Šiuolaikinė penkiakovė labiausiai nukentėjo dėl sporto finansavimo reformos – lyginant su praėjusiais metais, neteko daugiau nei pusės valstybės paramos. Bet į neviltį puolusiems penkiakovininkams naujas lėšų paskirstymo modelis perša makabrišką išeitį, kaip bent iš dalies kompensuoti nuostolius.
Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės (kairėje) medaliai padėjo Lietuvos šiuolaikinei penkiakovei patekti į strateginių sporto šakų sąrašą, bet dabar penkiakovininkams dėl to daugiau žalos nei naudos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Valstybės globa lenda per gerklę

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) yra pripažinęs 14 olimpinių sporto šakų strateginėmis.

Sporto šakos, kurių atletai pasiekia geriausių rezultatų tarptautinėje arenoje, laikomos prioritetinėmis ir teoriškai turi palankiausias plėtros sąlygas.

Realybėje pusei šio sąrašo atstovų ypatingas statusas atneša daugiau žalos nei naudos.

Šiuolaikinė penkiakovė, dviračių sportas, boksas, imtynės, sunkioji atletika, greitasis čiuožimas, dziudo ir tekvondo šiemet gyventų turtingiau, jei būtų laikomos eilinėmis sporto šakomis kaip, pavyzdžiui, rankinis, futbolas ar badmintonas.

Sausį pirmą kartą skirstant biudžeto asignavimus pagal naujuosius kriterijus, strateginės ir likusios 23 olimpinės sporto šakos buvo išrūšiuotos į du atskirus krepšelius.

Pirmosios tarpusavyje dalinosi 3,5 mln. eurų, antrosios – 1,3 milijono. Trečiai kategorijai – neolimpinėms sporto šakoms – atiteko paskutinis milijonas.

Nors vidutiniškai viena strateginė sporto šaka gauna žymiai didesnę paramą nei antrame krepšelyje likusios konkurentės, matematikos paradoksų neišvengta.

Svarbiausias kriterijus skirstant pinigus yra atletų pasiekimai per pastaruosius ketverius metus, verčiami balais, kurių skaičius priklauso nuo užimtos vietos, aplenktų oponentų skaičiaus, varžybų svorio.

Pavyzdžiui, olimpinio čempiono titulas atitinkamai federacijai atneša 612 balų, olimpinės rungties pasaulio pirmenybių auksas – 449, Europos čempionato laurai – 204 balus.

14 prioritetinių sporto šakų bendrai surinko 45 tūkst. balų, o 23 kitos olimpinės šakos – tik 10 tūkstančių. Todėl, nors lėšų pirmosioms skirta daugiau, vidutinė jų uždirbto balo vertė yra mažesnė: atitinkamai 59 ir 95 eurai.

Kadangi liūto dalį balų pirmame krepšelyje susikrovė tokie lyderiai kaip krepšinis, irklavimas ar plaukimas, daugumai kitų strateginių sporto šakų labiau apsimokėtų dėl paramos varžytis tegu ir menkiau finansuojamame, bet gerokai mažesne konkurencija pasižyminčiame antrajame krepšelyje.

Tiesa, sportininkų rezultatai lemia 75 proc. finansavimo sumos, o likęs ketvirtadalis priklauso nuo nacionalinių pirmenybių sistemoje dalyvaujančių atletų skaičiaus ir įvairių federacijų veiklos rodiklių.

Ši pinigų skirstymo pakopa jau palankesnė strateginių sporto šakų grupei, bet aštuonioms iš jų tai neatsveria didesnio kąsnio, kurį jos atsignybtų už savo rezultatus, jei konkuruotų su tokiomis pasiekimų beveik neturinčiomis varžovėmis kaip fechtavimas, šaudymas iš lanko, triatlonas, slidinėjimas.

Ir linksma, ir graudu

DELFI apskaičiavo, kad labiausiai buvimas strategine sporto šaka kenksmingas šiuolaikinei penkiakovei ir dviračių sportui. Perkeltos į kitų olimpinių sporto šakų krepšelį, jos abi atsiriektų apie 30 tūkst. eurų daugiau nei skiriama dabar.

Bokso piniginei tokia permaina atneštų 20 tūkst. eurų, imtynių – 15 tūkst., sunkioji atletika, greitasis čiuožimas, dziudo ir tekvondo gautų po kelis papildomus tūkstančius.

Minduagas Ežerskis, Kristupas Šleiva
Minduagas Ežerskis, Kristupas Šleiva
© Valdas Malinauskas

„Kam tuomet mes tose strateginėse sporto šakose sėdime, jeigu koks nors badmintonas už tokią pačią užimtą vietą gautų daugiau pinigų? Paprasčiausiai juokinga“, – pasigilinęs į naujojo finansavimo modelio subtilybes, už galvos susiėmė Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Ežerskis.

