Praėjusios savaitės pradžioje V. Benkunskas feisbuke kvietė ieškančius patalpų sportui, šokiams, paskaitoms ar susirinkimams dalyvauti Vilniaus ugdymo įstaigų patalpų nuomos aukcione.
„Vienintelis kriterijus – kaina. Siūlote tokią pačią arba didesnę, daugiausiai pasiūlęs laimi patalpos nuomą nurodytam laikotarpiui. Paprasta. Patalpų pasirinkimą galite rūšiuoti pagal poreikius. Yra lauke, yra viduje, yra centre, yra rajonuose. Pagal norimą nuomos laikotarpį taip pat galite atsifiltruoti“, – feisbuke rašė politikas.
Tik neaišku, ką būtent ant aukciono prekystalio padėjo vicemeras.
Mat sporto bendruomenė sistemoje pasigedo jai puikiai žinomų, daug metų nuomotų sporto erdvių.
„Daugybė žmonių lieka be galimybės sportuoti. Pagal visą logiką, juk neatsirado tiek daug norinčių žaisti krepšinį, jog susidarytų toks salių deficitas“, – svarstė Sostinės krepšinio lygos, vienijančios virš 100 mėgėjų komandų, direktorius Vaidas Indriliūnas.
Lygos vadovas sulaukė ne vieno skambučio iš komandų atstovų, kurie prasidėjus mėgėjų pirmenybėms bijo likti be salės.
„Tokių ekipų, kurios susidūrė su salių trūkumu, ne viena ir ne penkios. Sako, mielai dalyvautume konkurse, bet tų salių tiesiog nėra aukcione. Anksčiau, prieš „Active Vilnius“ sistemą, žinojai, jog reikia susitarti su mokyklos direktoriumi ir viskas. Padarė, jog visiems sąlygos būtų vienodos, tačiau dalis mokyklų neįkelia į sistemą savo pasiūlymų.
Tai kažkoks nesusikalbėjimas tarp savivaldybės ir mokyklų vadovų. Prieš dvejus metus tilpo absoliučiai visi: tiek sporto mokyklos, tiek mėgėjai. Dabar matau, jog kol kas dalis komandų neturi kur sportuoti bei ieško privačių erdvių už žymiai didesnes kainas“, – kalbėjo V. Indriliūnas.
Kodėl dalis sostinės sporto aikštynų lieka nepasiekiami, paaiškina vieno futbolo mėgėjo patirtis nesėkmingai bandant išsinuomoti mokyklos futbolo aikštelę.
„Pernai paleista „Active Vilnius“ platforma žadėjo padidinti sporto bazių prieinamumą miestiečiams. Pati idėja atrodė patraukli – visos mokyklų salės ir aikštės sudėtos į bendrą sistemą, jas galima nesunkiai rezervuoti internetu. Bet kažkodėl atsitiko priešingai. O kodėl būtent, irgi lengva atspėti.
Su bičiuliais vakarais nuomodavomės Vilniaus centre esančios mokyklos futbolo aikštelę. Paskutinį kartą tai pavyko padaryti praėjusį birželį. Liepą ir rugpjūtį mokykla jokių nuomininkų nepriėmė – visa jos sporto bazė stovėjo tuščia ir nenaudojama. Atėjo rugsėjis, prasidėjo mokslo metai. Bet aikštelėse pasibaigus pamokoms toliau švilpauja vėjai.
„Active Vilnius“ administratoriai skelbia ir iš naujo perskelbia šiemet susigalvotus nuomos aukcionus, o tuo metu už miestiečių sumokėtus mokesčius įrengta infrastruktūra naudotis negalima“, – laiške „Delfi“ redakcijai pasakojo vilnietis.
Anot jo, nieko nepakeitė ir pokalbiai su mokyklos administracija bei savivaldybe.
„Kreipėmės tiesiogiai į mokyklą – gal sutiktų nelaukti Naujų metų, kol nusistovės kas savaitę keičiama tvarka, ir įsileistų pabėgioti į savo aikštelę? Ne, nes „dar kas pamatys ir bus bėdų“. Pamatys ką, sportuojančius vilniečius? Turbūt tikrai nekoks vaizdelis...
