„Dėl šio medalio dirbau nuo pat vaikystės, nes per vieną sezoną varžyboms nepasiruoši. Juk tai – olimpinio festivalio medalis, svarbus mano karjeros pradžios akcentas“, – žvelgdama į ant krūtinės kabantį apdovanojimą, kalbėjo jaunoji biatlonininkė.
--
Ketvirtadienį Gabrielė Leščinskaitė dar kartą išgyveno jausmus, užplūdusius vasarį lipant ant Brašove (Rumunija) vykusio žemyno jaunimo olimpinio festivalio nugalėtojų pakylos.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė Vilniuje pasveikino ir apdovanojo ją bei kitus festivalio dalyvius iš Lietuvos, linkėdama dar didesnės sėkmės ateityje.
Jos G. Leščinskaitei tikrai prireiks, kadangi mesti biatlono penkerius metus šiai sporto šakai skyrusi mergina nesiruošia.
„Svarbiausia, ką man davė festivalis, yra patirtis. Ten buvo daugiau varžovių, didesnė įtampa. Gavau savotišką spyrį, kuris man suteikė ryžtingumo.
Kai tik visiškai subręsiu ir būsiu pasiruošusi, išbandysiu save varžydamasi su suaugusiais. Kaip greitai tai įvyks priklauso ir nuo manęs pačios, ir nuo trenerių. Stengiuosi apie tai daug negalvoti, nes tokios mintys šiek tiek gąsdina. Aukščiausiame lygyje viskas žymiai sudėtingiau, todėl apie jį kol kas pagalvoju tik paslapčiomis“, – prisipažino trenerio Marijano Kačanovskio auklėtinė.
Sidabrą Brašove jai atnešė šaltakraujiškas pasirodymas šaudykloje kovojant asmeninėse 10 km lenktynėse: visi 20 lietuvės šūvių skriejo į taikinį.
Biatlono specialistai dar labiau vertina G. Leščinskaitės užfiksuotą rezultatą Austrijoje sausį vykusiame pasaulio jaunių (iki 19 metų) biatlono čempionate. 10 km asmeninėse lenktynėse varžydamasi su keleriais metais vyresnėmis varžovėmis ji užėmė 11-ą vietą. Tąkart lietuvė taip pat šaudė puikiai, pro šalį prašovusi tik kartą.
„Mano šaudymas yra gana stabilus. Aišku, būna visko, bet dažniausiai šaudau gerai. Iš kur tokie įgūdžiai? Na, žmonės sako, kad tai lyg ir įgimta. Kai atėjau į biatloną, iš karto šaudžiau gerai. Bet aš tikiu, kad darbu galima visko pasiekti, galima šaudyti dar geriau“, – apie savo stiprybę kalbėjo G. Leščinskaitė.
Didžiausiais savo autoritetais biatlonininkė vadina iš didžiojo sporto jau pasitraukusias vokietes Magdalena Neuner ir Kati Wilhelm. Žinoma, ir Dianą Rasimovičiūtę, už kurią G. Leščinskaitė visuomet serga prie televizoriaus. Tačiau Gabrielė turi ir dar vieną didelę įtaką jai padariusį autoritetą – Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentą Arūną Daugirdą, kuris yra sportininkės patėvis.
„Visada jaučiu stimulą, stengiuosi ne tik dėl savęs, bet ir dėl jo. Jis manęs neverčia užsiimti biatlonu, bet, kai man būdavo sunku, visuomet mane ragindavo, skatindavo“, – paaiškino G. Leščinskaitė, svajojanti vieną dieną startuoti ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų olimpinėse žaidynėse.
Žiemos jaunimo olimpiniame festivalyje dalyvauja 14-18 metų jaunieji sportininkai. Priešingai nei vasaros, žiemos olimpiniai festivaliai lietuviams iki šiol nebuvo itin sėkmingi. Vienintelį apdovanojimą 2001 metais šiose varžybose buvo iškovojusi slidininkė Irina Terentjeva, taip pat užsikabinusi sidabro medalį.
