aA
Aštuoni Lietuvos biatlonininkai šiuo metu konkuruoja dėl vietų kitąmet vyksiančiose Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse. Galimybę keliauti į Pietų Korėją gaus tik keturi Lietuvos biatloninkai, kurių pavardės paaiškės po šešto pasaulio taurės etapo, vyksiančio sausio 18-21 dienomis Italijoje. Būsimų olimpiečių kelią į Pjončiango žaidynes stebi 1988-ųjų Kalgario olimpinių žaidynių čempionė, buvusi slidininkė Vida Vencienė.
Vida Vencienė
© Alfredas Pliadis

Iš aktyvaus sporto pasitraukusi triskart olimpietė, šiuo metu einanti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sporto (LTOK) direkcijos vyriausiosios referentės pareigas, sako, kad galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra kiekvieno atleto svajonė.

„Šiuo metu dėl vietų rinktinėje kovoja ir labai patyrę sportininkai, ir jaunesni kandidatai. Pasirengimas vyksta nenutrūkstamai, jau įvyko ir pirmieji startai. Tie, kurie baigiamuosiuose etapuose bus stipriausi, iškovos ir kelialapius į 2018 m. žiemos olimpines žaidynes“, – dėsto V. Vencienė.

Olimpinė čempionė sako, kad dalyvaudami pasaulio taurės varžybose lietuviai sykiu ruošiasi ir olimpiniam startui. Todėl dėl nelabai įspūdingai atrodančių rezultatų, kuriuos jie pademonstravo Švedijoje vykusiame pirmajame etape, nerimauti tikrai nereikėtų. Anot jos, olimpinėse žaidynėse sportininkai paprastai pasirodo geriau nei ankstesnėse varžybose.

„Svarbiausias mūsų tikslas yra olimpinės žaidynės. Tai supranta visi: ir sportininkai, ir treneriai, kurie neša didžiulę atsakomybę – paruošti savo auklėtinius olimpiniam startui“, – aiškina patyrusi sportininkė.

V. Vencienė pripažįsta, kad žiemos sportas Lietuvoje nėra labai populiarus, todėl ir siekti gerų rezultatų sportininkams yra pakankamai sunku.

„Olimpinės žaidynės – tai kiekvieno sportininko siekiamybė, aukščiausias tikslas. Galbūt jis neiškovos olimpinio aukso, bet labai svarbu ir tiesiog ten nuvažiuoti, pajusti tą ore tvyrančią olimpinę dvasią“, – pabrėžia olimpinė čempionė.

V. Vencienė savo kolekcikoje turi 1988-ųjų Kalgario žaidynių aukso bei bronzos medalius. Tuomet vienintelė lietuvė SSRS rinktinėje išplėšė olimpinį auksą 10 kilometrų distancijoje, o 5 kilometrų lenktynėse liko trečia. Visgi atletė daug mieliau atsimena 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio olimpines žaidynes, kuriose ant apdovanojimų pakylos užlipti nepavyko, tačiau pagaliau teko laimė apsivilkti sportinį kostiumą su užrašu „Lietuva“.

„Pamenu, kaip Kalgaryje iškovojus auksą, sovietų rinktinės vadovai neskubėjo manęs sveikinti. Komandos vadovybė ir treneriai man ranką paspaudė tik vėlai vakare, atsitiktinai susitikus, kai nebebuvo kitos išeities. Galbūt tas medalis buvo planuotas ne man“, – svarsto ji.

Kalgario žiemos olimpinės žaidynės V. Vencienei buvo paskutinės, kuriose jai teko varžytis po svetima vėliava. Olimpinė čempionė tapo ir pirmąja lietuve, pareiškusia toliau nebeatstovausianti sovietų rinktinei. Maža to, labai greitai olimpietė susilaukė dukros ir gyveno su mintimi, kad jos sportinė karjera jau baigėsi.

Viską pakeitė Lietuvos nepriklausomybės atgavimas. Atletė sulaukė pasiūlymo, kurio tiesiog negalėjo atsisakyti: atstovauti Lietuvai 1992-ųjų Albervilio olimpinėse žaidynėse.

Apie tai, kad turi galimybę startuoti po sava vėliava, ji sužinojo likus vos 4 mėnesiams iki pačių olimpinių žaidynių. Medalių niekas nežadėjo. Toks tikslas būtų buvęs per sunkiai įgyvendinamas, nes paprasčiausiai trūko pasirengimo. Tačiau sportininkę motyvavo galimybė bent kartą iššliuožti į trasą vilkint gimtosios šalies aprangą.

