Baugino ir streiku, ir kartuvėmis
„Jau iš mokytojų atvejo turėjome suprasti, kad skubėti negalima, po staigių sprendimų kyla chaosas“, – mokė Seimo narys Jonas Liesys.
Mokytojų streikas, kilęs dėl nepasitenkinimo nauja etatinio apmokėjimo sistema, trečiadienį sukosi ant liežuvio galo ne vienam Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariui, prabilusiam apie naujus rūpesčius interpeliacijos jau sulaukusiai švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei.
Sporto reformos planus parlamentarams pristatęs ŠMM kancleris Tomas Daukantas ironiška šypsenėle palydėjo kandžias replikas, bet atsišaudyti nesugebėjo, nes į posėdį atsinešė per mažai amunicijos.
T. Daukanto pateikta informacija apie Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prijungimą prie ministerijos klausimų nekėlė tik komisijos pirmininkui, „valstiečiui“ Kęstučiui Smirnovui, bandžiusiam pridengti atakuojamą kanclerį.
Bet ne vien opozicijos atstovai staiga susirūpino, kuo baigsis jų pačių pradėta sporto sistemos pertvarka.
„Tu, Tomai, geriau aukštai nešokinėk, kitaip patį pakars“, – ministerijos kanclerį gąsdino valdantiesiems priklausančios „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius, raginęs pačius Seimo narius imti reformos vadžias į savo rankas – esą „kol ministrė ginsis nuo interpeliacijos, jokie sujungimai nerūpės“.
Nežinia sėja abejones
Seimo komisijos posėdis galbūt būtų praėjęs ramiau, jei ŠMM nedelstų atversti kortų – iki reformos įgyvendinimo beliko pusantro mėnesio, o ministerija, kanclerio žodžiais, vis dar „svarsto, rengia, analizuoja“.
Jeigu galutinių atsakymų reikės laukti iki paskutinės akimirkos, nei politikai, nei sporto organizacijos nebespės sureaguoti.
Trečiadienį T. Daukantas įvardino tik vieną konkretų skaičių. Esą naujame ministerijos padalinyje, kuris bus atsakingas už aukšto meistriškumo ir mėgėjiško sporto strategiją, dirbs apie 10-13 specialistų.
Neaišku, koks bus šios struktūros statusas – departamentas ar grupė, neaišku, kas jai vadovaus ir kokios funkcijos bus patikėtos.
Dabar KKSD turi 34 etatus. Net ir neskaičiuojant finansinės apskaitos specialistų ar teisininkų, kurių paslaugų nebereikės susijungus su ministerija, darbuotojų sumažės pastebimai.
Tiesa, laikinai einanti KKSD generalinės direktorės pareigas Kornelija Tiesnesytė dėl to tragedijos nedarė ir tvirtino, kad optimizuoti veiklą nepakenkiant jos kokybei įmanoma.
Neaišku ir tai, kada po KKSD koridorius ims skraidyti atleidimo lapeliai. Nauja įstatymo redakcija įsigalioja nuo Naujųjų metų, būtent tada reikės prisukti ir naują Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą. Bet KKSD iškart nebus likviduotas ir kurį laiką dar veiks – vėlgi, neaišku, pusmetį ar visus metus.
Nežinia taip pat gaubia KKSD pavaldų Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), valdantį valstybei priklausančias sporto bazes.
Dar praėjusią vasarą ŠMM atliko federacijų ir atletų apklausą, teiraudamasi jų nuomonės, ar nederėtų sugrąžinti LOSC anksčiau panaikintos sportininkų rengimo funkcijos. Rezultatus žadama pristatyti tik gruodį. Tikėtina, kad tik šiemet pirmą kartą išbandyta tiesioginio federacijų finansavimo sistema vėl bus koreguojama.
Švogerizmas įgriso ne visiems
Tuo metu įvairiems klubams bei sporto organizacijoms, laukiančioms sprendimų dėl jų kasmet rengiamų projektų finansavimo, kantrybės reikės dar daugiau. Iki šiol veikęs Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas bus panaikintas, o vietoje jo kuriamas Sporto rėmimo fondas lėšas paskirstyti turėtų tik ateinantį balandį.
Vis dar laužomos ietys dėl to, kokia tvarka bus raikomas dvigubai – iki 13,6 mln. eurų – išsipūsiantis pyragas ir kieno ranka laikys peilį.
Dabar numatoma, kad paraiškas vertins ekspertai, siūlymus dėl lėšų skyrimo teiks nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų atstovų komisija, o galutinius sprendimus priims ir fondą administruos Švietimo mainų paramos fondas bei Centrinė projektų valdymo agentūra.
„Socdarbiečiui“ Artūrui Skardžiui pasirodė, kad ekspertų paslaugos nebūtinos ir kainuoja per brangiai – politikas siūlė pasitikėti visuomenininkais, kurie pinigus skirstydavo ir anksčiau. Ar, tiksliau tariant, pasidalindavo tarpusavyje – to paties Seimo antikorupcijos komisijos atstovai likviduojamame fonde klestėjusius džiunglių įstatymus yra pavadinę „švogerizmu“.
A. Skardžiaus idėja trečiadienio posėdyje entuziazmo nesukėlė, bet apsvarstyti ŠMM turės dar ne vieną ir ne du pasiūlymus – pastabos naujojo fondo finansavimo tvarkos aprašo projektui sudaro daugiau puslapių nei pats projektas.
Kepa be recepto
Konkretumo sporto reformos planuose pasigedę Seimo nariai patys klaidžioja rūke: vieni ragina nebetrypčioti vietoje, kiti norėtų iš naujo vertinti pertvarkos tikslingumą.
„Neužčiuopiu siūlo galo, kur einame. Institucijos dažnai vykdo reformas, dažnai jos būna nelabai sėkmingos. Bet sporto politika labiau siejasi ne su institucijomis, o su žmonėmis, kurie po visų tų reformų turės toliau gyventi. Man įdomu, ką apie tai sako ekspertai – treneriai, sportininkai, federacijos?“ – abejojo konservatorė Monika Navickienė.
„Gaila, kad visas procesas labai užsitęsė – sportui nuo to tik blogiau, nes jau 2020 metais laukia olimpinės žaidynės, o dabar dar niekas neaišku. Negana to, išgirdome, kad reikia peržvelgti federacijų finansavimo tvarką. Nemanau, kad būtų geras sprendimas dar kartą keisti ją likus metams iki olimpiados“, – nuogąstavo liberalas Virgilijus Alekna.
„Jeigu jau prijungiant vieną departamentą prie ministerijos kyla tiek problemų, tai kaip mes visą Žemės ūkio ministeriją perkelsime į Kauną?“ – iš dar vienos „valstiečių“ iniciatyvos pasišaipė konservatorius Andrius Kupčinskas.
Klausimais apipiltam T. Daukantui teko skėsčioti rankomis.
„Pačioje sporto bendruomenėje nėra vieningos nuomonės, koks receptas yra geriausias rytojui“, – pastebėjo ŠMM kancleris.
O kol tešla bus ruošiama be recepto, beliks pasikliauti ją minkančių reformatorių fantazija.
