Jaunesnysis dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas Kenijos sostinėje Nairobyje vykusiose varžybose 1 kg 750 g sveriantį diską finale jau pirmu metimu nusviedė 69 m 81 cm ir pagerinio planetos U20 čempionatų rekordą.
Tik centimetrų Mykolui pritrūko ir iki absoliutaus pasaulio jaunimo disko metimo rekordo – 70,13 m, priklausančio ukrainiečiui Mykytai Nesterenkai.
Treneris M. Jusis neslepia, kad su Mykolu puoselėjo viltis pagerinti ir šį rezultatą, tačiau jaunąjį sportininką iš vėžių kiek išmušė... pernelyg geras pirmasis metimas.
Ketverius metus Mykolą treniravęs M. Jusis su savo auklėtiniu išsiskyrė Frankfurto oro uoste – specialistas išskrido į Vilnių, o naujai iškeptas pasaulio jaunimo čempionas – į JAV, kur pradės studijas Kalifornijoje, Berklio universitete.
Nors nuotoliniu būdu ir toliau palaikys ryšį su Mykolu, dabar M. Jusis daugiau dėmesio galės skirti vyresniam jo broliui – šeimos tradicijas išlaikančiam ir taip pat diską mėtančiam 20-mečiui Martynui. Treneris neatmeta, kad po trejų metų vyksiančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse disko metimo sektoriuje kovojančius dėl medalių galime išvysti net ir tris lietuvius.
M. Jusis neslepia, kad apdovanojimų ceremonijos metu, Nairobyje skambant Lietuvos himnui, emocijas suvaldyti buvo nepaprasta.
„Per tas dvi apdovanojimų ceremonijos minutes mintyse prabėgo visi keturi metai nuo tada, kai Mykolas atėjo pas mane būdamas dar visiškai jaunutis, kaip žąsiukas, ir pradėjome sportuoti kartu. Ir štai jis tampa pasaulio jaunimo čempionu. Daug prisiminimų susidėjo“, – kalbėdamas su Delfi neslėpė M. Jusis.
„Prisimenu, kad kai Mykolą užrašiau į savo grupę, buvo sakoma, kad jis gana nedidelio ūgio, disko metikui per siaurų pečių ir iš jo nieko nebus. Tačiau dabar tie visi skeptikai sveikina ir džiaugiasi. O pagrindinis Mykolo koziris – technika ir didelis greitis“, – pripažino treneris.
– Finale jau pirmu metimu buvo pasiektas pasaulio jaunimo čempionatų rekordas. Visai nedaug trūko ir iki absoliutaus pasaulio jaunimo rekordo – gal buvo tikslas pasiekti ir jį?
– Pirmu bandymu pavyko diską nusviesti labai toli – iš karto buvo pasiektas čempionato rekordas. Manau, kad patį Mykolą tai šiek tiek išmušė iš pusiausvyros. Nes planas pirmu metimu buvo diską nusviesti 65-66 metrus, užsitikrinti dar 5 metimus finale ir palaipsniui gerinti rezultatą.
Galvojome vienu iš paskutinių metimų pasiekti pasaulio rekordą, bet kadangi prie jo buvo priartėta jau po pirmo disko skrydžio, Mykolui tapo sunku susitvarkyti su emocijomis. Todėl iki galo nepavyko realizuoti viso savo potencialo.
– Gal galite papasakoti, kaip pavyko atsisveikinti su savo auklėtiniu, kuris iš Afrikos per Frankfurtą išskrido tiesiai į JAV, kur Berklio universitete mokysis ir studijuos?
– Ką gi, Frankfurte apsikabinome ir tiek. Berklis yra geriausių pasaulio universitetų dešimtuke, mokslo prasme tai labai puikus universitetas. Ten Mykolas bus visus metus, o vasarą grįš ruoštis čia, į Lietuvą. Bet ten ir sportuoti yra puikios sąlygos – tokios, lyg kiekvieną savaitę tu būtum sporto stovykloje. Jei mes per metus išvykstame į vieną sporto stovyklą, jis ten tokioje aplinkoje bus visus metus – sąlygos ruoštis pagrindinėms artėjančioms varžyboms yra pačios geriausios.
– Ketverius metus dirbote kartu, ar ir toliau palaikysite ryšį?
– Aš ir toliau lieku vienu iš jo treneriu. Tęsime bendravimą, darbus. Prabėgs pora savaičių, nusiraminsime, o tada imsime dėlioti visus planus – ką daryti toliau. Bendrausime ir su Mykolo naujuoju treneriu, kurį jis turės Berklyje.