Daugeliui jo kolegų faktas, kad patekimas tarp strateginių sporto šakų gal ir reiškia prestižą, bet tik ne finansinę naudą, buvo naujiena.

„Nebežinau, kur tuomet logika nustatant kriterijus. Liūdesėlis. Išeina, kad dabar turėtume stengtis kurį laiką nieko nelaimėti, kad iškristume iš strateginių šakų sąrašo“, – apstulbo Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.

„Turbūt tai kažkokia matematikos klaida, įvelta dėl skubėjimo paskutinėmis savaitėmis karštligiškai tobulinant kriterijus. O gal ir formulės kūrėjai turėjo būti profesionalesni. Manau, kad per kurį laiką sistema susidėlios į vietas, tokių nelogiškumų nebebus“, – svarstė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas.

Tik iš DELFI apie gluminančią naujosios sporto šakų finansavimo sistemos ypatybę išgirdo ir jos pagrindinis iniciatorius – KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Edis Urbanavičius
Edis Urbanavičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Negaliu pasakyti, ar yra būtent taip, kaip jūs skaičiuojate. Bet būti taip tikrai neturėtų. Strateginės sporto šakos privalo turėti pranašumą prieš visas kitas, jos yra prioritetinės. Reikėtų susėsti su specialistais ir pasižiūrėti, kaip čia yra. Bus gera proga išnagrinėti situaciją ir padaryti korekcijas“, – žadėjo E. Urbanavičius.

Nori geresnio gyvenimo visiems

Tuo metu apmautos pasijutusios strateginės sporto šakos imtis korekcijų savo iniciatyva realios galimybės neturi.

Mechanizmo, kaip savanoriškai pasitraukti iš prioritetinių šakų sąrašo, paprasčiausiai nėra. Pagal KKSD generalinio direktoriaus įsakymą, nuo 2013 metų strategine sporto šaka automatiškai tampama atletui užėmus 1-8 vietas olimpinėse žaidynėse, 1-6 vietas pasaulio čempionate arba laimėjus medalį Europos pirmenybėse.

Šiuo metu galiojantis strateginių sporto šakų sąrašas patvirtintas iki 2020 metų.

Tiesa, DELFI kalbinti federacijų atstovai tik juokais svarstė būdus, kaip pasprukti nuo apkartusio valstybės įvertinimo, ir vylėsi, kad ateityje finansavimo dydžiai bus sureguliuoti.

O Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas, ne kartą dejavęs dėl naujo paramos skirstymo modelio, dabar jau numojo ranka į keistokus jo niuansus.

„Problema yra ne čia. Problema tai, kad sportui valstybė apskritai neskiria dėmesio. Kas visai šaliai būtų kokie penki milijonai eurų? O jei tiek pridėtų sportui, visi būtų patenkinti, baigtųsi visi šitos rietenos. Dabar mes kalamės tarpusavyje, nors iš tiesų reikėtų žiūrėti į valdžią, kuri privalo daugiau skirti sportui“, – įsitikinęs V. Kalininas.

Primename, kad iki šių metų federacijoms valstybės paramą skirdavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF), Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) apmokėdavo individualių sporto šakų olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimo ir medicinos paslaugų išlaidas, išlaikydavo daugumą trenerių, o KKSD papildomai remdavo komandines sporto šakas.

Po reformos LOSC rūpinsis tik valstybei priklausančių sporto bazių priežiūra. Įdarbinti trenerius ir medikus bei apmokėti geriausių sportininkų treniruočių išlaidas nuo šiol turės federacijos, kurioms žadėta skirti atitinkamų lėšų iš KKSD asignavimų.

