* * *
Skaitytojų dėmesiui straipsnis iš praėjusio metų „Sporto“ pirmo numerio:
Kovo 4 d. 75-metį atšventęs Mečislovas Preišegolavičius gimė Kaune. „Gyvenome Vilijampolėje. Pačiame pakraštyje, už „Inkaro“ gamyklos. Tėvas turėjo 80 arų žemės – tai buvo mūsų sodyba. Tenai tėvas ir arklį laikydavo. Nors tiek žemės nuo vaikystės su kastuvu sukasdavome. Karo metus dar šiek tiek prisimenu. Jau 1944 metais mes, mažiukai vaikai, kariškių arkliais jodavome iki Nemuno jų maudyti, girdyti“, – dalijosi vaikystės prisiminimais vėliau daug metų su žirginiu sportu darbavęsis vyras.
Tiesa, nuo tos vaikystės iki žirginio sporto organizatoriaus, teisėjo darbo Nemunu nutekėjo daug vandens. Ir sporto šakų M. Preišegolavičius išbandė nemažai.
„Buvau ne jojikas, o lengvaatletis“, – tikino sporto veteranas. Sportuoti rimčiau M. Preišegolavičius ėmė įstojęs į Kūno kultūros institutą (KKI).
„Kai studijavau Kūno kultūros institute, garsus krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas iš Maskvoje vykusio pasaulio jaunimo festivalio atvežė į Kauną badmintoną. Mes jį žaisdavome, susirinkę į KKI salę nuo septynių ryto. Ir kartą viename kariniame dalinyje su Povilu Tamošausku sužaidėme pirmas Lietuvoje parodomąsias badmintono rungtynes su visais teisėjais.
Patiko šuoliai į vandenį. Kol šokdamas iš dešimties metrų plojausi į vandenį nugara... Tada šokinėti baigiau. Užsiėmiau povandeniniu sportu. Bet, aišku, daugiausia dėmesio skyriau lengvajai atletikai. Bėgiojau 100 m, estafetę, šokinėjau per barjerus. Būdamas moksleivis buvau ir 400 m barjerinio bėgimo prizininkas“.
Žirgų sportą atrado Vilniuje
KKI M. Preišegolavičius baigė 1960 metais ir išsikraustė į Vilnių dirbti odos galanterijos kombinato gamybinės gimnastikos metodininku.
1962–1972 m. M. Preišegolavičius dirbo Vilniaus miesto sporto komitete. „Po to pasiūlė dirbti „Nemuno“ draugijoje. Man joje davė kuruoti žirgų sportą. Ir užsikabinau... Ir dabar su šiuo sportu jau esu daugiau nei 40 metų“, – kalbėjo garsusis sporto organizatorius ir teisėjas.
Pradėjęs dirbti „Nemuno“, vėliau „Žalgirio“ draugijose instruktoriumi, 1992 metais M. Preišegolavičius tapo atkurtos Lietuvos žirginio sporto sąjungos direktoriumi.
„Buvau vienintelis apmokamas sąjungos darbuotojas, kurio pareigos buvo varžybų organizavimas, rinktinių komplektavimas ir siuntimas į SSRS čempionatus, tarptautines varžybas, inventorius, pinigų organizacijos veiklai ieškojimas. Žodžiu, tūkstančiai darbų“, – kalbėjo buvęs žirgų sporto funkcionierius.
Sėkminga teisėjo karjera
Pats M. Preišegolavičius nėra dalyvavęs jojimo varžybose kaip raitelis.
„Aišku, jodavau. Bet savo malonumui, o ne sportui. Smagu pajodinėti nuvažiavus kur nors į žirgyną. Pamenu puikų žirgą Faridą. Išjoji juo žiemą, jis iki pilvo sniegu brenda...“, – kalbėjo veteranas.
Bet M. Preišegolavičius penkis kartus buvo SSRS čempionato vyriausiasis teisėjas.
„Prieina pulkininkas ir sako: „Reikia, kad Maskva laimėtų“. Atsakau: „O aš manau, kad laimėti turi Vilnius. Ir esu vyriausiasis teisėjas. Aš pasiskųsiu ir daugiau į stadioną neįeisite“. Po to galvoju – kad tik manęs nenušautų...“, – prisimindamas teisėjavimo SSRS pirmenybėse specifiką, juokėsi M. Preišegolavičius.
Lietuvis teisėjavo ir Maskvos olimpinėse žaidynėse 1980-ais. Tiesa, iš jų prisimena ne tik gerus dalykus. Anot M. Preišegolavičiaus, dėl to, kad olimpiadą boikotavo dauguma Vakarų šalių, sportinis jojimo varžybų lygis buvo labai žemas. „Gaila, kad niekas iš rimtesnių raitelių jose nedalyvavo. Atvežė indus. Juokavom, kad jiems geriau ant dramblių joti...“.
M. Preišegolavičius buvo vedęs du kartus. Su pirma žmona susilaukė dviejų vaikų: sūnaus ir dukters. Su antra – Danute – susilaukė dar vienos dukters.
„Žmona Danutė – chemikė. Bet dirbo Seimo posėdžių sekretoriate. Turiu ne tik vaikaičių, bet ir provaikaičių – sūnaus dukters vaikų“, – džiaugėsi ilgametis sporto organizatorius.
Vizitinė kortelė
Mečislovas Preišegolavičius
1938-03-04 - 2014-03-15.
1960 m. baigė LVKKI.
1962–1972 m. – Vilniaus miesto sporto komiteto instruktorius.
1972–1986 m. – „Nemuno“ sporto draugijos Centro tarybos instruktorius.
1986–1992 m. – „Žalgirio“ sporto draugijos Respublikinės tarybos vyriausiasis instruktorius.
1992–2003 m. – Lietuvos žirginio sporto sąjungos valdybos direktorius.
2003–2004 m. – Lietuvos sporto federacijų sąjungos vyriausiasis specialistas.
1990–2003 m. – Lietuvos žirginio sporto sąjungos teisėjų kolegijos pirmininkas.
1990–2003 m. – LTOK atkuriamojo suvažiavimo delegatas.
1974–2002 m. – Lietuvos, SSRS čempionatų, taurių varžybų vyriausiasis teisėjas.
1980 m. teisėjavo XXII olimpinėse žaidynėse Maskvoje.
1982 m. suteiktas LTSR nusipelniusio trenerio vardas.
1997 m. suteikta nacionalinė žirgų sporto teisėjo kategorija.
2008 m. suteiktas LTOK garbės nario vardas.
1980 m. apdovanotas KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
2000 m apdovanotas Vilniaus savivaldybės medaliu „Už nuopelnus Vilniaus miesto sportui“.
2002 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento padėkos raštu.
2003 m. apdovanotas KKSD aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, LTOK olimpine žvaigžde.
2008 m. apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu, LTOK atkūrimo 20-mečio medaliu.
