aA
Vyrų krepšinio rinktinė – vienintelė sportinių žaidimų brigada, kurią per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva delegavo į olimpines žaidynes. Kiek reikės laukti, kol krepšininkų pavyzdžiu paseks kitų komandinių sporto šakų atstovai? Ar yra rinktinė, galinti įvykdyti (ne)įmanomą misiją?
Turistai eina pro vieną iš penkių Olimpinių žaidynių simbolių, padarytų iš gėlių netoli Dangaus Šventyklos Pekine.
© Corbis/Scanpix
Žolės riedulys

Žolės riedulys Lietuvoje žaidžiamas tris dešimtmečius ir tradiciškai susiklostė, kad moterys šioje sporto šakoje gerokai pranoksta vyrus. Būtent moterų žolės rinktinė gali pirmoji pralaužti ledą, kuris kol kas įveikiamas yra tik krepšininkams. Žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas kupinas optimizmo.

Tarptautinis olimpinis komitetas moterų žolės riedulio komandų skaičių olimpinėse žaidynėse padidino iki dvylikos, ir tai, kaip sako L. Čaikauskas, Lietuvai atvėrė netikėtą galimybę.

Vietas žaidynėse jau užsitikrinusios trys rinktinės – Kinija, Pietų Korėja, Pakistanas. Dar šeši kelialapiai atiteks Europos čempionato (EČ) 1-3 vietų laimėtojoms, Afrikos olimpinio atrankos turnyro nugalėtojai, Panamerikos žaidynių čempionei bei Okeanijos taurės laimėtojai.

Likę trys kelialapiai bus išdalyti papildomuose atrankos turnyruose. Galimybės patekti į vieną iš jų – tikrai didelės. Tam turėtų užtekti užimti vos trečiąją vietą per 2007 m. Europos B diviziono čempionatą, kuris rugsėjo 2-8 dienomis vyks ne kur nors kitur, o Šiauliuose.

Papildomi atrankos turnyrai vyks Baku (Azerbaidžanas), Kazanėje (Rusija) ir Vankuveryje (Kanada). Kur kurios rinktinės dalyvaus paaiškės burtų keliu.

Pasak L. Čaikausko, kovojant dėl vieno iš trijų paskutinių kelialapių – visos varžovės įveikiamos.

„Pačios stipriausios pasaulio rinktinės jau bus užsitikrinusios vietas žaidynėse. Kovosime su antrojo ešelono komandomis, tarp kurių jaučiamės pakankamai tvirtai. Nebijome nė vieno varžovo, prieš daugelį į papildomus atrankos turnyrus pretenduojančių komandų jau esame laimėję. Kalbėkime rimtai apie Pekiną, išnaudokime šansą“, – sakė L. Čaikauskas.

„Turime labai įdomią rinktinę. Jauną rinktinę, kurios pagrindą sudaro iki 21 metų amžiaus merginos, tačiau jau turinčios nemažai tarptautinių varžybų patirties.“

L. Čaikauskas neabejoja, kad su kiekvienais metais moterų žolės riedulio rinktinė taps vis rimtesne jėga tarptautinėje arenoje.

„Visų amžiaus grupių rinktinės patenka į stipriausių Europos rinktinių aštuntukus. Kitaip sakant, visos rinktinės gali ir žaidžia aukščiausiu lygiu. Ir tai nėra riba. Tarptautinė federacija mūsų rinktinę laiko labai perspektyvia. Į Pekiną belsimės, o į Londoną koją kelsime tvirtai.“

Situacija vyrų sektoriuje kur kas liūdnesnė. „Vyrai nuo moterų žymiai atsilikę, bet ateis ir jų laikas. Neturime tradicijų, tačiau dabar ir su vaikinais dirbame kaip visoje Europoje, turime daug varžybų visoms amžiaus grupėms nuo 12 metų, kitaip sakant, dirbame sistemingai.“

Šie metai žolės riedulininkams ypatingi: Lietuvos vyrų rinktinė debiutuos EČ varžybose. „C diviziono varžybos, kurios rugsėjį vyks Slovakijoje, turėtų parodyti tikrąjį ir vyrų rinktinės pajėgumą“, – sakė L. Čaikauskas.

Vandensvydis

Vandensvydžio sporte dominuoja europiečiai, todėl patekti į olimpines žaidynes Lietuvai būtų sunku. Tačiau kelią į žaidynes vandensvydininkams užkerta ne didelė konkurencija, o problema, kurią keiksnodami sporto situaciją šalyje minime bene dažniausiai – Lietuvoje nėra baseinų.

Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda į klausimą, ar Lietuva artimiausiu metu gali turėti olimpinę vandensvydžio rinktinę, atsako kategoriškai: „Tikrai ne“.