– Kai Andrius Gudžius 2010-aisiais vienintelis iš lietuvių tapo pasaulio jaunimo čempionu, jo diskas skriejo netgi šešiais metrais arčiau nei pastarasis Mykolo metimas. Ar tai parodo, koks yra jūsų auklėtinio potencialas?
– Taip, šiuo metu Mykolo galimybės mesti sunkesnį, vyrišką diską jau yra apie 65-66 metrus. Bet šiais metais jis su tokiu disku dalyvavo tik vienose varžybose. Reali situacija tokia: jeigu tu meti 1 kg 750 g diską 70 metrų, tai 2 kg „vyriškas“ diskas skris maždaug 5 metrus arčiau.
Taigi, turime apie 65 metrus. Jeigu paimtume geriausią treniruočių metimą – 72 metrus – tai reiškia, kad 2 kg diskas jau nuskrietų 66-67 metrus. Taigi, potencialas yra didžiulis (Tokijo olimpinėse žaidynėse bronzą Austrijos sportininkas Lukas Weisshaidingeris užsitikrino su 67 m 07 cm, – Delfi past.).
– Ar perėjimas į vyrų metimų sektorių gali kurį laiką užtrukti, būti sudėtingas?
– Aš manau, kad daugumai atletų taip būna. Kaip minėjote, Andrius prieš dešimtmetį metė 63 metrus 78 centimetrus ir tas perėjimas buvo sudėtingas. Atimkime iš 63 tuos 5 metrus ir turime gana vidutinį rezultatą. Bet kai tu lengvesnį diską jau meti70 metrų, problemų pereiti į vyrų sportą neturėtų būti.
– Pats esate dar jaunas specialistas. Kaip pavyko pačiam užaugti per tuos metus, kai ėmėtės treniruoti Mykolą Alekną?
– Ne tik aš augau kartu. Visas mūsų klubas „Jusis Training“, kur Mykolas dėjo pirmuosius žingsnius, augo kartu. Augo kartu ir kiti sportininkai, treniruojame ne tik jį – turime ir daugiau gabių atletų. Tai tikrai buvo bendras augimas.
– Treniruojate ir kitą Virgilijaus Aleknos sūnų Martyną, kuriam yra 20 metų. Kokios jo perspektyvos?
– Būnant dvidešimties mesti 2 kg diską per 60 metrų yra geras, netgi įspūdingas rezultatas. Pačiam Virgilijui to padaryti nepavyko. Bet kai šalia yra brolis, kuris vyrišką įrankį meta 63-64 metrus ir svarbiausiose varžybose praktiškai gerina pasaulio rekordus, tu labai nublanksti. Aš tikiuosi, kad per šiuos metus mes su Martynu labai rimtai padirbėsime ir priartėsime prie Mykolo rezultatų.
– Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių liko treji metai. Kiek šansų, kad ten Lietuva ten galėtų turėti tris disko metikus?
– Du – labai dideli šansai. Trys – įmanoma. Žinote, gyvenime būna visko – mokslai, traumos, daug dedamųjų sporto dalių. Bet kad Mykolas dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, galiu atsakyti ne 100 proc., bet 99,9 proc.
– Kiek prie Mykolo rezultatų prisidėjo pats jo tėtis, dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna?
– Manau, kad labai didelis prisidėjimas buvo tas, kad jis iš futbolo 14-15 metų Mykolą atvedė į lengvąją atletiką. Nors jam patiko ir futbolas. Tas sprendimas buvo bene didžiausias Virgilijaus indėlis, nes jeigu ne lemiamu tapęs rugsėjis, jis disko turbūt ir nebūtų mėtęs. Be to, jis prisdeda ir savo patarimais, techniniais klausimais. Dabar, vykstant pagrindinėms varžyboms, jis pataria, kaip jaustis emociškai, nusiteikti psichologiškai, neįsivelti į visokius žaidimus, nusiraminti. Tokie patarimai yra labai svarbūs.
– Ar nėra baimės, kad JAV Mykolą pervilios kokia nors kita sporto šaka – ar amerikietiškas futbolas, ar kokios kitos lengvosios atletikos rungties treneriai?
– Aš manau, kad Aleknos pavardė tarp Lietuvos disko metikų jau įpareigoja, tampa tradicine. Jis yra Europos ir pasaulio čempionas. Esame matę visokių pavyzdžių, kai pasaulio čempionai nutraukia savo karjeras gavę pelningų pasiūlymų iš šalies, bet nemanau, kad taip nutiktų.
– Kokie yra artimiausi Mykolo varžybiniai planai?
– Žiemą ir pavasarį jis dalyvaus NCAA čempionatuose, ten konkurencija pakankamai didelė. O vasarą ruošimės pasaulio universiadai ir Europos čempionatui – bus du pagrindiniai startai.
