Kanadietė teigia, kad, prabėgusi lemtingąjį posūkį, suprato judanti ne į tą pusę, nes pastebėjo priekyje bėgančius devynis vyrus, o tai jai pasirodė keista. Moteris kreipėsi į organizacinį maratono komitetą ir bandė aiškintis, ką gi jai reikėtų daryti toliau. Ji pasiteiravo, ar būtų užskaityta visa įveikta trasa, jei ji registravosi tik pusės nuotolio bėgimui.
Galiausiai M. Fitzmaurice aplenkė savo konkurentus ir finišą pasiekė pirma. Ji įveikė 42 km 195 metrus per 3 val. 11 min. ir 48 sekundes. Toks rezultatas jai leido užskaityti kvalifikacinį bėgimą - ji tapo viena iš trijų moterų, sėkmingai susidorojusių su trasa.
Po maratono kanadietė prisipažino, kad supratusi savo klaidą nusprendė tiesiog bėgti toliau ir nesustoti. Ji pabrėžė, kad paskutiniai trasos kilometrai buvo patys sunkiausi, todėl ji išsigando, kad gali pritrūkti ryžto bėgti būsimąjį maratoną, kuriam ruošėsi. Ji taip pat šmaikštavo, kad, jeigu nuo pat pradžių būtų planavusi bėgti visą distanciją, taupytų jėgas ir ją įveiktų gerokai lėčiau.
