Žada ieškoti deguonies kaukės į vakuumą „pakylėtam“ sportui
„Aš pats norėčiau. Jaučiuosi pasirengęs vadovauti darbui“, – Delfi teigė V. Alekna.
Vienas tituluočiausių šalies sportininkų pastaruosius ketverius metus buvo Kęstučio Smirnovo pavaduotojas, o netrukus perims visus mandatą praradusio buvusio kovotojo įgaliojimus.
Delfi žiniomis, pagal trijų valdančiųjų partijų susitarimą Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko postas patikėtas Liberalų sąjūdžiui. V. Alekna yra vienintelis pastarojo atstovas antradienį Seimo plenariniame posėdyje patvirtintoje komisijos sudėtyje.
Nors šią komisiją iš viso gali sudaryti 17 parlamentarų, frakcijų seniūnai pasiūlė 15 pavardžių.
V. Alekna – vienas iš šešių Seimo narių, kurie sporto klausimus sprendė ir praėjusią kadenciją, o konservatorius Sergejus Jovaiša komisijai priklausys trečią kadenciją iš eilės.
48-erių liberalas karjerą disko metimo sektoriuje baigė 2014-aisiais, tačiau dar sportuodamas apsivilko valstybės tarnautojo kostiumą Vidaus reikalų ministerijoje.
Dabar V. Alekna žada užsiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) problemomis.
Pastarosios pavadinime sportas neatsitiktinai yra trečias sudėtinis elementas – tenkintis reikia ir trečio brolio Jono dalia.
Mat iš pernai likviduoto Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) beliko penkiskart mažesnė – septynių tarnautojų – grupė, pasiklydusi ministerijos struktūroje be aiškiai apibrėžto statuso.
„Valstiečių noras kilstelėti sportą į aukštesnį lygį kaip ir buvo išpildytas – Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinime atsirado žodis „sportas“. Bet tuo viskas ir pasibaigė. Nebeliko įstaigos, kuri įgyvendintų sporto politiką, ir dėl to, mano nuomone, sportas kenčia iki šiol. Vienas pagrindinių uždavinių naujai kolicijai ir bus tokios įstaigos sukūrimas“, – apie laukiančias užduotis kalbėjo parlamentaras.
Ilgai neatidėliojant taisyti teks ir Sporto įstatymą. Šį mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Sporto rėmimo fondo, kurio reformą asmeniškai kuravo K. Smirnovas, finansavimo principai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Kol kas nenoriu nieko sakyti – reikia įsigilinti į galimus alternatyvius variantus. Faktas, kad taip, kaip buvo iki šiol, daugiau nebegalės būti. Reikės rasti sprendimų, kad sporto rėmimas nenukentėtų“, – komentavo V. Alekna.
Ministerija – buvusios buriuotojos rankose
Kitaip nei Seime, už šalies sportą atsakingų personalijų vykdančiojoje valdžioje klausimą kol kas dar gaubia miglos.
Patvirtinus Ingridą Šimonytę ministre pirmininke, suformuoti savo kabinetą konservatorė turės per 15 dienų. Bet viešai ministrų portfelius ji jau yra paskirsčiusi, o ŠMSM vadovauti pretenduojančios premjerės politinės bendražygės Jurgitos Šiugždinienės kandidatūra bent jau iki šiol kritikos nesulaukė.
48-erių kaunietei sportas nėra svetimas – jaunystėje pati aktyviai buriavusi, vėliau ji ištekėjo už vieno žymiausių Lietuvos buriuotojų, buvusio pasaulio ir Europos čempiono Raimondo Šiugždinio.
Vis dėlto pagrindinis klaustukas – ką J. Šiugždinienė paskirs savo pavaduotoju, pakeisiančiu ligšiolinę viceministrę Korneliją Tiesnesytę ir kuruosiančiu sporto sritį.
„Apie kažkokias kandidatūras anksti kalbėti, tikrai jų dar su niekuo nesvarsčiau“, – Delfi teigė J. Šiugždinienė, pažymėjusi, jog būsimi ministrai turės teisę asmeniškai pasirinkti pavaduotojus nepriklausomai nuo jų atstovaujamų partijų.
Tačiau naujosios koalicijos ir sporto kuluarai nelaukdami formalumų pradėjo dūgzti nuo kalbų apie galimus pretendentus.
Paslauga per rinkimus
Kol kas dažniausiai linksniuojama Rimanto Mikaičio pavardė.
Kauno politikas praeityje užėmė tiek mero, tiek vicemero postą.
Praėję Seimo rinkimai jam nebuvo sėkmingi – daugiamandatėje apygardoje 61-erių liberalas liko ketvirtas „už brūkšnio“, rinkėjų palaikymo pritrūko ir vienmandatėje Šilainių apygardoje.
Pasitraukęs iš kovos, R. Mikaitis savo rėmėjus viešai paragino antrame ture balsuoti būtent už toje pačioje apygardoje kandidatavusią J. Šiugždinienę.
„Per rinkimų kampaniją teko dalyvauti ne vienuose debatuose. Galiu teigti, kad mano ir J. Šiugždinienės požiūriai į daugelį dalykų yra labai panašūs“, – tuomet socialiniame tinkle rašė R. Mikaitis, sulaukęs konservatorės padėkos.
Dabar jis tikina apie klijuojamą galimo viceministro etiketę nieko nežinantis.
„Nežinau, kur ta mano pavardė minima ir kas tai daro. Apie viceministro pareigas su niekuo nesu kalbėjęs, nieko negaliu jums pasakyti. Spėlioti ar kelti kažkokias prielaidas nėra tikslo – komentuoti galėsiu, jeigu bus kažkokia konkreti kalba“, – Delfi dėstė R. Mikaitis.
Sovietmečio pabaigoje treneriu dirbęs buvęs orientacininkas 1991-2006 metais vadovavo Lietuvos orientavimosi sporto federacijai, kurioje skirtingu metu ėjo tiek prezidento, tiek generalinio sekretoriaus pareigas.
Nuo 2017-ųjų R. Mikaitis dirba Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktoriumi.
V. Alekna tikimybę, jog lengvosios atletikos atstovai užims vadovaujančias pareigas tiek Seime, tiek ŠMSM, įvertino su šypsena.
„Lengvoji atletika užima tikrai didelę dalį Lietuvos sporto. Nemanau, kad būtų didelė blogybė, jei taip atsitiktų“, – sakė parlamentaras.
Tiesa, R. Mikaitis – ne vienintelis neoficialiai minimas pretendentas įsikurti ŠMSM vadovybės kabinetuose.
Delfi šaltinių teigimu, svarstoma turėtų būti ir dabartinio Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus Virginijaus Daukšio kandidatūra.
Įdomu, jog pastarasis 2003-2009 metais taip pat darbavosi Lietuvos lengvosios atletikos federacijoje, kur ėjo plėtros ir rinkodaros direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už vienų iš stambiausių šalyje rengtų tarptautinių varžybų – 2009-aisiais Kaune vykusio Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato – organizavimą.
Pats V. Daukšys, kalbėdamas su Delfi, neslėpė noro dirbti sporto srityje, tačiau teigė turintis savų sąlygų, susijusių su sporto pozicijomis ŠMSM.
Kaip galimų kandidatų į viceminitrus taip pat minimos paskutiniojo nuolatinio KKSD generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, buvusios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generalinės sekretorės Agnės Vanagienės pavardės.