Tačiau priduria: „O galėtume. Norinčių plaukti ir žaisti vandensvydį pilna! Yra ir trenerių, norinčių dirbti, ir vaikų, norinčių sportuoti, tačiau nėra sąlygų.“ R. Vizgirda įsitikinęs, kad lietuviai gabūs vandensvydininkai ir tiesiog turėdami, kur treniruotis, pasiektų neprastesnių rezultatų nei krepšininkai.

„Nedaugelis šalių gali pasigirti tokiu kovingu charakteriu kaip lietuviai. Mes – krepšinio šalis, todėl ir mūsų vandensvydininkai – aukšti, fiziškai stiprūs, pasižymi gera reakcija. Pažiūrėkite, serbai yra stiprūs visose komandinėse sporto šakose, kuriose svarbus ūgis ir fizinė jėga: krepšinyje, rankinyje, vandensvydyje. Mes tą potencialą taip pat turime, tereikia vienos sąlygos – baseinų.“

„Patekti į olimpines žaidynes nėra paprasta, nes stipriausios vandensvydžio rinktinės yra Europoje. Tačiau jau dabar laimime prieš estus, švedus, suomius, portugalus, airius ir kitus. Neabejoju, kad išsprendę bazių klausimą, turėdami bent po baseiną didesniuose miestuose, galėtume varžytis su elitinėmis rinktinėmis.“

Beisbolas

Palyginti su kitomis sporto šakomis beisbolas Lietuvoje – jauniklis. Nors pirmasis čempionatas įvyko dar tarpukariu, nenutrūkstamai beisbolas pradėtas žaisti tik 1987 metais.

„Visuomet reikia tikėti, kad gali pasiekti aukštų rezultatų. Norime vieną gražią dieną patekti į olimpines žaidynes, tačiau tai priklauso nuo daugelio faktorių“, – sakė Lietuvos beisbolo federacijos generalinis sekretorius Petras Vilčinskas.

Be abejo, pagrindinė sąlyga – beisbolo turnyras žaidynėse pirmiausia turi vykti. Jis vyks Pekine, tačiau iš Londono žaidynių programos sąrašo Tarptautinis olimpinis komitetas beisbolą ir softbolą išbraukė, nors olimpinių šakų statusą paliko.

Priežastys trys: 1) žaidynėse nedalyvauja aukščiausio meistriškumo sportininkai, tai yra, profesionalai iš JAV, Japonijos ir kitų stipriausių pasaulio lygų; 2) dopingo kontrolės nebuvimas, beisbole tai labai aštri problema; 3) bazės: Europoje beisbolo lygis visai kitoks nė Šiaurės Amerikoje ar Azijoje, todėl žaidynėms vykstant Senajame žemyne neišvengiamai tektų daug investuoti į specialių stadionų statybą.

„Ar dalyvausime žaidynėse 2016 metais? Nemanau. Galvodami apie dalyvavimą žaidynėse po devynerių metų, turėtume žiūrėti į sportininkus, kuriems dabar 15-20 metų...“

„Per drąsu to tikėtis, – po nedidelės pauzės pridūrė P. Vilčinskas. – Dabartiniai prioritetai: bazių klausimas ir sporto šakos plėtra.“

O bazių klausimas, anokia naujiena Lietuvoje, beisbolininkams opus: viena vienintelė Utenos hipodrome, vidury žirgų bėgimo tako įrengta aikštelė, kurioje leidžiama organizuoti ir tarptautines varžybas.

LBF svajoja apie specialias beisbolo aikšteles Vilniuje ir Kaune. Kaune, Dainavos mikrorajone, buvo pradėti pirmieji darbai, tačiau juos stabdo keletą metų besitęsiantys teismai, mat į viešos paskirties žemės sklypą, kuris buvo skirtas beisbolo aikštelei įrengti, pretenzijas pareiškė buvę savininkai. Sostinėje beisbolo aikštė turėtų išdygti 2008 m., nes būtent šiais metais Vilniui patikėta suorganizuoti EČ atrankos varžybas.

Tinklinis

Tinklinis Lietuvoje išgyvena ne geriausius laikus. „Net svajoti sudėtinga“, – kalbą apie olimpines perspektyvas pradėjo Tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika.

„Klubai per silpni, pusiau profesionalūs, todėl net rinktinę formuoti nėra tikslinga. Aišku, nutinka visko, tačiau nemanau, kad net ir artėjant Londono žaidynėms turėsime komandą, galinčią kovoti dėl kelialapio.“

Kodėl taip yra? „Buvo labai stipri „Kuro aparatūros“ komanda. Bet vėliau ji iširo, pradėjo kurtis mėgėjiškos komandos, iš kurių kažką išspausti buvo sunku. Dabar turi ateiti nauja karta. Ji ir ateina, tačiau reikia laiko“, – pasakojo J. Lapeika.

