varžovai, yra sudėtinga.
Finale rusas Tachojevas atrodė kiek šviežesnis. 20 sekundę jis nėrė į liemenį ir iškovojo teritoriją. Atsidūręs prie kilimo krašto Paulius užsimojo atlikti metimą per krūtinę į dešinę pusę. Tačiau eksperimentas neišdegė. Rusas buvo pasiruošęs panašiam scenarijui ir pridengė P. Galkiną – 0:2. Klaipėdietis puolė į priekį, rusas ginasi, teisėjas rusą pabara už pasyvumą, bet įpėjimo neduoda.
Antrame kėlinuke Tachojevas trukteli Pauliaus rankas žemyn, išmuša iš pusiausvyros ir atlieka dviejų taškų vertės pervedimą, kurį palydi metimas su iškėlimu. Ruso persvara išaugo iki 6 taškų. P.Galkinas nusprendžia rizikuoti ir vėl prisidengia. 32 antrojo kėlinuko sekundę teisėjas sustabdė kovą ir paskelbė rusą nugalėtoju.
