Dėl pandemijos daugiau nei metus be kovų ringe praleidusiam garsiausiam „Sparta Fight Gym“ klubo atstovui priverstinė pertrauka dar pailgėjo dėl gautos sunkios piršto traumos. O juk ir nuovargis, ir penktadienio 13-oji diena šaukte šaukė, kad reikia pasisaugoti.
„Nuovargis buvo didelis. Treniravomės su oponentu ir spirdamas koja pataikiau jam į alkūnę, pirštas užsilenkė. Tiesiog stovi užsilenkęs. Man – panika, nusitraukiu pirštines, pradedu tampyti tą pirštą, traukti, galvojau, kad išsinarinau. Paskui atbėgo mano treneris Andrius Šipaila, darė tą patį, o ligoninėje jau sužinojau, kad pirštas lūžęs. Ir lūžęs baisiai. Buvau šoko būsenoje. Labiausiai nenorėjau prarasti galimybės „Glory“ turnyre įveikti Luisą Tavaresą ir tuo pačiu netekti progos vėliau kovoti dėl čempiono diržo“, – prisiminė laidos svečias.
Po keturių savaičių vėl ant kojų atsistojęs ir dantis sukandęs S. Maslobojevas pradėjo treniruotis ir ruoštis kitai dvikovai „Glory“ turnyre – šįsyk su Surimano atstovu Dongi Abena. Amsterdame vykusioje kovoje lietuvis triumfavo teisėjų sprendimu.
„Nebuvau patenkintas tuo, kad psichologiškai nesusitvarkiau su savimi. Tai normalu, kai dvejus metus nejauti ringo skonio ir kvapo. Tas pats, lyg pirmą kartą sėstum prie automobilio vairo – atrodo, matei, kaip daro tėtis, bet kaip daryti pačiam, nežinai. Psichologiškai buvo sunku, prisidėjo ir tai, kad savaitę prieš tai rengiausi vienas, be trenerio. Dėjo per kepurę, žodžiu. Norėjosi grįžti su trenksmu, bet kai persistengiu, taip būna“, – pasakojo Kuvalda.
Pastebėjęs, kad varžovas rimtai „lipa“ ant jo ir pataiko, Sergejus nejuokais pyktelėjo: „Pagalvojau, kad dovanėlių nebus, reikia nustoti jam leisti galvoti, kad jis gali laimėti. Nes tikrai žinojau, kad visa galva esu pranašesnis fiziškai, techniškai, turiu daugiau patirties. Pradėjau dirbti. Pats sau negražiai atrodžiau, nes žinojau savo galimybes. Bet savo charakteriu, lietuvišku užsispyrimu pralaužiau visus barjerus“.
Kaip pasakojo kovotojas, pasaulio kikbokso hierarchijoje „Glory“ turnyras yra aukščiausias. Tai – savotiška kikboksininkų Meka.
Jau S. Maslobojevui grįžus į Lietuvą kiek netikėtai pasiekė žinia, kad jis yra pretendentas į kovą dėl čempiono titulo.
„Lapkričio 20 dieną ketinau dalyvauti KOK turnyre Vilniuje ir kaip atsakingas sportininkas atsiklausiau „Glory“ organizacijos, ar galiu. Leidimą gavau, bet buvau informuotas, kad kaip pretendentas į čempiono titulą, turėčiau apie tokius turnyrus informuoti iš anksčiau. Pagal tikėtiną tvarką, dėl titulo dabar kitų metų vasarį turėtų kautis L. Tavares ir Artiomas Vachitovas, o su šios poros nugalėtoju jau turėčiau kovoti ir aš“, – sakė jis.
Prieš dvikovą Amsterdame S. Maslobojevas „Glory“ turnyre kovojo dukart ir iškovojo pergales – taškais įveikė Bahramą Rajabzadehą ir techniniu nokautu nugalėjo Roelį Mannaartą.
Kaip Sergejus jaučiasi, būdamas per žingsnį nuo čempiono titulo?
„Jei kas klaustų prieš metus, būčiau padangėje. Šiuo metu esu gerai pervargęs nuo visko. Nebejaučiu malonumo niekame. Na gerai, yra galimybė, tai naudosiuosi. Tai reiškia, kad dar reikės dirbti. Iš tikrųjų, tiesiog noriu kokybiško poilsio. Nuo gegužės mėnesio arėme.
Visą laiką esu veiksme, vietoje nesėdžiu, mokausi ir kitų dalykų, kai esu traumuotas. Tai neleidžia man pajusti tų vaisių, kuriuos užauginau, skonio. Gal per daug save apkraunu, – svarstė kovotojas. – Žmona man sakė, kad nebenori manęs tokio matyti ringe. Ji taip kalbėjo: „Taip, tu laimėjai, visi laimingi, pasiekei, ko norėjai. Bet geriau mesk visus tuos video kūrimus, socialinius tinklus. Geriau važiuok mėnesiui į stovyklą, izoliuokis nuo pasaulio. Nes ringe tu nebe tas“. O aš iš tikrųjų „Prakeiktuose“ filmuojuosi, darau savus projektus, visiems noriu būti geras, visiems padėti...“.
