aA
Visame pasaulyje kasmet vykstantys nacionaliniai vaikų sporto projektai, prasidedantys nuo mokyklų lygmens, tampa vis reikšmingesne neformaliojo ugdymo dalimi. Ne išimtis ir Lietuva – čia jau 10 metus vykstantis Lietuvos mokinių olimpinis festivalis įtraukia daugumą šalies ugdymo įstaigų ir vaikų. Nuo 2015 m. šis projektas atsinaujins, tapdamas Lietuvos mokyklų žaidynėmis ir kartu perimdamas geriausią patirtį iš tarptautinių tokio masto sporto projektų.
Rūta Meilutytė - pasaulio mokyklų žaidynėse
© Organizatorių nuotr.

Brazilija, Olandija, Urugvajus, Kuba, Australija, Siera Leonė – tai tik kelios valstybės, kuriose rengiamos visus metus trunkančios mokinių sporto žaidynės. Tokių varžybų pirmajame etape dalyvauja visi norintys vaikai, o finale susirungia talentingiausi mokiniai iš visos šalies.

„Tokio formato varžybų populiarumas pasaulyje auga, nes vis plačiau suvokiama, kokį svarbų vaidmenį visapusiškame vaikų ugdyme vaidina sportas. Per sportą ugdome sveikus, ryžtingus, tikslo siekiančius, suprantančius, kas yra pagarba ir kilnus elgesys, vaikus ir jaunimą. Tapęs aktyviu jau mokykloje, toks jaunimas propaguoja aktyvų gyvenimo būdą visą gyvenimą. Be to, žaidynės skatina sporto masiškumą, kadangi į sportą įtraukia ne tik vaikus, bet ir bendruomenes bei visą visuomenę. Šių tikslų siekiama ir Lietuvoje“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Primena tikras olimpines žaidynes

Vienos įspūdingiausių iš pasaulyje vykstančių mokyklų žaidynių rengiamos Brazilijoje. Šioje valstybėje žaidynes organizuoja Brazilijos olimpinis komitetas, jose dalyvauja apie 2 mln. vaikų. Ypač įspūdingas būna savaitę trunkantis finalas. Jo metu apie 5 tūkst. vaikų savaitę gyvena tame pačiame mieste, pasijusdami tarsi olimpiniame kaimelyje.

Organizatoriai vaikams taip pat suteikia galimybę pajusti olimpinę dvasią – finalo atidarymo metu vyksta iškilminga ceremonija ir uždegamas deglas, visą savaitę Brazilijos olimpiečiai bendrauja su vaikais ir dalinasi patarimais, vyksta edukacinės veiklos.

Išskirtine sistema pasižymi ir Jungtinė Karalystė. Čia į programą įtraukiamos ir parolimpinės sporto šakos. Be to, skiriamas didelis dėmesys vaikų vertybiniam ugdymui: vedamos kilnaus elgesio sporto aikštelėje pamokos, skaitomos paskaitos apie dopingą, sporto etiką. Į projektą įtraukiami ir tėvai, kurie dalyvauja daugelyje renginių.

Olandijoje finalo šventė vyksta vieną dieną, tačiau ji yra išties grandiozinė – rengiama stadione, kuriame vyko 1928 m. Amsterdamo olimpiada, pasirodo žymiausi šalies dainininkai ir sportininkai, susirenka tūkstančiai žiūrovų.

Visų šių žaidynių patirtį ketina perimti ir Lietuvos mokyklų žaidynių organizatoriai. „Iš Olandijos gavome vertingų patarimų, kaip suorganizuoti įspūdingą finalinį renginį. Jungtinė Karalystė yra puikus pavyzdys, kaip ugdyti vaikus ne tik sporte, bet ir kitose srityse, kaip įtraukti visuomenę. Iš Brazilijos mokomės, kaip sukurti olimpinę atmosferą ir vaikams sukelti nepakartojamus įspūdžius. Atsirenkame geriausius pavyzdžius ir žiūrime, kaip juos pritaikyti Lietuvai“, – sako Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas.

Jėgas suvienija keli organizatoriai

Varžybų organizatoriai įvairiose šalyse skiriasi – kai kur jas organizuoja nacionaliniai olimpiniai komitetai, kai kur valstybinės institucijos, ministerijos. Dalyje valstybių skirtingos organizacijos bendradarbiauja: į tokių šalių sąrašą patenka ir Lietuva, kurioje jėgas suvienija Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD) bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Pasak LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės, bendras ŠMM, KKSD ir LTOK darbas atveria daug privalumų, leidžia išplėsti renginio mastą. Be to, stengiamasi įtraukti ir kuo daugiau įvairių sporto šakų federacijų, kurios prisidėtų organizuojant renginį ir tuo pačiu pasinaudotų juo kaip platforma ateities sportininkų paieškai.

„Dirbdami kartu, galime ypač sėkmingai ugdyti jaunąją kartą ir pasiekti geriausių rezultatų. Per vaikus siekiame įtraukti ir tėvus bei visuomenę, kad jie praktiškai pamatytų sporto teikiamą visapusišką naudą. Siekiame, kad arenos, kurias suteiksime vaikams, užsipildytų, kad finalai vyktų puikiausiose šalies bazėse, kad dalyvius palaikytų ne tik klasės draugai ar tėvai, bet ir visa Lietuva. Tuomet projekto finalas taps panašiu į olimpines žaidynes“, – sako D. Gudzinevičiūtė.

Pokyčių metai

Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje šiemet dalyvauja apie 200 tūkst. mokinių ir virš 1000 mokyklų. 2014 m. rugsėjį startavęs renginys nuo kitų metų pradžios pakeis pavadinimą – taps Lietuvos mokyklų žaidynėmis.

Vienas iš aspektų, kurį iš kitų šalių nori perimti Lietuvos mokyklų žaidynių organizatoriai – įvairi kultūrinė programa. Miestai, kuriuose vyksta varžybų finaliniai etapai, siekia kuo geriau prisistatyti ir surengia įspūdingas atidarymo ir uždarymo ceremonijas.

Lietuvoje ateinančiais metais bus organizuojami du finaliniai Lietuvos mokyklų žaidynių etapai. Artimiausiam iš jų jau ruošiasi Druskininkai. Vasario 14 d. žiemos sporto šakų varžybų finalinis etapas čia bus surengtas didžiausios Lietuvos žiemos sporto šventės – „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio metu.

Vyksta ir kiti pokyčiai – kartu su DELFI kuriamas specialiai žaidynėms skirtas unikalus informacinis portalas. Jis bus patalpintas DELFI puslapyje. Šiame portale žaidynėse dalyvaujantys mokiniai galės ir stebėti savo bei kitų sportininkų rezultatus, ir patys prisidėti prie turinio kūrimo: dalintis nuotraukomis iš žaidynių, rašyti reportažus.

„Sieksime nuosekliai įtraukti įvairių sričių vaikus, prisidėti prie jų ugdymo įvairiose srityse, susijusiose su sportu. Sportas – viena iš efektyviausių neformaliojo ugdymo priemonių. Šiemetinės žaidynės bus pirmas žingsnis ta kryptimi – bendradarbiaudami su portalu DELFI ugdysime jaunuosius žurnalistus, jaunuosius fotografus. Žaidynių metu jie kels savo kvalifikaciją, mokysis, taps vienais iš organizatorių“, – kalba LOF direktorius V. Vasiliauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (557)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (635)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (483)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (53)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (28)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (219)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (36)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (488)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (35)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...