Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas solimpiniam čempionui įteikė medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“.
A. Šalnai toks įvertinimas buvo visiškai netikėtas.
„Staigmena. Arūnas nieko man neminėjo, galvojau, kad susitiksime tik atsigerti kavos. Žinau, kad lapkričio mėnesį buvo renginys, kuriame pagerbti Lietuvos biatlonui nusipelnę žmonės, bet būdamas toli nuo Lietuvos per daug į tai nesigilinau. Esu labai nustebintas“, – atskleidė legendinis biatlonininkas. Jam apdovanojimas įteiktas naujame restorane „Untold“, kurio savininkas yra šalies biatlono federacijos viceprezidentas Rolandas Saladžius.
1984-ųjų Sarajevo žaidynės, kuriose A.Šalna tapo olimpiniu čempionu, visam laikui įėjo į Lietuvos sporto istoriją - su SSRS rinktine estafetėje auksą iškovojęs ignalinietis tapo pirmuoju žiemos olimpiniu čempionu lietuviu. Vėliau lietuviai žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo dar vieną aukso ir vieną bronzos medalį – tą 1988-aisiais padarė slidininkė Vida Vencienė.
A. Šalna JAV gyvena jau 26 metus. Čia visa jo šeima, verslas ir auklėtiniai. Žmona Neringa, sūnus Tautvydas ir dukra Iveta. Lietuvis į Ameriką išvyko 1991-aisiais, kuomet buvo pakviestas treniruoti JAV biatlono rinktinės.
Šiuo metu Lietuvoje vieši visa A. Šalnos šeima: žmona, sūnus ir dukra su žentu ir anūke. Būtent anūkės krikštynos Lietuvoje tapo pagrindiniu kelionės akcentu.
„Mano vaikai užaugo JAV, bet visada su malonumu atvažiuoja į Lietuvą. Valstijose yra visas jų gyvenimas. Čia mes susitinkame su giminėmis, prisimename lietuviško maisto skonį, pasivaikštome“, – sakė iš Ignalinos kilęs A. Šalna.
A. Šalnos sūnus Tautvydas anksčiau žaidė ledo ritulį, buvo kviečiamas į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines. „Mūsų šeimai tai buvo didžiulė garbė, buvome labai patenkinti. Tautvydas iki šiol palaiko ryšį su Lietuvos ledo ritulio federacija“, – besididžiuodamas savo sūnumi pasakojo A. Šalna.
Lietuvos biatlonas šiuo metu išgyvena pakilimą. Nuolat daugėja sportininkų, vis gerėja jų rezultatai. Be abejo, A. Šalna ne kartą sulaukė kvietimo grįžti ir treniruoti mūsų šalies sportininkus.
„Svarsčiau, labai daug kartų svarsčiau. Gyvenant labai toli, tai sunkiai įmanoma. Aš žinau kokybės kainą. Jeigu aš žinau, kad negaliu suteikti aukščiausios kokybės treniruočių, aš negaliu tiesiog pasiryžti pradėti dirbti. Keletą metų atgal buvau atvažiavęs į vaikų stovyklą. Pasivaikščiojome miške, šiek tiek pakalbėjome apie techniką, pašaudėme.
To neužtenka. Reikia nuolat matyti kiekvieną klaidą, ją ištaisyti, neleisti jos kartoti. Tai yra labai ilgas, kruopštus ir atsakingas darbas. Treniravimas reikalauja labai aukštos kokybės darbo, negali to darbo daryti bet kaip, jei nori iš to turėti kažkokį rezultatą. Tai yra ne tik mano įsitikinimas, tai yra mano patirtis“, – aiškino A. Šalna.
Pasak A. Šalnos, Lietuvos biatlono federacija per pastaruosius metus padarė labai didelį darbą, tačiau rasti ir išlaikyti talentus yra labai sudėtinga. „Jaunimas, vaikai žiūri į vakarus ir ieško kažkokio tai stebuklo. Biatlonas nėra stebuklas – tereikia paimti šautuvą į rankas ir stovėti su juo, dalyvauti krūvoje varžybų, kurios yra visiškai nereikšmingos iki kol pasieksi atitinkamą lygį. Tai nėra sportas, kuris apdovanoja iš karto“, – apie sunkumus kalbėjo olimpinis čempionas. Lietuvoje rengiamos jo vardo biatlono varžybos.