Kiek geresnė situacija paplūdimio tinklinyje. Didžiausia viltis – 2004 m. pasaulio jaunių čempionų šiauliečių Arūno Kirsnio ir Arvydo Mišeikio dvejetas.

„Jie galvoja apie Pekiną, tačiau realiai sunku bus tai įgyvendinti, – perspėjo J. Lapeika. – Jie dar labai jauni, pirmiausia turi patekti tarp elito, o kad tai atsitiktų reikės įdėti dar nemažai darbo. Į Pekiną tikriausiai ne, bet į Londono žaidynes turėtų išvykti.“

Atranka į Pekino žaidynes truks maždaug pusantrų metų. Vyks vienuolika atrankos etapų, aštuoni geriausi rezultatai bus įtraukti į reitingą ir į Pekiną išvyks 24 geriausios planetos komandos, daugiausia po dvi iš kiekvienos šalies.

Kelią į Pekiną ambicingiems tinklininkams apsunkina ir mokslai. „Pernai abiturientu buvo vienas, šiemet – kitas. Egzaminai pernai trukdė išvažiuoti į varžybas, dėl jų gali prapulti 3-4 etapai ir šiemet“, – teigė J. Lapeika.

Futbolas

Olimpinis futbolo turnyras savo prestižu toli gražu neprilygsta pasaulio ar net Europos čempionatui, tačiau ir patekti į jį Lietuvos rinktinei – nežmoniškai aukšta kartelė. Į olimpines žaidynes nesuplūsta patys geriausi planetos futbolininkai, mat rinktines turi sudaryti sportininkai iki 23 metų amžiaus (leidžiama registruoti tik tris vyresnius žaidėjus).

Kai kuriuose žemynuose vyksta specialūs atrankiniai turnyrai, tuo tarpu Europa į žaidynes deleguoja stipriausias jaunimo (iki 21 m.) čempionato komandas. Kitaip tariant, dėl kelialapių kovoja futbolo talentai, perspektyvūs žaidėjai, kuriais Lietuva tarptautiniame kontekste pasigirti negali.

Per šešiolika Nepriklausomybės metų Lietuvos jaunimo rinktinė prie finalinio Europos čempionato nė nebuvo priartėjusi, taigi ar verta tikėtis ateityje išvystu Lietuvos futbolininkus olimpinėse žaidynėse?

„Iš Europos į žaidynes patenka penkios komandos. Pakliūti tarp jų yra labai sunku, nes pirmiausia reikia prasimušti į finalinį Europos čempionato turnyrą. Be abejo, tokius tikslus keliame, nes nežaidžiame futbolo tik tam kad žaistume“, – sakė Futbolo federacijos rinktinių direktorius Robertas Tautkus.

Pasak jo, galimybes apsunkina tai, kad jaunimas Lietuvoje bręsta lėčiau nri, pavyzdžiui, pietų Europoje. Nepaisant to, R. Tautkaus nuomone, jauniesiems futbolininkams patekti į olimpines žaidynes galbūt netgi lengviau nei vyrų rinktinei į Europos ar pasaulio čempionatą. Mat kelią palengvinti gali paprasčiausia sėkmė: visų pirma, EČ atrankos grupių burtai, galintys nulemti pakankamai parankius varžovus, ir antra – net ir užėmus prastą vietą finaliniame turnyre duris į žaidynes gali atverti kitų komandų olimpinio kelialapio atsisakymas.

„Tokių atvejų yra buvę, – tikino R. Tautkus. – Olimpinis turnyras futbolo pasaulyje nėra prestižinis, todėl klubai nenori išleisti net ir jaunų, tačiau jau brangiai apmokamų, žaidėjų. NBA požiūris į olimpines žaidynes – analogiškas atvejis krepšinyje. Nesurinkdamos geriausių žaidėjų, rinktinės kartais atsisako iškovoto kelialapio.“

Galbūt viltį futbolo gerbėjams gali įpūsti moterų futbolas, su kiekvienais metais Lietuvoje žengiantis vis tvirčiau. Pagaliau atsirado lėšų, leidžiančių moterų rinktinei dalyvauti EČ atrankoje. Praėjusių metų lapkritį Liuksemburge vykusiose kvalifikacinėse varžybose, į kurias Lietuva grįžo po aštuonerių metų pertraukos, nepavyko įvykdyti užsibrėžtų tikslų. Tačiau įgyta patirtis svarbi, nes rinktinės pagrindą sudaro labai jaunos žaidėjos, iš kurių nemažai dar galėtų žaisti U-21 ar net U-19 rinktinėje.

Stiprėja nacionalinis čempionatas, sparčiai didėja futbolą žaidžiančių mergaičių skaičius, savo regione lietuvaitės vienos iš geriausių, į peržiūras vis dažniau jas kviečia užsienio klubai – visa tai piešia šviesią perspektyvą.

