2012-ieji: Londonas nenustebino?

2008 metų gegužę pradėtas statyti stadionas baigtas greičiau nei per trejus metus. Stratforde iškilęs olimpinis Londono stadionas taps centrine olimpinių ir parolimpinių žaidynių vieta. Čia vyks visi pagrindiniai 2012 metų Londono vasaros olimpinių žaidynių sporto renginiai, tarp jų – atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Olimpiados metu 80 tūkst. žiūrovų talpinsiantis stadionas taps vienu didžiausių stadionų Didžiojoje Britanijoje po Vemblio ir Tvikenhamo.

Stadioną projektavusi architektų firma „Populous“ (ji dalyvavo ir projektuojant Sidnėjaus olimpiados ANZ stadioną) jo dizainą grakščiai įliejo į natūralų šlaitą. Žemesniame stadiono gale buvo iškastos apšilimo ir persirengimo erdvės. Šią įdubą karūnavo išmontuojama lengva kelių aukštų plieno ir betono konstrukcija.

Pagaminta iš 10 tūkst. tonų plieno, ji statiniui pelnė iki šiol lengviausio olimpinio stadiono vardą. Iš pradžių konstrukciją ketinta dengti ištisiniu iš kanapių pluošto pagamintu audiniu, tačiau galiausiai pasirinktos atskiros 2,5 metro pločio audeklo juostos, kurias storais trosais 90 laipsnių kampu pritvirtinus prie žemės konstrukcijos apačioje atsivers įėjimas į stadioną. Tiesa, spaudoje buvo užsiminta, kad stadioną projektavusios komandos narys Rodas Sheardas agitavo už vientisą dangą, kuri būtų veikusi kaip ratu besitęsiantis vaizdo ekranas.

Stadioną apjuosianti iš poliesterio ir polietileno pagaminta danga bus atspausdinta naudojant saugesnius ir greitai džiūvančius UV dažus. Ją tikimasi sumontuoti artimiausiais mėnesiais. Bendra investicijų į stadiono statybą suma siekia 486 mln. svarų sterlingų (beveik 2 mlrd. litų).

Trosais sutvirtinta iš lengvos polimerinės membranos pagaminta stogo konstrukcija dengs du trečdalius sėdimųjų stadiono vietų. Atlikę tyrimus olimpiados organizatoriai nustatė, kad nedengiant stogo bet kokius stadione pasiektus pasaulinius rekordus dėl vėjo poveikio būtų galima pripažinti negaliojančiais. Dalinė stogo danga sumažina nepageidaujamų atsitiktinumų tikimybę nuo 50 iki 5 proc.

Ant 14 apšvietimo stulpų, sumontuotų 60 metrų aukštyje virš varžybų aikštės (jie yra 28 metrų aukščio ir sveria 34 tonas), galima sutalpinti po 44 prožektorius, tad ir tamsiausią vakarą čia bus šviesu kaip dieną. Prie aikštės įrengta 700 kambarių, 8 persirengimo patalpos ir 4 maldos kambariai. Penki tiltai stadioną sujungia su likusia olimpinio parko dalimi.

Arenos viduje nebus maitinimo vietų, vietoj jų architektai suplanavo poilsio zonas už stadiono ribų. Jos nusižiūrėtos nuo sėkmingai veikusių aistruolių zonų 2006 metų pasaulio futbolo čempionate Vokietijoje, kur žmonės susirinkdavo pavalgyti, atsigerti ir kartu didžiuliuose ekranuose stebėti, kas vyksta aikštėje.

Planuojama, kad po žaidynių olimpinis stadionas bus išnuomotas surengus viešąjį konkursą. Kol kas galimi pretendentai bei konkurentai yra „West Ham United“ ir „Tottenham Hotspur“ futbolo klubai. 2010 metų gegužę „West Ham United“ drauge su Londono Niumano municipaline taryba pateikė siūlymą sumažinti stadiono talpą iki 60 tūkst. vietų ir išlaikyti lengvosios atletikos treką. „Anschutz Entertainment Group“ (vienas didžiausių pasaulyje sporto vietų, renginių bei komandų savininkų) ir „Tottenham Hotspur“ klubo konsorciumas pasiūlė nugriauti stadioną ir vietoj jo pastatyti naują 60 tūkst. vietų futbolo stadioną. Kol kas komitetas ir Jungtinės Karalystės lengvosios atletikos pirmininkas pirmenybę teikia „West Ham United“ siūlymui, tačiau dėl teisinių ginčų su konkurentais sprendimas atidėtas.