2018 ir 2017 metų sporto šakų finansavimo palyginimas

Sporto federacijų finansavimas (tūkst. eurų)
VietaSporto šakaSkirtas finansavimasParama 2017 metais
KKSRFKKSDLOSCIš viso
1.Krepšinis760421367-788
2.Plaukimas543337-202539
3.Irklavimas51025315315583
4.Lengvoji atletika412199-198397
5.B/k irklavimas341171-275446
6.Dviračių sportas191139-194333
7.Aviacija172228--228
8.Imtynės14388-143231
9.Rankinis13410469-173
10.Šiuolaikinė penkiakovė132191-155346
11.Ledo ritulys1315358-111
12.Orientavimosi sportas13076--76
13.Sunkioji atletika12485-76161
14.Kiokušin karatė11774--74
15.Žolės riedulys1114836-84
16.Regbis1114924-73
17.Boksas11082-59141
18.Buriavimas10782-57139
19.Gimnastika9694-61155
20.Dziudo9447-79126
21.Sportiniai šokiai9390--90
22.Futbolas8955--55
23.Biatlonas87514973173
24.Dailusis čiuožimas6920143670
25.Šaškės6036--36
26.Tinklinis567342-115
27.Akmenslydis56155-20
28.Beisbolas554313-56
29.Tenisas5237--37
30.Stalo tenisas5264--64
31.Greitasis čiuožimas5214-2034
32.Kultūrizmas4832--32
33.Šaudymas4755--55
34.Tekvondo4314-5367
35.Automobilių sportas4166--66
36.Sambo4029--29
37.Rankų lenkimas308--8
38.Badmintonas2928--28
39.Universali kova2931--31
40.Sportinė žūklė2920--20
41.Vandensvydis281515-30
42.Slidinėjimas283626-62
43.Šachmatai2336--36
44.Tautinės imtynės2222--22
45.Motorlaivių sportas2255--55
46.Motociklų sportas1732--32
47.Jėgos trikovė1713--13
48.Triatlonas167--7
49.Softbolas164--4
50.Kikboksas1529--29
51.Šachmatų kompozitoriai139--9
52.Žirgų sportas1210--10
53.Fechtavimas1115--15
54.Šaudymas iš lanko1115--15
55.Povandeninis sportas10----
56.Virvės traukimas9----
57.Bušido61--1
58.Muai tai611--11
59.Pulas65--5
60.Biliardas5----
61.Vandens slidinėjimas45--5
62.Golfas31--1
63.Korepondenciniai šachmatai18--8
64.Skvošas11--1
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Startavo išskirtinė estafetė nuo Vilniaus iki Nidos

Rugpjūčio 18 d., 6.00 val. Nidoje prasidėjo išskirtinis estafetės principu vykstantis bėgimas...

Europos F2 vandens formulių čempionate Riabko startuos antras

Šeštadienį Zarasuose prasidėjusio Europos vandens „Formulės 2“ čempionato kvalifikacijoje...

Edgaras Matakas pateko į 100 m laisvuoju stiliumi rungties finalą

Dubline (Airija) vykstančio Europos neįgaliųjų plaukimo čempionato vyrų 100 m plaukimo laisvuoju...

Mįslinga tatuiruote pasipuošusi Meilutytė praleis beveik visą pasaulio taurės sezoną (276)

Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusiame Senojo žemyno čempionate Rūta Meilutytė demonstravo ne...

Į Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatą – su patirties ir jaunystės užtaisu (1)

Lietuvos neįgaliųjų lengvosios atletikos rinktinė išvyko į Berlyną (Vokietija), kur rugpjūčio...

Top naujienos

Santuokos sakramento auka: už norą tuoktis prestižinėje bažnyčioje pakloja įspūdingas sumas (73)

Vienas iš didžiausių galvos skausmą keliančių klausimų jaunavedžiams – kiek aukoti...

Šuns apkandžiota kaunietė: jo šeimininkė net nemėgino sudrausminti keturkojo – spruko, palikusi vaikus (18)

Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi svetimo šuns sužalota ir įbauginta...

Žaibo iškrova - vis dar už pažinimo ribų: gali nutrenkti ir mieste, ir net namuose (67)

Nidos kurorte praėjusį savaitgalį žaibas nutrenkė 1986 metais gimusią moterį. Pasak...

Mįslinga tatuiruote pasipuošusi Meilutytė praleis beveik visą pasaulio taurės sezoną (276)

Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusiame Senojo žemyno čempionate Rūta Meilutytė demonstravo ne...

Norint išsvajotų skrydžių – sunkiai įgyvendinama sąlyga dėl gyventojų skaičiaus (36)

Palangos oro uoste naujos krypties į Vokietiją prašantys uostamiesčio verslininkai sulaukė...

Monika Šalčiūtė turi žinutę vieno kambario butus Vilniuje išnuomoti bandantiems žmonėms (141)

Socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė piktinasi aukštomis būsto nuomos kainomis...

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas papildyta 15.34 (90)

Buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofi Annanas...

Blažytė: Galkinas pasišaipė labai laiku ir labai taikliai (639)

Labai laiku ir labai taikliai – taip Rusijos komiko Maksimo Galkino pokštus apie Dalią...

Didžiausias automobilių gamintojų galvos skausmas, arba kodėl nauji modeliai bandomi Laplandijoje

„Test World“ Suomijoje yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje automobilių gamintojai...

Verstaminietės ožkos net NATO kariškius sustabdė (6)

Užsukus pas Verstaminų kaime, savo tėviškėje, įsikūrusią Oną Sušinskaitę, iškart akys...