Rankinis

Dar prieš EČ atrankos varžybas federacijos prezidentas Vytenis Andriukaitis apie pastaraisiais metais nuosmukį išgyvenusios sporto šakos perspektyvas kalbėjo labai drąsiai: „Mes manome ir tikime, kad Lietuva gali sugrįžti į svarbiausius čempionatus bei patekti į olimpines žaidynes.“

Šiek tiek daugiau nė prieš metus federacijos vadovu tapęs politikas tikino, kad pirmą kartą šalies rankinio istorijoje prasimušti į olimpines žaidynes lietuviams pavyks per artimiausių aštuonerių metų ciklą.

Vyrų ir moterų rankinio rinktinių patekimas į olimpines žaidynes įrašytas ir į programos „Pekinas 2008“ tikslus. Be šių komandų minėtoje programoje galimas patekimas į žaidynes numatytas tik dar trijų sporto žaidimų rinktinių: vyrų ir moterų krepšinio bei moterų žolės riedulio rinktinės.

Sėkmingas vyrų rinktinės žaidimas Europos čempionato atrankoje lyg ir byloja apie besitaisančius reikalus, tačiau kelialapiai į žaidynes dalinami finaliniame etape, taip pat pasaulio čempionate.

Federacijos generalinė sekretorė Jolanta Jankevičienė tokiu optimizmu kaip V. Andriukaitis netrykšta.

„Norai dideli, bet jų neužtenka. Tikėtis visada galima, bet situacija yra problematiška. Reikalingas ilgas ir kruopštus darbas, pradedant vaikų sportu. Reikia palaukti, kol užaugs jaunimas, nes būtent jis yra potencialas“, – kalbėjo J. Jankevičienė ir pridūrė, kad viskas atsiremia į finansus: gaudamas tokią paramą kaip krepšinis, rankinis kelią į olimpines žaidynes taip pat prasimuštų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Greta žvaigždžių kovosiantys „Cosma“ lengvaatlečiai ambicingi – nori pergalių

Vilniaus sporto klubas „Cosma“ savaitgalį stos į dar vieną mūšį. Pajėgiausia Lietuvos...

Šėtos bėgimas – jėgų patikrinimas prieš rimtus startus

Sporto mėgėjai ir bėgimo entuziastai šį sekmadienį, gegužės 26 dieną, kviečiami į vidurio...

Unikalu: pirmasis Rūtos interviu – apie spaudimą, Chucką Norrisą ir norą garsinti Lietuvos vardą (76)

„Ant savo treniruočių plaukimo lentelės esu užsirašiusi: „ Chuckas Norrisas suskaičiavo iki...

Prieš antrąjį triatlono taurės etapą Šilalėje – „geležinio“ Vidmanto Urbono patarimai

Jau šį šeštadienį pirmą kartą Šilalė taps šalies triatlono centru – beveik 300 atletų...

Italijoje žibanti Lietuvos tinklininkė: tai gali būti taip pat patrauklu kaip krepšinis

Indrė Sorokaitė – bene ryškiausiai Europoje spindinti tinklinio žaidėja iš Lietuvos. Nuo 14-os...

Top naujienos

Bakas praskleidė valstiečių sprendimų užkulisius: premjeras artimiausiu metu taip pat išreikš savo poziciją (52)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) per antrąjį prezidento...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (35)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai (206)

Viešųjų ryšių agentūros informuoja, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (...

Lietuvių Europarlamente laukia nelengva užduotis: ar pavyks perlaužti nedžiuginančias tendencijas (20)

Į mūsų studiją atvyko buvusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė bei...

Gyvai / LKL pusfinalis: Panevėžio „Lietkabelis“ – Kauno „Žalgiris“

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai turi galimybę jau ketvirtadienį žengti į „Betsafe– LKL “...

Pratrūko dėl stovėjimo aikštelėse nubraižomų automobilių: kodėl policija nesiima veiksmų (108)

Dėl nubraižytų automobilių nirštantys klaipėdiečiai norėtų, kad policijos pareigūnai...

Užvirė karas tarp buvusios ir dabartinės Sigito Martinavičiaus žmonos: Natalija prabilo apie poros paslaptis ir šantažą (14)

Ketvirtadienį dabartinė Kauno verslininko Sigito Martinavičiaus sutuoktinė Edita nutarė rėžti...

Konfliktas įmonėje: vietoj atlyginimų gavo nurodymą imti pinigus iš kasos (31)

Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo nepasitenkinimo banga dėl kosmetikos kompanijos „Make Up...

Pasitikrinkite: testas, kurios partijos ar komiteto pažiūros jums artimiausios (61)

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( VU TSPMI ) mokslininkai...

Apie derybas su Rusija paklaustas Zelenskis atsakė vienu žodžiu (240)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė derybų su Rusija galimybę.