Ir vienas, ir kitas variantas pakenktų vadinti šį stadioną tvariosios architektūros pavyzdžiu: jei bus nuspręsta jį sumažinti, liks nebereikalinga sudėtinga stogo konstrukcija, bus pašalintos kėdės. Jei bus nutarta jį išmontuoti, dar teks priskaičiuoti ir tų darbų išlaidas. Tačiau tai turbūt kaina, kurią reikia sumokėti už tokio masto žaidynes, o olimpinių statinių rekonstrukcijos, ko gero, neišvengė nė viena žaidynes rengusi šalis.

Beje, odžių Londono olimpiniam stadionui kurti neskubama. Kai kurie architektūros kritikai, lygindami su Pekino stadionu, jo dizainą vadina tragiškai nenustebinančiu ir komentuoja, esą po keleto metų istorikai 2008 ir 2012 metų olimpines žaidynes vertins kaip klastingą Vakarų nuosmukio ir Rytų pakilimo rodiklį.

2008-ieji: Pekino „Paukščio lizdas“

Olimpinėms žaidynėms pastatyto „Paukščio lizdu“ neoficialiai vadinamo nacionalinio Pekino stadiono dizainą palankiai įvertino ne vienas architektūros leidinys, o kritikai vienbalsiai pritaria, kad jis išties įsimintinas. Stadioną dengianti elipsinė tinklelių santvara – būtent dėl jos prilipo „Paukščio lizdo“ vardas – tiesiog užburia vaizduotę. Galima teigti, kad jis tapo olimpinio stadiono dizaino standartu visiems kitiems projektams.

Apie penkerius metus trukusios stadiono statybos Kinijai atsiėjo 423 mln. JAV dolerių (apie 1,1 mlrd. litų). Stadiono projektavimo darbai buvo patikėti konkursą laimėjusiai jungtinei komandai, kurią sudarė Šveicarijos architektų firmai atstovaujantys „Herzog & de Meuron“ architektai Jacques’as Herzogas, Pierre’as de Meuronas bei projekto architektas Stefanas Marbachas, kinų menininkas Ai Weiwei ir Kinijos architektūros dizaino bei tyrimų grupės (CADG) vyriausiasis architektas Li Xinggangas. Ieškodami lengvos porėtos konstrukcijos, kuri tuo pačiu būtų ir vientisas statinys, visuomeninis įvykių indas, minčių stadiono dizainui autoriai nusprendė ieškoti kinų keramikoje. Taip ir kilo „paukščio lizdo“ koncepcija – tinklinis plieninių sijų karkasas.

Stadionas susideda iš dviejų 15 metrų viena nuo kitos esančių atskirtų konstrukcijų – raudono betono įdubos su sėdimosiomis vietomis ir ją juosiančio išorinio plieninio karkaso. Konkurso reikalavimuose buvo įrašytas įtraukiamas stogas. Kūrybinė grupė paslėpė jį laikančias plienines atramas, šias suprojektavusi kaip atsitiktinį papildomo plieno elementą, įsiliejantį į likusios stadiono dalies atramas. Vidinę įdubą juosia 24 sutvirtintos kolonos. Kiekviena jų sveria 1 tūkst. tonų. Statinio simetrija tik iš pažiūros negriežta: objekto dalys beveik identiškos.

Kai 2004 metais įgriuvo tarptautinio Charles’io de Gaulle’io oro uosto terminalo stogas, Pekinas peržiūrėjo visus stambiuosius savo projektus. Buvo nuspręsta atsisakyti planuoto įtraukiamo stogo – pradinės lizdo dizainą įkvėpusios idėjos – ir 9 tūkstančiais iki 91 tūkstančio (po olimpiados vietų sumažinta iki 80 tūkst.) sumažinti sėdimųjų vietų skaičių. Atsisakius įtraukiamo stogo palengvėjo ir statinys, jis tapo atsparesnis seisminiam aktyvumui. Viršutinė stogo dalis buvo modifikuota, siekiant apsaugoti žiūrovus nuo oro sąlygų. Tolimiausia sėdimoji vieta nuo centrinės aikštės atitolusi per 140 metrų.

Stadiono statybose iš viso dirbo 17 tūkst. darbininkų. Kinai moka mobilizuoti pajėgas: pavyzdžiui, kai po žaidynių atidarymo ceremonijos beveik 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto aikštę reikėjo padengti žole (panaudota „GreenTech System“ velėna, prieš tai sėkmingai pasitelkta Atėnuose vykusioje olimpiadoje), tai buvo padaryta vos per 24 valandas.