Dar būdamas Amsterdame ir filmuodamas savo „vlogui“ turnyro užkulisius Kuvalda suvokė, kad jis jau nebe tas tas žmogus, kurį pažįsta tik Lietuvoje: „Kovos menų pasaulyje mane žino, pažįsta, atpažįsta ir noriai bendrauja pasaulio geriausieji. Tai labai geras ženklas ir Lietuvai, ir man, kad einu teisingu keliu ir visos mano svajonės pildosi“.
Nors S. Maslojevas dar nežino, su kuo teks kautis turnyre Vilniuje, jis iš anksto džiaugiasi šilta atmosfera. Jam tai – tarsi po ilgos kelionės grįžti namo. Mat būtent čia ir prasidėjo jo kikboksininko karjeros kelias.
Laidos svečias taip pat dalijosi įžvalgomis apie neseniai vykusias titulines bokso sunkiasvorių dvikovas tarp Anthony Joshua ir Aleksandro Usiko bei Deontay Wilderio ir Tysono Fury. Jis netgi prognozavo, kad T. Fury ir A. Usiko akistatote triumfuotų britas.
„T. Fury fiziniai duomenys įspūdingi – aukštas, sunkus, turi ilgą smūgio distanciją ir yra nenormaliai greitas. Jis turi kovotojo charakterį, man tai labai patinka. Tai jis parodo ir gyvenime, juk išsigydė sunkią depresiją. Jis geras pavyzdys, kad žmogui viskas įmanoma, jei gerai dirbsi galva. Jis yra mano favoritas, jei jam tektų grumtis su A. Usiku. Jis toks geras priedurnis, – juokėsi S. Maslobojevas ir tuoj pat pridūrė. – Vaikystėje, kai mane gąsdindavo, aš irgi sakydavau, kad tik nereikia manęs gąsdinti, aš pats geras durnius. Ir tu net neįsivaizduoji koks. Dažnai tai galvoje prasuku ir prieš kovą“.
Kovotojas yra aktyvus socialiniame gyvenime, dalyvauja įvairiuose projektuose, kalba apie kovos menų naudą ir laužo stereotipus, kad kovotojai – tai agresyvūs neklaužados ir nusikaltėliai.
„Kovos menuose visi išsilygina, ir ten labai greitai gali paaiškinti, kur esi teisus, kur neteisus. Tie, kurie lanko kovos menus, būna ramesni, susitvardę, žino, kam tai skirta. Ypač tie, kurie siekia rezultato. Pats buvau chuliganiškas jaunuolis. Kai lankiau sunkiąją atletiką, maniau, kad esu pasaulio galiūnas, bet kai atėjau į kovos menus, visos tos mintys išgaravo. Supratau, kad su didesne jėga ateina ir didesnė atsakomybė. Kaip „Spiderman“ filme.
Kai žinai, kad turi jėgą, nenori jos švaistyti. Yra vieta, kur gali ją panaudoti – gausi pagarbą, pinigus, šlovę, o jei panaudosi kitur, bus atvirkščiai – prarasi pinigus, sveikatą, pagarbą“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad be sporto reikalinga ir saviugda, reikia mokėti susitvarkyti ir su tuo, kas kaupiasi galvoje.
Jis prisipažino, kad nors sulaukia daugybės kvietimų prisidėti prie įvairių socialinių projektų, šiuo metu prašo visų palūkėti: „Noriu pats pasikrauti, kad noriai skleisčiau gėrį. Žmonėms noriu tik gero. Nevartoju alkoholio gyvenime, nes aš myliu žmones ir priimu juos tokius, kokie jie yra. Nelaužau jų pagal savo standartus. Aš kažkada išdrįsau būti savimi ir tai man labai padėjo gyvenime“.
Pabaigoje S. Maslobojevas kreipėsi su padėka į savo žmoną Airinę, kuri, anot jo, aukoja savo gyvenimą, kad jis pats galėtų realizuoti savąjį.
„Dievas man dovanojo nuostabią žmoną. Esu jai labai dėkingas. Ji pasirūpina viskuo, aukoja savo gyvenimą, kad aš galėčiau realizuoti savąjį. Gal kai ūgtelės vaikai, galėsime pasivyti tuos metus, skirsime vienas kitam ir atskiroms veikloms daugiau laiko. Ji turi idėjų ir potencialo, bet aš turiu dirbti, sportuoti, miegoti. Per 7 metus nė karto nesikėliau naktį ir nėjau pas vaikus, o ji tuoj šoka iš lovos, kad vaikai nepažadintų manęs. Ji paskutinė eina miegoti ir pirma atsikelia. Nuostabi moteris“, – sakė jis.
Visą pokalbį išgirsite laidos vaizdo įraše.