Kreipėmės į savivaldybės sporto skyrių – už „Active Vilnius“ atsakingą darbuotoją pavyko pasiekti tik iš kažkelinto karto ir tai per aplinkui, nes jos telefonas dabar „kaista nuo skambučių“. Be reikalo – tik mandagiai išklauso ir informuoja, jog „pačios mokyklos sprendžia, ką, kada ir už kiek nuomoti“.
Bet gal savivaldybė galėtų paraginti savo biudžetines įstaigas nelaikyti sporto bazių užkonservuotų? „Ne, mokyklos turi savivaldą, tarkitės tiesiogiai su jomis“. Ratas užsidaro.
Visi mandagūs, visi šypsosi. Ir niekas nepajudina nė piršto. Iš sporto salės ar aikštės nuomos mokykla kažin ko vis tiek neuždirbs, tuo labiau jos direktorius, buhalteris ar ūkvedys. Tai kam dar apsikrauti papildomos apskaitos rūpesčiu.
Svarbu pastatyti, nufotografuoti, įkelti į vicemero ar administracijos direktoriaus pavaduotojo feisbuką, pasigirti ir pamiršti. Arba paleisti naują sistemą, įkelti į tą patį feisbuką, pasigirti ir... patys suprantate. Kad tos aikštelės didesnę dalį dienos tuščios, kad ta sistema neveikia, feisbukui jau neįdomu.
Dažnai tenka girdėti, kaip kas nors pavyduliauja: va, Kopenhagoje 20 futbolo aikščių viena prie kitos. Bet man gražiau žiūrėti į žmones, kurie jas užpildo: jaunimas, vaikai, mėgėjai, komandos ir komandėlės. Užpildo, nes tos aikštės nėra užrakintos po devyniais užraktais.
Privačių sporto bazių Vilniuje valdytojai turbūt kasmet tikrina savo fantazijos ribas, nustatinėdami vis naujas kainas ir taip balansuodami pasiūlą su žymiai didesne paklausa. Tuo metu miesto infrastruktūra gali sau ramiai parūdyti tris mėnesius – nes dar „bus bėdos“, jei kas nors sumąstys ja pasinaudoti pagal paskirtį.
Kai kitą kartą vicemeras ar administracijos direktoriaus pavaduotojas feisbuke girsis atnaujintu sostinės aikštynu, išvada bus viena – savivaldybės sandėlyje spynos dar nesibaigė“, – laiške redakcijai apmaudavo „Delfi“ skaitytojas.
Verčia žaisti užverstomis kortomis
Sostinės krepšinio lygos vadovas V. Indriliūnas dėmesį atkreipė ir į keistai organizuoto aukciono trūkumus.
„Viena komandų planuoja konsultuotis su teisininkais, ar tai legalu, ar galima tokia tvarka aukciono būdu nuomoti savivaldybei priklausantį turtą. Vienas dalykas yra moralinė pusė, kitas dalykas – teisinė, šis aspektas taip pat labai įdomus.
Norintis išsinuomoti nežino, kokią kainą teoriškai gali siūlyti, nežino, ką siūlo konkurentai ir ar apskritai jų yra. Blogiausia – sužinojęs, jog nelaimėjai aukciono, apskritai lieki be salės. Man tokia tvarka nesuprantama“, – kalbėjo V. Indriliūnas.
„Tikrame aukcione tu žinai, kokią kainą siūlo konkurentas, pasiūlai aukštesnę, lauki kitų žingsnių, ir jei kaina kyla, galvoji, ar dar turi galimybių mokėti daugiau. Dabar to nėra. Nežinodamas kainų siūlai didesnę nei rinkos, bet nežinai, ar apskritai daugiau yra dalyvių ir ar jie siūlo aukštesnę“, – tęsė SKL vadovas.
Salomėjos Nėries gimnazijai priklausančią futbolo aikštelę išsinuomoti panoręs mėgėjų komandos vadovas Dominykas Jonaitis aukcionų sistemoje pasigenda lankstumo.
Jis atkreipė dėmesį, jog paprastai socialinio pobūdžio paslaugoms gyventojai moka tiek, kad savivaldybė galėtų padengti sąnaudas: darželis, dalis muziejų ar panašios paslaugos yra apmokamos tiek, kad padengtų patiriamas išlaidas.
Šiuo atveju, anot pašnekovo, į sportą žiūrima lyg į komerciją, lyg į kavinės ploto nuomą: kas daugiau pasiūlys – tas ir sportuos.