Visas statyboms naudotas plienas – 110 tūkst. tonų – pagamintas Kinijoje. Netoli stadiono įrengta lietaus vandens rinkimo sistema, kuri išvalytą vandenį paskirsto po visą stadioną. Jis turi optimizuotą vėdinimo ir temperatūros reguliavimo sistemą, renkančią šiltą ir šaltą orą, žiemą stadioną apšildančią, o vasarą – vėsinančią.

Po olimpiados Pekino stadione toliau vyksta ir sporto, ir kitų renginių. Pavyzdžiui, pirmųjų metinių proga 2009-aisiais čia buvo atlikta opera „Turandot“. Ketinant labiau išnaudoti turimą erdvę, stadione planuojama įrengti prekybos centrą ir į aikštę žvelgiantį viešbutį. Pritraukti renginius – futbolo ar kitokius – gana sudėtinga, tačiau atrodo, kad stadionas yra gana pelningas: kasdien čia apsilanko nuo 20 iki 30 tūkst. žmonių, už įėjimą mokančių po 50 juanių (apie 21 litą). Viltys, kad stadionas taps svarbiausia visuomenine Pekino erdve, niekur nedingo.

2004-ieji: Atėnai pasirinko rekonstrukciją

Žaidynėms grįžus į savo tėvynę, sportininkams ir sirgaliams duris atvėrė atnaujintas olimpinis „Spyros Louis“ stadionas. Pastatytas 1982 metų Europos lengvosios atletikos čempionatui, rengiantis XXVIII olimpinėms žaidynėms stadionas buvo uždarytas renovacijai. Jos planuose buvo ir naujo virš abiejų stadiono šonų iškilusio stogo įrengimas.

Stogą projektavo pasaulinio garso ispanų architektas, skulptorius ir struktūrinės inžinerijos specialistas Santiago Calatrava. Nuo dviejų gigantiškų stogo arkų žemyn leidžiasi trosai, laikantys 5 tūkst. stogą formuojančių polikarbonatinių plokščių. 19 tūkst. tonų sveriantis stogas dengė 95 proc. žiūrovų vietų. Pagal projektą jis gali atlaikyti iki 120 km/h stiprumo vėją.

Stadiono rekonstrukcija kainavo 265 mln. eurų (apie 915 mln. litų), didžiąją dalį šios sumos ir sudarė stogo įrengimo darbai. Prieš renovaciją planuota, kad 105 metrų ilgio, 68 metrų pločio ir 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto stadione tilps apie 75 tūkst. žiūrovų, tačiau dėl nežinia kokių priežasčių vietų buvo sumažinta iki 71 030, o bėgimo ir lengvosios atletikos rungčių metu jų realiai tebuvo 56 700. Šiuo metu oficialiai skelbiama, kad stadionas talpina 72 080 žiūrovų, tačiau 2010 metų rugsėjį čia vykusio grupės

U2 koncerto metu susirinko maždaug 82 662 muzikos gerbėjai.

Į stadioną galima patekti pro 34 vartus – į viršutines ir apatines eiles papuolama pro atskirus įėjimus. Stadiono aikštė dengta „GreenTech System“ velėna, pasodinta moduliniuose konteineriuose su integruota drėkinimo ir drenažo sistema. Tokią pat sistemą savo „Paukščio lizdui“ po aštuonerių metų pritaikė ir kinai.
Po olimpinių žaidynių stadione nuolat vyksta sporto varžybų ir ne vienas didelis koncertas.

2000-ieji: Sidnėjaus užmojai

Naujojo tūkstantmečio žaidynės išsiskyrė didžiausiu kada nors pastatytu olimpiniu stadionu. Pradėtas statyti 1996-aisiais, duris atvėręs 1999 metais, daugiafunkcis Australijos stadiono, arba ANZ stadiono, pavadinimu žinomas statinys olimpiados sulaukė jau apšildytas ne vieno įspūdingo renginio. Daugiau kaip 110 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas tapo didelio masto urbanistinio renovacijos projekto – dabar žinomo kaip Sidnėjaus olimpinis parkas – skaisčiai spindinčiu brangakmeniu. Skaičiuojama, kad iki šiol jame jau apsilankė daugiau kaip 1 mln. žiūrovų.

Stadiono dizainą kūrusi jungtinė architektų firmų „Populous“ ir „Bligh Lobb Sports Architecture“ komanda idėją pasiskolino iš australietiškos skrybėlės „akubra“, kuri išsiskiria lenktais kraštais ir balną primenančia forma. Būtent ją ir atspindėjo 58 metrus virš stadiono iškylančio skaidraus stogo dizainas. Stogą laiko sėdimųjų vietų konstrukcijos ir dvi 295 metrų ilgio santvaros, optimizuojančios akustines stadiono ypatybes.