„Kokios skirtingos man buvo tos dvi olimpinės žaidynės! Kalgaryje manęs niekas nevadino lietuve, mažai kas ir žinojo, kuriame pasaulio krašte yra toji Lietuva. Albervilyje viskas buvo kitaip. Mes buvome laisvos šalies piliečiai. Iki tol niekada nedrįsau net pasvajoti, kad kada nors galėsiu atstovauti gimtajam kraštui“, – emocingai pasakoja V. Vencienė.

Albervilyje ji sėkmingiausiai pasirodė 15 kilometrų rungtyje, kurioje liko 11-ta. Po dvejų metų Lilihameryje olimpinė čempionė vėl stojo prie starto linijos. Šį sykį savo geriausią rezultatą ji pasiekė 30 kilometrų klasikiniu stiliumi varžybose, kuriose buvo 25-ta.

Lietuvos žiemos olimpiečių istorija – dokumentiniame filme

Artėjant Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, LTOK iniciatyva kuriamas trumpametražis dokumentinis filmas „100 metų nenuleidžiam rankų“. Penkių dalių istorija pasakos apie iškiliausias šalies žiemos sporto asmenybes. Iki žiemos olimpinių žaidynių pradžios žiūrovams kas mėnesį bus pristatoma po vieną dokumentinio filmo dalį, o prieš pat jų pradžią bus parodytas ir visas filmas.

2018 m. vasario mėnesį Pjongčange, Pietų Korėjoje, vyksiančiose žiemos olimpinėse turėtų varžytis apie 5 tūkst. sportininkų iš daugiau nei 100 šalių. Jiems bus išdalinti 102 medalių komplektai.

Dokumentinio filmo „Jau 100 metų nenuleidžiame rankų“ dalis galite rasti LTeam „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Wembley“ stadione – intriguojanti bokso monstrų brito Joshua ir ruso Povetkino dvikova (3)

Anthony Joshua – prieš Aleksandrą Povetkiną. Šią kvapą gniaužiančią bokso sunkiasvorių...

Devintą kartą pasaulio dviračių plento čempionate startuosiantis Konovalovas: atstovauti Lietuvai – malonumas

Rugsėjo 23-30 dienomis Insbruke (Austrija) vyksiančiame 91-ajame pasaulio dviračių plento...

Olimpinio vicečempiono turnyre triumfavo lietuviai (1)

Kaune vyko legendinio Lietuvos boksininko – 1964 metų Tokijo olimpinių žaidynių vicečempiono...

Latvių specialistas nusiima kepurę prieš Lietuvos bėgiką: jo potencialas – milžiniškas (3)

„Turėsite pasaulinio lygio žvaigždę“, – šyptelėjo Latvijos lengvosios atletikos...

McGregoras žadėjo sutrupinti ruso žandikaulį, jubiliejų švenčiantis Nurmagomedovas negėrė airio viskio (83)

Mėnesius truko žodinės provokacijos, fiziniai konfliktai tarp komandų, buvo sudaužyti autobuso...

Top naujienos

Įvertinkite patys, kaip Labanoro giria keitėsi nuo 1984 m. iki šių dienų: viską parodo palydovinės nuotraukos (34)

Literatūroje Labanoro giria apibūdinama kaip antras pagal plotą miškų masyvas Lietuvoje. Girios...

Vilniaus centras vairuotojams nepasiekiamas: uždaro pagrindines gatves, nepaisantiems draudimo – baudos (52)

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis savaitgalį , tačiau jau penktadienį Vilniaus...

Kuodis apie kainas: Lietuva turi seną rimtą bėdą (126)

Bandymo didinti kainas, nes mažėja pirkėjų strategija niekur neveda, sako ekonomistas Raimondas...

Vladimiras Laučius. Pasprinkite savo mediena. Atsakymas urėdams ir babuinams (311)

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, nemažai bendravau su...

Liberalų reakcija į Šimašiaus sprendimą: tai „Auroros“ šūvis partijai (81)

„Remigijaus žingsnis buvo tas „Auroros“ šūvis, po kurio, bijau, kad prasidės liberalų, kaip...

Aviečių augintojai gamtos malonėje – šie metai geri, bet neaišku, kas bus po rudens išdaigų

Literatūroje rašoma, kad aviečių sezonas baigiasi, kai prasideda pirmosios šalnos, tačiau...

„Rytas“ pristatė biudžetą, tikslus, Gudelis metė akmenį į „vieno klubo“ daržą (108)

Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubas penktadienį pristatė netrukus prasidedančio 2018-2019 m....

Šefas parodė, kaip išsikepti visame pasaulyje dievinamus kanadietiškus blynus (11)

Nacionalinės šefų rinktinės narys, virtuvės šefas Nikita Vornikas neįsivaizduoja savaitgalio...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu (90)

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Savaitgalio maršrutas: aplankykite gražiausias Lietuvos pilis ir dvarus (1)

Iškyla ir ekskursija vienoje gražiausių Lietuvos vietų, kai jums reikės tik automobilio ir geros...