„Sportas tampa prabangos paslauga. Dar įdomiau, jog dalyvaudamas aukcione nenutuoki, kokius pasiūlymus teikia ir ar išvis teikia tavo konkurentai. Sužinai tik faktą. S. Nėries gimnazijos sporto salės pasiūlymai skyrėsi 1500 eurų. Kas turi pinigų, tas ir sportuos. Štai tau ir prieinamumo didinimas“, – kalbėjo pašnekovas.
„Tą aikštę nuomavomės jau daugiau nei 10 metų tuo pačiu laiku. Besikeičiant metams rezervavimo būdas visada keitėsi. Dabar padarė aukcioną... Bandėme jame dalyvauti, norėjome rezervuoti laikus trumpalaikei nuomai, nes aikštele galima naudotis tik šviesiu paros metu – joje nėra įrengtas apšvietimas. Aukciono metu buvo pateikti paketai rezervuoti laiką metams.
Tai reiškia, jog turi nuomotis aikštę nuo rudens iki rudens. Labiausiai nustebino siūlomas laikas – tik 20-22 valandomis. Mes visada aikštelę nuomavome nuo 18-os val., bet aukcione tokio pasiūlymo nebuvo“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Sistemą žada taisyti
Vicemero V. Benkunsko teigimu, kilus nepasitenkinimui svarstoma aukciono tvarką koreguoti ir skelbti kitų dalyvių siūlomas kainas. Nors jam atrodo, kad tokiu atveju labiau pasiturintiems laimėti aukcioną bus dar lengviau.
„Active Vilnius“ erdvių nuomos sistema veikia dviem etapais. Pirmasis, kuriame prioritetas teikiamas organizuojantiems neformalų ugdymą, vyko rugpjūčio mėnesį. Jame buvo pateikti atskiri laikai, turintys kitokią kainodarą bei kitus kriterijus, kuriuos turi atitikti nuomininkas. Antrame etape – viešame aukcione – dalyvauti galėjo visi, vienintelis kriterijus – kaina.
Iki šiol erdvių nuoma savo nuožiūra rūpinosi pačios mokyklos, tačiau buvo gautas STT raštas, jog valstybės turtas gali būti nuomojamas ir parduodamas tik aukciono būdu. Kuomet nuoma užsiimdavo pačios mokyklos, jų vadovai nustatydavo nepagrįstai aukštas kainas, taip pat nevaldomai veikė principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“, tai sudarė sąlygas nesąžiningiems susitarimams“, – apie nuomos sistemos būtinybę kalbėjo politikas.
„Iš vienos pusės, džiugu, jog norinčių sportuoti yra kur kas daugiau nei turime infrastruktūros, kurią, beje, pastaruoju metu ypač aktyviai vystom. Iš kitos pusės – turint tokią situaciją, kai pasiūla yra mažesnė už paklausą, aukcionas, net jei būtų ir neprivalomas, yra, ko gero, vienintelis būdas efektyviai nuomoti erdves.
Dėl nematomų pasiūlymų aukcione: pagal nustatytą tvarką vienas iš būdų dalyvauti viešame aukcione yra pateikti voką, kuriame nurodomi visi privalomi dalyvio dokumentai bei siūloma nuomos kaina.
Atsižvelgiant į tokią leistiną aukciono organizavimo bei dalyvavimo jame tvarką, buvo priimtas sprendimas elektroniniame aukcione neskelbti kitų aukciono dalyvių siūlomų kainų.
Kilus nepasitenkinimui svarstome aukciono tvarką koreguoti ir skelbti kitų dalyvių siūlomas kainas, tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju labiau pasiturintiems dalyviams matant kitų siūlomas kainas laimėti bus dar lengviau. Taip pat svarbu žinoti, kad tokie aukcionai naujiems nuomos laikams vyks maždaug kas mėnesį, tad šįkart nelaimėję galės juose vėl dalyvauti“, – tikina V. Benkunskas.
2020-aisiais „Active Vilnius“ pradėjusi veikti sostinės sporto erdvių rezervacijos sistema turėjo padėti skaidriau ir efektyviau išnaudoti savivaldybei priklausančių įstaigų sporto sales, kabinetus bei kitas treniruočių patalpas.