ANZ stadionas, kaip vėliau ir Atėnų ar Pekino stadionai, buvo projektuotas laikantis tvariosios architektūros bei statybos principų. Jis turi natūralias vėdinimo, vėsinimo bei šildymo, apšvietimo sistemas. Nuo stogo renkamas lietaus vanduo naudojamas aikštelei drėkinti. Valstybės finansuotoms stadiono statyboms išleista 690 mln. JAV dolerių (apie 1,8 mlrd. litų). Tiesa, vėliau buvo pritraukti investuotojai vardo teisėms gauti – jų vardu atitinkamai ir buvo vadinamas stadionas. 2008 metais už garbę turėti savo vardo stadioną ANZ bankas sumokėjo 31,5 mln. Australijos dolerių (apie 83 mln. litų).

Pasibaigus žaidynėms buvo atlikta dar viena 80 mln. JAV dolerių (apie 208 mln. litų) kainavusi rekonstrukcija. Nuėmus šiaurines ir pietines viršutines tribūnas, stadionas sumažintas iki maždaug 83 tūkst. vietų. Papildomos uždangos virš šiaurinių ir pietinių tribūnų nuo lietaus ir saulės apsaugo didesnę dalį vietų. Prireikus stadioną vos per 12 valandų galima transformuoti iš ovalios (ovalo formos aikštės ilgis siekia 170 metrų, plotis – 128 metrus) į stačiakampę formą. Todėl tai, ko gero, vienintelis pasaulyje stadionas, galintis priimti ir regbio, ir futbolo, ir kriketo varžybas.

1996-ieji: Atlantos šimtmečio stadionas

Atlantos olimpinių žaidynių komiteto pareigūnams ieškant vietos šimtmečio (skaičiuojant nuo pirmųjų jau dabartiniais laikais, 1896-aisiais, surengtų varžybų) olimpiadai išaiškėjo, kad tuo pačiu metu beisbolo komanda „Atlanta Braves“ jau ieškojo naujo beisbolo stadiono vietoj savo 30 metų senumo aikštės. Buvo nuspręsta apjungti jėgas ir pastatyti stadioną, kuriuo sėkmingai naudotųsi abi pusės.

1993 metais pradėjusi Šimtmečio olimpinio stadiono (Centennial Olympic Stadium) projektavimo darbus, Atlantos stadiono dizaino komanda statinio dizainą papildė išskirtinėmis detalėmis – įspūdingais milžiniškais laiptais ir atviromis aikštelėmis, iš kurių atsivėrė Atlantos senamiesčio panorama. Stadione taip pat buvo suprojektuota atminimo aikštė, kuria atiduota pagarba olimpinėms ankstesnių metų žaidynėms.

Bendra šio 85 tūkst. vietų projekto vertė, įskaitant ir vėlesnę rekonstrukciją į beisbolo stadioną nacionalinės lygos komandai „Atlanta Braves“, siekė 207 mln. JAV dolerių (apie 540 mln. litų). 170 mln. JAV dolerių (apie 440 mln. litų) šio stadiono statyboms skyrė privatūs olimpinių žaidynių rėmėjai. Kartu buvo sumažintas jo talpumas – nuo 85 iki 49 tūkst. žiūrovų.

1992-ieji: Barselona prieš 20 metų

Ispanų architekto Pere’o Domènecho i Rouros suprojektuotas olimpinis Barselonos stadionas (Estadi Olímpic de Montjuïc) pastatytas 1927 metais rengiantis tarptautinei parodai „Expo 1929“, planuojant čia rengti ir 1936-ųjų olimpines žaidynes. Tačiau teisę organizuoti jas tada gavo Berlynas.

Vis dėlto ir Barselona, ir stadionas sulaukė savo triumfo akimirkos – Ispanijai buvo patikėta rengti 1992-ųjų olimpines žaidynes. Renovacija, kuriai vadovavo italų architektas Vittorio Gregotti, buvo baigta 1989 metais.

Stadionas buvo pertvarkytas iš esmės, paliekant tik originalius fasadus. Beveik 56 tūkst. vietų stadionas (žaidynių metu – 67 tūkst.) buvo iškilmingai atidarytas čia vykusiomis Pasaulio lengvosios atletikos taurės varžybomis, o po trejų metų duris atvėrė ir olimpinėms žaidynėms.

Šiuo metu didžiausiame Ispanijos futbolo stadione treniruojasi antroji miesto futbolo komanda „Espanyol“. Jame gali sutilpti nuo 55 iki 77 tūkst. žiūrovų. Didžiausiame Ispanijos stadione vyksta visi didieji koncertai, sporto varžybos. 2010-aisiais čia surengtas XX Europos lengvosios atletikos čempionatas.